Grikiais ir kukurūzais įdaryta cukinija

Mano atveju gavosi labiau kukurūzais ir mažiau grikiais įdaryta cukinija, bet kad ir kaip bebūtų, aš valgiau labai labai skanius pietus. Aš šį patiekalą padariau mėsišku, nes nusibodo visą savaitę vienokios ar kitokios salotos su kepta vištienos krūtinėle, tad likusį jos galiuką įpjausčiau į įdarą. Bet net neabejoju, kad būtų kuo puikiausias patiekalo skonis ir be jos. Teisybės dėlei, tai visas šis patiekalas man buvo "likučių balius" - šaldytuve besistumdantys: galiukas vištos krūtinėlės, pusė cukinijos, kukurūzo burbuolė. Aš viską dariau "iš akies", o čia pateikiu originalius kiekius.

Taigi, mums reikės  (4 valgytojams):

2 didesnių cukinijų, dar minkšta odele

1 svogūno

2 skiltelių česnako

1 pomidoro (drąsiai dėčiau - 3)

100 g konservuotų kukurūzų (naudojau šviežius)

200 g virtų grikių

100 g fetos

1 kiaušinio

druskos, pipirų

čili dribsnių (pridėjau nuo savęs)

alyvuogių aliejaus

Paruošimas:

1. Cukinijas supjaustome bokšteliais ir išskobiame vidų, paliekant sieneles ir dugnelį. Išskobtą vidų susmulkiname ir kol kas atidedame.
2. Pakepiname įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus ar sviesto ghee smulkintą svogūną. 
3. Jam pradėjus skaidrėti, beriame česnaką ir pakepiname minutę. 
4. Į keptuvę beriame smulkintą pomidorą, išskobtą cukinijos vidų ir kukurūzus, jei naudojate šviežius, ne konservuotus.
5. Kepintas daržoves beriame į indą, gardiname druska, pipirais ir čili dribsniais bei šiek tiek atvėsiname (čia pridėjau nuo savęs).
6. Į daržoves įmaišome trupintą fetą, grikius, įmušame kiaušinį ir gerai išmaišome.
7. Cukinijų bokštelius lengvai pasūdomeir pagardiname pipirais (čia irgi mano pasiūlymas) ir prikrauname paruošto įdaro.
8. Sudedame į kepimo formą, pašlakstome aliejumi (šito nepadariau, tai viršus truputį apskrudo ir pasausėjo).
9. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių, kol cukinija suminkštės.

Skanaus!

Šaltinis: A. Jagelavičiūtė, A. Ivanauskas "Gal pavalgom?"

Prieš 1 metus: Cukinijų suktinukai su rikota pomidorų padaže

Prieš 2 metus: Atsargos žiemai: pomidorai savo sultyse

Prieš 3 metus: Pikantiskos gaivinančios pomidorų sriubos taurelės

Prieš 4 metus: Ledai sausainyje

Prieš 5 metus: Ryžių košė-pudingas

Prieš 6 metus: Prancūziški skrebučiai su medumi 
Prieš 7 metus: Sūdyta lašiša
Prieš 8 metus: Naminė latte kava

Prieš 9 metus: Cukriniai sausainiai su cinamonu

Pikantiškas varškės apkepas su daržovėmis

Šis apkepas labai greitai ir paprastai paruošiamas. Man jis puikiai tiko lengvai, neapsunkinančiai  vakarienei. Valgiau aš jį ir dar norėjosi.

Ketinau beruošdama šį apkepą pasukčiauti ir daržovių neapkepti, bet apsigalvojau ir gerai padariau - jos nebūtų spėję iškepti.

Taigi, mums reikės (18 cm skersmens kepimo formai):

1 raudonosios paprikos

400 g (1/2) vidutinės cukinijos

2 didelių skiltelių česnako

400 g varškės, naudojau 9% riebumo

2 kiaušinių

2-3 VŠ tarkuoto kietojo sūrio

pluoštelio petražolių, krapų, svogūnų laiškų

1/2 AŠ rūkytos paprikos miltelių

didelio žiupsnio čili dribsnių

druskos, pipirų,

2 VŠ tarkuoto kietojo sūrio pabarstyti ant viršaus

Paruošimas:

1. Česnakus susmulkiname, cukinijas ir paprikas supjaustome pusės centimetro dydžio kubeliais ir pakepiname keptuvėje, kol daržovės suminkštės.
2. Varškę ištriname su likusiais ingredientais.
3. Varškę sumaišome su pakepintomis daržovėmis ir gautą masę verčiame sviestu pateptą kepimo formą.
4. Išlyginame paviršių ir dar plonai pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu.
5. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių, kol gražiai paskrus ir lengvai pakils.

Skanaus!

Šaltinis: Forellės receptai

Prieš 1 metus: Vištiena su pomidorais, mocarela ir bazilikais

Prieš 2 metus: Orkaitėje kepti pomidorai ir krevetės su feta

Prieš 3 metus: Pomidorų ir fetos salotos

Prieš 4 metus: Ledai sausainyje

Prieš 5 metus: Orkaitėje keptas kalafioras su sūriu

Prieš 6 metus: Gaivios šviežių daržovių salotos
Prieš 7 metus: Vištienos kukuliai su sūriu
Prieš 8 metus: Vanilinis keksas su kakava
Prieš 9 metus: Cukriniai sausainiai su cinamonu

Kalafiorų ryžiai su rytietiška gaidele

Tikriausiai jau nėra nei vieno, kuris nebūtų girdėjęs kelerių metų senumo tikro mados klyksmo - kalafiorų ryžių. Iš tiesų, galimybė ryžius nepastebimai pakeisti į daržoves daug kam yra puiki proga palengvinti ir praturtinti savo mitybą, o organizmas dėl to tik padėkos. 

Ryžių pakaitalui kalafioras tiesiog susmulkinamas ir apkepas keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Aš patiekalą šiek tiek paturbinau ir rezultate valgiau labai skanų vegetarišką pagrindinį patiekalą su kinietiškais akcentais. 

Na, o dėl panašumo į ryžius - jei nebūčiau žinojusi ką valgau, būčiau balsą atidavusi už kuskusą, bet ne ryžius. Gal dėl to, kad neturėdama kombaino, kalafiorą tarkavau, tad kruopelės gavosi smulkesnės nei ryžiai. Bet kuriuo atveju, tikrai kartotinas patiekalas. Smalsu būtų atlikti eksperimentą ir su šeimos vyriškiais.

Taigi, mums reikės (1 porcija, kaip pagrindinio patiekalo):

1 nedidelės kalafioro galvos

1 svogūno

2 nedidelių morkų
1/2 paprikos

2 skiltelių česnako

1 saujos žaliųjų žirnelių

ghee sviesto ar aliejaus kepimui

Padažui:

2 VŠ sojų padažo

1 VŠ medaus

šlakelio balzamiko acto (teoriškai reiktų ryžių acto, bet aš jo neturiu)

1/2 AŠ čili dribsnių

1/3 AŠ malto imbiero

1 VŠ sezamo sėklų

1 kiaušinio

Paruošimas:

1. Jei turite kombainą - viskas paprasta: kalafioro žiedynus nupjauname nuo koto, dedame į kombainą ir smulkiname iki norimo smulkumo. Jei kombaino, kaip aš, neturite, tiesiog sutarkuojate tarka arba mandolina.
2. Padažui skirtus produktus sumaišome dubenėlyje ir kol kas atidedame.
3. Keptuvėje įkaitiname ghee sviestą, suberiame smulkintą svogūną ir pakepiname, kol suminkštės.
4. Apkepus svogūnams, į keptuvę beriame smulkintus česnakus. Jiems pakvipus beriame šiaudeliais ar nedideliais kubeliais smulkintą morką ir papriką bei dar pakepiname apie 3-4 minutes. 
5. Į keptuvę suberiame kalafioro trupinius ir žirnelius ir nuolat maišant kepiname, kol kalafiorai suminkštės iki norimo lygio. 
6. Pabaigoje, visą keptuvės turinį sužeriame į vieną pusę ir į atlaisvintą vietą įmušame kiaušinį ir nuolat maišant iškepame. 
7. Išmaišome visą keptuvės turinį, užpilame padažą, išmaišome, pakaitiname pora minučių ir tiekiame.

Skanaus!

Prieš 1 metus: Omletas su pomidorais ir mozzarella

Prieš 2 metus: Šviežių daržovių salotos su krevetėmis

Prieš 3 metus: Pomidorų ir fetos salotos

Prieš 4 metus: Makaronai su pesto ir pomidorais

Prieš 5 metus: Orkaitėje keptas kalafioras su sūriu

Prieš 6 metus: Gaivios šviežių daržovių salotos
Prieš 7 metus: Vištienos kukuliai su sūriu
Prieš 8 metus: Šparaginių pupelių troškinys su dešrelėmis
Prieš 9 metus: Šaltibarščiai

Trupininis vyšnių pyragas

Kažkada, seniai seniai, mėgiamiausias mano desertas buvo Maximos vyšnių trupininis pyragas. Praėjo daug laiko, mano šeimynykščiai jokių kepinių ir desertų su uogomis nepripažįsta, tad šis skanėstas nugrimzdo užmarštin. Ir kai po torto "Juodasis miškas" kepimo liko nemažas kiekis atitirpintų vyšnių, nusprendžiau jas panaudoti skaniai, juolab, kad ant šaldytuvo durelių gal du metus kabėjo iš tos pačios Maximos reklaminio žurnalo išsiplėštas trupininio vyšnių pyrago receptas. 

Pyragas gavosi nuostabiai, tiesiog nežmoniškai skanus, pyrago pagrindas truputį minkštesnis, viršus- traškesnis. Saldžiarūgštės vyšnios puikiai atsvėrė tešlos saldumą. Pagaminti irgi visai nesudėtinga. O jei dar turite kombainą - net nėra ką ir be kalbėti - pyragą pagaminsite beveik be pastangų.

Aš dėl vienokių ar kitokių priežasčių šiek tiek nukrypau nuo recepto. Originalūs produktų kiekiai nurodyti skliausteliuose. Eigos pokyčius paminėjau pačiame recepte. 

Taigi, mums reikės (kepiau 26 cm skersmens atsegamoje torto formoje):

Tešlai:

280 g, 2 puodelių (2,5 puodelių) miltų

140g, 3/5 puodelio (3/4 puodelio) cukraus

1 AŠ kepimo miltelių

žiupsnio druskos

200 g (250 g) sviesto

1 kiaušinio

Įdarui:

500 g vyšnių džemo. Aš vietoje džemo naudojau:

480 g atšildytų vyšnių (nesaldintų)

2 1/2 VŠ cukraus

1/2 VŠ kukurūzų krakmolo

Paruošimas:

1. Ruošiame įdarą, jei naudojame šviežas ar šaldytas vyšnias: vyšnias pilame nedidelį prikaistuvį, beriame cukrų ir kaitiname kol užvirs. 
2. Stiklinėje, nedideliame kiekyje šalto vandens, ištirpiname krakmolą. 
3. Plona srovele pilame ištirpintą krakmolą į vyšnias, maišome kol sutirštės ir nukėlus nuo viryklės, paliekame atvėsti.
4. Ruošiame tešlą: nemažame dubenyje sumaišome persijotus miltus, cukrų, druską, kepimo miltelius.
5. Šaltą sviestą (aš saviškį traukiau iš šaldymo kameros) įtarkuojame į miltus ir pirštais triname, kol gausime trupinius, panašius į šlapią smėlį.
6. Trešdalį tešlos suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldymo kamerą. Aš, įvertinusi, kad mažinau sausų produktų kiekį, atskyriau ir į plėvelę suvyniojau ketvirtadalį gautų trupinių.
7. Į likusius trupinius įmušame kiaušinį ir užminkome tešlą. 
8. Kad būtų lengviau kočioti, aš savo tešlą pašaldžiau šaldytuve apie 10 min., bet tai nėra būtina.
9. Tešlą iškočiojame į apskritimą. Aš rekomenduočiau iškočioti iki 0,5 cm storio. 
10. Iškočiota tešla išklojame kepimo formą. Originaliame recepte nebuvo nurodytas kepimo formos dydis. Aš saviškį kepiau 26 cm skersmens kepimo formoje ir man dar atliko šiek tiek tešlos. Suformuojame bent 2 cm aukščio kraštelius. 
11. Kepimo formą su tešla ir likučiu tešlos dedame į šaldytuvą 15 minučių. Aš turėjau vietos šaldiklyje, tad kišau į šaldiklį.
12. Ant atvėsusio pyrago pagrindo paskirstome atvėsusį vyšnių įdarą, ant viršaus užtarkuojame atidėtą trečdalį/ketvirtadalį tešlos ir pagrindo tešlos likutį.
13. Būtina turėti omenyje, kad tešloje daugybė sviesto, kuris kepdamas tirps. Tad jei naudojate atsegamą kepimo formą, kuri neturi nubėgimo apsaugos, apgaupkite formą folija.
14. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-45 minutes, kol paviršius taps gražios auksinės spalvos.
15. Iškepusį pyragą paliekame šiek tiek atvėsti ir sutvirtėti.

Skanaus!

Šaltinis: PC Maxima reklamos leidinys

Prieš 1 metus: Lazanija su ricotta ir špinatais

Prieš 2 metus: Aštrios krevetės su makaronais ir kietuoju sūriu

Prieš 3 metus: Pomidorų ir fetos salotos

Prieš 4 metus: Saldus varškės omletas arbavarškės apkepas keptuvėje

Prieš 5 metus: Trijų ingredientų ledai

Prieš 6 metus: Lašiša su pomidorais - en papillote
Prieš 7 metus: Traiškytos šviežios bulvytės
Prieš 8 metus: Braškių trupiniuotis (crumble)
Prieš 9 metus: Marmurinis kondensuoto pieno keksas

Aviečių šerbetas

Šių ledų, kartu su šokoladiniais, receptą pamačiau savo mėgiamoje laidoje My Kitchen Rules, visi juos taip išgyrė, kad iš karto susiradau receptą. Ledų receptų prikaupusi jau turiu nemažai, bet gaminant juos be ledų gaminimo aparato - reikalas truputį užknisantis - ledus kas pusvalandį reikia traukti iš šaldiklio ir permaišyti, kad tekstūra būtų kuo švelnesnė ir be ledo kristalų. Taip jau sutapo, kad neilgai trukus po šio recepto išsisaugojimo, mane pakvietė sudalyvauti viename projekte, kuriame reikėjo gaminti šerbetą. Ėmiau ir parašiau visam mūsų kvartalui: "gal kas turi ledų gaminimo mašiną ir galėtų ją paskolinti?" Geri kaimynai yra vertybė! Tad, namuose atsiradus ledų gaminimo aparatui, būtų kvaila apsiriboti vienu receptu, ar ne?

Dar avietinio šerbeto gamybos proceso viduryje jau žinojau, kad man reikia ledų gaminimo aparato! Super! Jokio makalavimo, išimam/įdedam. Šerbetas gimsta tiesiog akyse, o tekstūra švelni ir tolygi! O skonis!!!...

Taigi, mums reikės:

110 g cukraus

400 ml aviečių

1/3 AŠ vanilės ekstrakto

1/3 VŠ citrinos sulčių

Aš šerbetui naudojau šaldytas trintas su cukrumi avietes, kurios per žiemą nesulaukė populiarumo ir užsistovėjo šaldiklyje

Paruošimas:

1. Šerbetui skirtus produktus beriame į nedidelį puodą ir kaitiname, kol ištirps cukrus.
2. Pertriname per sietelį ir atvėsiname.
3. Supilame į ledų gaminimo aparatą ir paliekame suktis pagal aparato instrukciją.

Skanaus!

Šaltinis: MKR

Prieš 1 metus: Šokoladiniai ledai

Prieš 2 metus: Orkaitėje kepta avižinė košė su bananais ir kakava

Prieš 3 metus: Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su Brie sūriu, spanguolėmis ir cinamonu

Prieš 4 metus: Makaronai su trijų rūšių sūriu

Prieš 5 metus: Braškiniai jogurtiniai ledai

Prieš 6 metus: Plikyti pyragaičiai užkandžiams
Prieš 7 metus: Jogurtinis tortas su persikais
Prieš 8 metus: Braškiniai ledai
Prieš 9 metus: Spageti su Bolonės padažu

Šeivamedžio žiedų šerbetas

Su šiuo receptu pernai smagiai sudalyvavau viename projekte. Be smagios patirties ir ledų, kuriuos, savaime suprantama, suvalgėme, dar puikiau buvo atrasti, jog turime nuostabius kaimynus. Gaminau ledus ne kartą. Kadangi neturiu ledų gaminimo aparato, žinau, kad norint švelnios tekstūros ledų, visas procesas yra, švelniai tariant, užknisantis: ledus reikia kas pusvalandį ištraukti iš šaldiklio ir permaišyti, kad nesušaltų į vieną ledo gabalą. Šį kartą ėmiau ir parašiau visam kvartalui, gal kas turi ledų gaminimo aparatą ir galėtų paskolinti. Per mažiau nei valandą namie jau buvo ledų gaminimo aparatas. 

Grįžtant prie projekto - gavau knygą - Ollie Dabbous knygą The Cookbook, kurią pirmiausia varčiau kaip nuosabų nuotraukų albumą, o ne receptų knygą. Iš šios knygos išbandytas šeivamedžio žiedų šerbetas iš pradžių pasirodė labai paprastai įgyvendinamas - juk šerbetą pagaminti yra lengviau nei lengva. Įsigilinus į receptą, gamybai reikalingų produktų sąrašas iš pirmo žvilgsnio pasirodė truputį gąsdinantis, tačiau virtuvėje svarbu prisiminti vieną taisyklę - gaminti reikia atsipalaidavus ir geros nuotaikos! Keleto produktų Lietuvoje nesitikėjau lengvai rasti (aš virtuvėje nelinkusi pervargti) ir juos lengva širdimi elimanvau: ledų stabilizatorius (jo dėka ledų struktūra būna švelnesnė, tolygesnė, be ledo kristalų ir visiškai sušalus nepavirsta į veną ledo luitą), pieno miltelių Lietuvoje tikrai galima rasti, tačiau aš nusprendžiau receptą supaprastinti iki eilinės virtuvės spintelių turinio, tad nenaudojau ir jų (jie kaip ir stabilizatorius - pagerina ledų struktūrą). Visa kita labai paprasta - receptas išsamus ir informatyvus, tad beliko juo vadovautis.  Šeivamedžio žiedų sirupo, tikiu, ne kiekvienoje spintelėje atrastum, tad jį galima keisti bet kuriuo kitu mėgstamo skonio sirupu.

Patys ledai labai skanūs ir puikiai tinkantys atsigavinimui, man labiau išryškėjęs graikiško jogurto, nei šeivamedžio žiedų skonis. Taip nutiko ir braškių bei graikiško jogurto ledų atveju, tad šie ledai labiausiai patiks graikiško jogurto mėgėjams.

Taigi, mums reikės (4-5 poricijoms):

200 ml pieno

12 g skystos gliukozės

2 g ledų stabilizatoriaus (nenaudojau)

10 g pieno miltelių (nenaudojau)

150 ml šeivamedžio žiedų sirupo (galima keisti bet kuriuo kitu mėgstamu 

200 ml obuolių sulčių

100 g graikiško jogurto

1 g vitamino C (nenaudojau)

10 ml citrinos sulčių

Paruošimas:

1. Pieną pašildome iki 84 laipsnių (aš temperatūrą vertinau "iš akies"), supilame gliukozę, suberiame (jei naudojame) stabilizatorių, pieno miltelius ir išmaišome, kol viskas ištirpsta.
2. Įmaišome sirupą, obuolių sultis, tuomet jogurtą, vitaminą C ir citrinos sultis. Neišsigąstam - pieną sutrauks. Taip ir turi būti, įpylus tiek rūgščių produktų.
3. Atvėsiname ir dedame į šaldytuvą 8-12 valndų subręsti.
4. Imame iš šaldytuvo, išplakame, kad suputotų ir perkošiame.
5. Supilame į ledų gaminimo aparatą, paliekame gamintis, ir galiausiai skanaujame.

Skanaus!

Šaltinis: Ollie Dabbous knygą The Cookbook

Prieš 1 metus: Nekeptas vaflių tortas arba vaflinis tinginys

Prieš 2 metus: Sluoksniuotos tešlos pyragas su varške ir špinatais

Prieš 3 metus: Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su Brie, spanguolėmis ir cinamonu

Prieš 4 metus: Makaronai su trijų rušių sūrių

Prieš 5 metus: Smidrai su kumpiu ir kiaušiniu
Prieš 6 metus: Moliūginiai keksiukai
Prieš 7 metus: Blynai su mėlynėmis
Prieš 8 metus: Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su tuno įdaru

Prieš 9 metus: Vyšnių pyragas su šokoladu

Šokoladinis pyragas su kokosiniu varškės įdaru

Šis pyragas per blogus pradėjo keliauti gal 2010 metais. Aš kaip visada atsilieku. Kai pamačiau  (prieš metus) FB vėl šį pyragą, užsidėjau jam prioritetą, nes visur ir visi jį gyrė be galo be krašto (receptas absoliučiai visur tas pats), tiesiog nuodėmė neišsikepti. Gal dėl iki padangių užkeltų lūkesčių, aš šiuo pyragu šiek tiek nusivyliau ir net neketinau jo čia parodyti, bet vyras perkalbėjo, kad visgi pyragas skanus, tik esu iškepusi ir skanesnių :) Galiausiai pagalvojau, kad gal tas mano įrašas bus visai naudingas tarp visų giriančių įrašų kituose tinklaraščiuose. 

Idėjiškai, šis pyragas turėjo būti tikrai super! Kas gali būti neskanaus šokoladiniame pyrage ir kokosinėje varškėje? Nieko! Bet pasirodo - gali. Pyragas man nelabai patiko, nes man šokoladinis pyragas turi būti sodrus, sunkus, o šiame pyrage jis tikrai labai šokoladinis, bet tuo pačiu gana lengvos ir purios tekstūros, dėl plaktų baltymų (gali būti dar ir dėl to, kad 2 atlikusius baltymus aš taip pat išplakiau ir įmaišiau į tešlą... gal nereikėjo?). Varškės rutuliukų man norėjosi kaip tik minkštesnių ir puresnių. Aš naudojau birią varškę, bet šiam reikalui visgi rinkčiausi šlapią - stačiakampiuose pakeliuose.

Taigi, mums reikės (24 cm skersmens atsegamai torto formai):

Kokosiniams varškės rutuliukams:

250g varškės arba ricotta sūrio (varškę rekomenduoju naudoti šlapesnę)

2 trynių

50 g cukraus

50 g kokoso drožlių 

3 VŠ krakmolo (naudojau kukurūzų)

Šokoladinei tešlai:

50 g juodojo šokolado

2 VŠ miltų

3 VŠ kakavos

1 AŠ kepimo miltelių

4 kiaušinių, baltymai atskirti nuo trynių (aš dar pridėjau baltymus atlikusius nuo varškės rutuliukų, kitą kartą nedėčiau)

60g cukraus

2 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

Paruošimas:

1. Pasiruošiame kokosinius varškės rutuliukus: jei naudojame varškę, pilame į ją trynius ir su blenderiu sutriname iki vientisos švelnios masės ir išmaišome su likusiais produktais. Jei naudojame ricotta sūrį, sumaišome viską iš karto.
2. Torto formos dugną išklojame kepimo popieriumi, iš varškės šlapiomis rankomis formuojame rutuliukus ir išdėliojame ant kepimo formos dugno.
3. Šokoladą ištirpiname ant vandens vonelės (puodas užkaistas su vandeniu ir ant jo uždėtas dubuo su šokoladu) ir paliekame atvėsti.
4. Išmaišome sausus produktus: miltus, kakavą ir kepimo miltelius.
5. Baltymus išplakame iki standžių putų ir atidedame į šalį.
6. Tešlai skirtus trynius išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska iki purios šviesios masės.
7. Į plaktus trynius įsijojame sausus produktus ir išmaišome. Tešla gausis labai tiršta.
8. Į tešlą įmaišome baltymus.
9. Gautą tešlą užpilame ant varškės kamuoliukų.
10. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-40 minučių.
11. Ragaujame visiškai atvėsusį.

Skanaus!

Šaltinis: Patiekalų receptai

Prieš 1 metus: Tortas "Rafaelo"

Prieš 2 metus: Fetos ir špinatų šaltsriubė

Prieš 3 metus: Sluoksniuotos tešlos pyragėliai su Brie ir džiovintomis spanguolėmis

Prieš 4 metus: Varškės pyragas su slyvomis

Prieš 5 metus: Paukštienos keksiukai

Prieš 6 metus: Makaronai su grūdėta varške ir saulėje džiovintais pomidorais
Prieš 7 metus: Varškės-moliūgo apkepas
Prieš 8 metus: Bulvių ir faršo apkepas
Prieš 9 metus: Netikras zuikis

Pernaktinė avižinė košė su žemės riešutų sviestu

Ne viename šaltinyje galima rasti, jog avižinių dribsnių košė - geriausias patiekalas pusryčiams. Avižiniuose dribsniuose yra daug skaidulų – vertingų medžiagų, gerinančių virškinamojo trakto veiklą. Be to, jie ilgam aprūpins organizmą energija, padės kontroliuoti apetitą ir paskatins medžiagų apykaitą. Toks pats gėris yra ir žemės riešutų sviestas. Jame esantys baltymai padės išvengti alkio priepuolių ir visą dieną leis jaustis energingiau. Trumpai, tariant ši košė kone stebuklas :) 

Dar vienas jos gėris - ji puikiai tinka tinginiams - sumakalavus vakare, ryte jau galima skanauti košę nežvanginant puodais. 
Nesu aš didelė riešutų sviesto valgytoja, tad man jis košę šiek tiek apsunkino, bet valgydama užsibėriau uogų ir jos labai "atgaivino" skonį, jau nekalbant apie vitaminus. Patys pusryčiai buvo išties skanūs, šiek tiek priminė desertą :)
O dėl sotumo jausmo.... jos užvalgiusi soti buvau ir atėjus kavos pertraukėlės metui, ir pietų metui... Savo funkciją tikrai atliko! :) 

Taigi, mums reikės (vienam valgytojui):

1 geros saujos avižinių dribsnių

1 VŠ žemės riešutų sviesto

1/2 VŠ nesaldintos kakavos

1/4 AŠ cinamono (originale siūlo dėti 1 AŠ, bet man pasirodė per daug)
žiupsnio druskos

1 VŠ graikiško jogurto (neturėjau, nedėjau)

pieno dribsniams užpilti (naudojau vandenį)

klevų sirupo ar medaus pagal skonį

Paruošimas:

1. Dribsnius užpilame pienu ar vandeniu, tiek, kad jie būtų nepilnai apsemti. 
2. Sudedame likusius ingredientus ir viską labai gerai išmaišome.
3. Paliekame šaldytuve mažiausiai valandai, o geriausia - per naktį.
4. Prieš valgant galima papuošti šviežiomis uogomis.

Skanaus!

Šaltinis: Malsena

Prieš 1 metus: Trinta brokolių sriuba

Prieš 2 metus: Biskvitiniai moliūginiai sausainiai su šokolado gabaliukais

Prieš 3 metus: Šparaginės pupelės, keptos su džiūvėsėliais

Prieš 4 metus: Pyragas su pikantisku įdaru

Prieš 5 metus: Šokoladinis kavos pyragėlis puodelyje per kelias minutes

Prieš 6 metus: Sluoksniuotos tešlos pyragas su šonine ir cukinija

Prieš 7 metus: Biskvitinis medaus tortas

Prieš 8 metus: Vištienos kepenėlėmis įdaryti kiaušiniai

Omletas su lašiša

Šis omletas yra gana universalus patiekalas: jis puikiai tinka tiek pusryčiams, tiek pietums, tiek vakarienei. Kepiau aš jį savaitgalio pusryčiams, bet dviese įveikėme tik pusę jo. Likusią pusę nusinešiau pietums į darbą ir labai skaniai pavalgiau. Tiesą sakant, manau, jog šis omletas būtų labai skanus ir šaltas, tad puikiai tiktų ir kaip užkandis kokioje nors iškyloje. Jis, beja, man taip patikęs, jog jau ne kartą kepiau ir pietų dėžutei darban.

Taigi, mums reikės (1-3 porcijoms):

150 g šviežios lašišos file (naudoju kokią tuomkart turiu: šviežią, sūdytą, šalto rūkymo)

1/2 poro

3 kiaušinių

2 VŠ grietinės

1/2 VŠ adžikos

druskos, pipirų

sviesto ghee kepimui

Pateikimui:

citrinos

50 g krevečių sūryme (nenaudojau)

saujos žalumynų - mėtų, bazilikų (nenaudojau)

gražgarsčių, sultenių, pomidoro, agurko

Paruošimas:

1. Porą supjaustome griežinėliais, lašišą kubeliais ir kelias minutes pakepiname svieste.
2. Kiaušinius išplakame su grietine, adžika, druska ir pipirais. Manoji lašiša buvo sūdyta, tad aš druskos nenaudojau.
3. Plakinį pilame į keptuvę ir ant nedidelės kaitros kepame, kol sutvirtės. Aš dar uždengiau dangčiu.
4. Iškepusį omletą perkeliame į lėkštę, pabarstome žalumynais, krevetėmis, pašlakstome citrinos sultimis.

Skanaus!

Šaltinis: A. Jagelavičiūtė, A. Ivanauskas Gal pavalgom?

Prieš 1 metus: Moliūgų vafliai

Prieš 2 metus: Challah-žydiška minkšta pynė

Prieš 3 metus: Brokolių salotos su džiovintomis spanguolėmis

Prieš 4 metus: Rūkytos lašišos ir porų pyragas su grūdėtomis garstyčiomis

Prieš 5 metus: Vaniliniai sausainiai

Prieš 6 metus: Skrebučiai su mocarela ir pomidorais
Prieš 7 metus: Daržovių sriuba su kukuliais
Prieš 8 metus: Bananų duona

Storapadė pica

Iki šiol kepiau ir pripažinau tik plonapades picas. Bet po kelionės į Romą, kur paragavau ne tik plonapadžių gardžių picų, susiradau receptą storapadei picai. Nors visa šeima vienbalsiai nubalsavo už mūsų įprastinę plonapadę picą, bet aš naujai išbandytosios labai nesupeikčiau ir duočiau dar vieną šansą su vienu ženkliu pataisymu: mažinti mielių kiekį! Man jis pasirodė nenormaliai didelis, bet nesu aš didelė mielinių kepinių specialistė, kad iš karto drąsiai suabejočiau. Dėl tokio mielių kiekio tešla kilo kaip pasiutusi, bet iškepus, man mielės jautėsi pernelyg intensyviai.

Taigi, mums reikės (2 didelėms picoms):

2 1/4 AŠ sausų mielių (1 AŠ būtų per akis)

1 puodelio šilto vandens

1 VŠ cukraus arba medaus

1 AŠ druskos

2 VŠ alyvuogių aliejaus

3 puodelių miltų

1 puodelis = 236 ml

Paruošimas*:

1. Dideliame dubenyje sumaišome vandenį, mieles, aliejų ir medų ir paliekame 10-15 minučių, kol aktyvuosis mielės ir viskas suputos.
2. Suberiame 2 1/2 puodelio miltų ir maišome kol tešla taps vientisa. 
3. Supilame likusiu smiltus ir jau rankų pagalba užminkome tešlą. Priklausomai nuo miltų ir aplinkos drėgmės, miltų gali prireikti ir daugiau.
4. Paruoštą tešlos kamuoliuką dedame į dubenį, uždengiame ir paliekame pakilti maždaug valandai-dviems, kol tešlos kiekis padvigubės.
5. Pakilusią tešlą paminkome, kad išeitų oras, padaliname į dvi dalis  ir paliekame dar 15 minučių. 
6. Po 15 minučių iškočiojame tešlą. Aš tai darau tiesiai ant kepimo popieriaus, su kuriuo lengvai perkeliu paruoštą picą ant skardos.
7. Ant iškočioto picos papločio dedame norimus priedus. Mūsų pica dažniausiai būna tokia. Viename iš šaltinių perskaičiau, kad norint, jog picos pagrindas neprisigertų įdaro drėgmės, prieš dedant įdarą, pagrindą reikia aptepti alyvuogių aliejumi. Pabandžiau - kaip ir pasiteisino. 
8. Orkaitę įkaitiname iki 230 laipsnių  (kaitinimas iš apačios + vėjelis) kartu su kepimo skarda. Idealiu atveju naudojame picos akmenį.
9. Perkeliame picą nt kepimo skardos ir kepame kol tešla gražiai paskrus, o sūris ims burbuliuoti.

Skanaus!

*aš mielines tešlas visada ruošiu duonkepės pagalba.

Būtinai kada išbandysiu štai tokį variantą, o jei nepamiršiu, užkandžiams pateiksiu prie progos picinių sūrio juostelių variantą.

Šaltinis: The secret ingredient is

Prieš 1 metus: Moliūgų vafliai

Prieš 2 metus: Challah žydiška-minkšta pynė

Prieš 3 metus: Brokolių salotos su džiovintomis spanguolėmis

Prieš 4 metus: Brokolių ir pelėsinio sūrio kišas

Prieš 5 metus: Vaniliniai sausainiai

Prieš 6 metus: Skrebučiai su mocarela ir pomidorais
Prieš 7 metus: Daržovių sriuba su kukuliais
Prieš 8 metus: Makaronų salotos su paprika ir tunu