Trinta moliūgų ir pomidorų sriuba

Kartą man reikėjo labai greitų ir lengvų pietų. Sriubas, deja, aš verdu be galo retai, bet būtent tą kartą aš pagalvojau apie sriubą. Paėmus jau paruoštą ir šaldiklyje tupinčią moliūgų tyrę ir lentynoje budinčius konservuotus pomidorus savo sultyse, sriuba paruošta per akimirką. Iš pradžių tik pasišaipiau iš idėjos sriubą pabarstyti duoniukais, bet vėliau pagalvojau, kad tekstūrai tai pagelbės ir tie traškučiai visgi labai tiko. Dar pagalvojau, kad tobulai būtų tikę skrebučiai, bet neturėjau nei jų, nei laiko jiems pagaminti. Man buvo labai skanu!

Taigi, mums reikės (3 porcijoms):
1 puodelio moliūgų tyrės
400-600 ml konservuotų pomidorų (aš naudojau 700 ml)
1 l sultinio (nenaudojau, vietoje to sultinio kubelis, skysčio papildomai nepyliau)
1/2 AŠ imbiero miltelių
1/2-2 AŠ čili dribsnių
2-3 česnako skiltelių
1-2 AŠ cukraus (naudojau rudąjį)
druskos, pipirų pagal skonį

Pateikimui:
duoniukų ar skrebučių

Paruošimas:

1. Puode įkaitiname šlakelį aliejaus, beriame imbierą ir čili bei įspaudžiame česnaką. 
2. Česnakui pakvipus, supilame konservuotus pomidorus. Aš dėl tolygesnės tekstūros viską sutryniau blenderiu.
3. Į puodą dedame moliūgų tyrę, užverdame ir...viskas.
4. Pilame į lėkštes, barstome ant viršaus duoniukus arba dar geriau, jei netingit pasigaminti - skrebučius.

Skanaus!

Šaltinis: Sezoninė virtuvė

Sidro ir uogų želė

Jau tapusi mano Naujametinio vaišių stalo žanro klasika - želė. Aš ir vėl atsilikusi metų metais nuo tendencijų ir tik dabar (2020-ųjų išvakarėse, taip, čia - pernykštis desertas) pasigaminau alkoholinę želė. Jų būna visokių - ir su putojančiu vynu, ir su tiesiog vynu, su degtine, viskiu, tekila ir t.t. ir pan. Manoji žele - su sidru. Turiu pasakyti, kad desertas nenuvylė, veikiau atvirkščiai - labai patiko. Indą gausiai užpildžiau uogomis, tad buvo ir gaivu, ir labai skanu.

Na ir, žinoma, sveikinu su artėjančiais 2022-aisiais ir linkiu, kad jie būtų sūkmingi, laimingi, kupini atradimų ir gerų įspūdžių!

Taigi, mums reikės (~5 porcijoms):

0,33 l sidro (naudojau obuolių)

1 VŠ cukraus

želatinos, skirtos 300 ml skysčio (skaitykite instrukciją ant pakelio, jos labai skirtingos)

200 g braškių

saujos aviečių

saujos šilauogių

1 mandarino 

Paruošimas:

1. Želatiną paruošiame pagal instrukciją ant pakelio. Dažniausiai tai būna užmerkti vandenyje tam tikram laikui, ištirpinti (bet ne užvirti!). 
2. Sidrą pilame į puodą, beriame cukrų ir ant nedidelės kaitros pakaitiname, kol ištirps cukrus. Neperkaitiname, nes išgaruos visas alkoholis (čia jei svarbu, kad jie kažkiek liktų). 
3. Į sidrą supilme tirpintą želatiną ir paliekame pravėsti.
4. Į indą (-us), kuriuose ruošime želė, supjaustome pasirinktas uogas ir vaisius.
5. Užpilame pasiruoštu sidru ir dedame į šaldytuvą sustingti. 
6. Tiekiame tiesiog taip arba su plakta grietinėle.

Skanaus!

Prieš 1 metus: Panna Cotta su kava

Prieš 2 metus: Dryžuota apelsinų ir aviečių želė

Prieš 3 metus: Tortas "Snickers"

Prieš 4 metus: Tortas "Tiramisu"

Prieš 5 metus: Imbieriniai sausainiai

Prieš 6 metus: Trijų šokoladų tortas

Prieš 7 metus: Naminė Nutella
Prieš 8 metus: Aguoninis tortas su avietėmis ir baltojo šokolado kremu
Prieš 9 metus: Panna cotta putėsiai su kiaušininiu likeriu
Prieš 10 metus: Aguonų pyragas

Prieš 11 metų: Cinamono bandelių pyragas

Schichttorte - šakočio pusbrolis

Šakočio pusbroliu vadinamas pyragas mano akyse vaidenosi jau seniai (labai seniai. Labai!). Ir kartą, bežiūrėdama Great British bake off, pažiūrėjau visą jo istoriją: Zalcvėdelio miestelio pasididžiavimas baumkuchenas yra mūsų šakočio tikras brolis. Wikipedia netgi daro prielaidą, kad mūsų šakotis yra senesnis už baumkucheną. Beja, mūsų šakotis man yra daug gražesnis už vokiškąjį baumkuchen'ą, kuris yra arba lygus arba gumbuotas, o ne raguotas, kaip mūsiškis.  Mano minėtos laidos dalyviai kepė Schichttorte, kuris ir yra lietuviškuose internetuose pasklidęs šakočio pusbrolis, t.y. tas pats bankuchenas, tik sluoksniuotas horizontaliai, o ne vertikaliai, ar dar kitaip tariant, keptas orkaitėje kepimo formoje, o ne krosnyje ant besisukančio iešmo. Čia laidos teisėjo Paul Hollywood receptas. Jis nuo lietuviškuose bloguose paplitusio recepto (visur keliauja tas pats receptas, net Beatos laidoje filmuotas receptas yra būtent šis) skiriasi gerokai mažesniu sviesto kiekiu. 

Tai tiek istorijos. Dabar mano įspūdžiai. Pyragas tikrai skanus, o įjungus vaizduotę, tikrai primena tą senovišką minkštą šakotį. Na, o jei ragauja nieko nežinantis apie jo prašmatnią kilmę, tai vertina kaip keksą. Pagaminti jį taip pat nėra sudėtinga. Jau ragaudama rezultatą supratau, kad mano įsivaizduojami ploni tešlos sluoksniai vis dėlto nebuvo tokie ir ploni. Dėl tos pačios priežasties man vienas sluoksnis kepdavo ne 1-2 minutes, o kone - penkias. Bet pats procesas neprailgo, tad tikrai neatmetu galimybės jį išsikepti dar kartą. Beja, 9,5 kartus iš 10 aš pyragams/keksams/keksiukams ir pan. jokių glaistų, kepurių ir kepurėlių negaminu, bet šiam aš labai norėjau užtupdyti balto šokolado glajų. Oi, kaip jis ten tiko! Beja, šio pyrago didelis pliusas, kad jis nuo laiko (aišku, proto ribose) tik skanėja. Ragavome mes jį gal trečią dieną po iškepimo, ir visas dienas kiek valgėme, buvo labai skanu. Susiruošusi kepti, turėjau tik 5 kiaušinius, tad perskaičiavau visus kiekius ir pateikiu abu variantus, bet kepkit pilną normą, tikrai neprapuls :)

Taigi, mums reikės (visi produktai turi būti kambario temperatūros):

Pyragui:

350 g  (250 g) sviesto

350 g (250 g) cukraus

7 (5) didelių kiaušinių

200 g (143 g) miltų

150 g (107 g) krakmolo

3 VŠ (2 VŠ) riebios grietinės

žiupsnio druskos

1 AŠ vanilės ekstrakto (naudojau vanilinį cukrų)

Glajui:

70 g balto šokolado

1/4 puodelio riebaus pieno ar grietinėlės

Papuošimui (pasirinktinai):

kokoso drožlės

migdolų plokštelės

spanguolės, džiovintos ar šviežios

rozmarinai

ir t.t.

Paruošimas:

1. Miltus ir krakmolą išmaišome atskirame dubenyje ir atidedame trumpam į šalį.
2. Atskiriame kiaušinių baltymus nuo trynių.
3. Išplakame baltymus iki tvirtų putų, kad nebūtų baisu apversti dubenį virš galvos ir atidedame trumpam į šalį.
4. Kitame dubenyje, sviestą su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska išplakame iki purumo.
5. Į sviesto plakinį po vieną įplakame trynius, po kiekvieno paplakant, kad neliktų pėdsako.
6. Įplakame grietinę.
7. Įsijojame miltus su krakmolu ir išmaišome.
8. Galiausiai įmaišome plaktus baltymus.
9. 26 cm skersmens kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Jei naudojame kekso formą, ją patepame sviestu, pabarstome miltais, miltų perteklių iškratome.
10. Orkaitę įkaitiname grilio rėžimu iki 220 laipsnių temperatūros. 
11. Ant kepimo formos dugno plonai paskirstome tešlą. Geriausia tai padaryti konditeriniu teptuku. Skaniau ir gražiau, jei tas sluoksnis būtų kuo plonesnis.
12. Kepame kol gražiai paruduoja. Trukmė labai priklauso nuo orkaitės, sluoksnio storio ir pan., bet po kelių sluoksnių atsiranda taisyklė.
13. Traukiame kepimo formą iš orkaitės, tepame naują sluoksnį ir vėl dedame į orkaitę.
14. Taip žaidžiame, kol baigiasi tešla.
15. Iškepusį pyragą šiek tiek atvėsiname formoje, tada iškrečiame iš jos ant grotelių ir paliekame visiškai atvėsti.
16. Glajui skirtus produktus ištirpiname vandens vonelėje ir apliejame keksą. Pabarstome norimais pabarstukais, glajui sustingus dedame į maišelį bent vienai dienai, kad subręstų.

Skanaus!

Šaltinis: 15min.lt

P.S. Benaršydama po receptus, atradau marcipaninę šio pyrago versiją, kurią būtinai reikės išbandyti, tik dar neišsirinkau pagal Jamie Oliver ar pagal Aušros iš Vaikai ir Vanilė receptą.

Prieš 1 metus: Panna cotta su kava

Prieš 2 metus: Pepparkakor-švediski ploni pipiriniai imbieriniai sausainiai

Prieš 3 metus: Imbieriniai sausainiai/nameliai

Prieš 4 metus: Minkšti imbieriniai meduoliai

Prieš 5 metus: Lietiniai blynai su obuolių įdaru

Prieš 6 metus: Flaugnarde su obuoliais

Prieš 7 metus: Obuolių pyragas su graikiškais riešutais
Prieš 8 metus: Lašiša stiklainyje
Prieš 9 metus: Morkų pyragas su riešutais
Prieš 10 metus: Ploni švediški imbieriniai sausainiai

Lazanijos sriuba

 

Mano mėgiamiausias patiekalas nuo 2011-ųjų - lazanija. Negaliu jai atsispirti, suvalgiusi dvigubą porciją, vis tiek paslapčiomis vis prasuku pro indą dar vienam kąsneliui. Tad užmačius lazanijos sriubos receptą, būtų buvę keista, jei būčiau jos neišbandžiusi. Lazanijos, žinoma, ši sriuba/troškinys neatstos, tačiau bus gardu. 

Taigi, mums reikės:

500 g maltos jautienos

2 vidutinių svogūnų

3 skiltelių česnako

2 skardinių po 400 g konservuotų pomidorų (naudojau naminius)

2 AŠ rudojo cukraus

1 AŠ džiovintų itališkų prieskonių žolelių (bazilikai, raudonėliai, rozmarinai, mairūnai)

2 lauro lapų

druskos, pipirų

2-3 puodelių sultinio (naudojau kubelį+vandenį)

200 g lazanijos (sulaužytų) arba kitokių makaronų

Patiekimui:

200 g ricotta sūrio

1/2 puodelio tarkuoto kietojo sūrio

Paruošimas:

1. Keptuvėje (aš viską dariau emaliuotame ketaus puode) įkaitiname šlakelį aliejaus ir apkepiname jautieną.
2. Į keptuvę pas mėsą beriame smulkintus svogūnus ir pakepiname, kol nuskaidrės.
3. beriame česnaką ir pakepiname pusę minutės.
4. Jei kepinome viską keptuvėje, perpilame keptuvės turinį į puodą. 
5. Pilame į puodą pomidorus, prieskonius ir cukrų, sultinį, dedame lauro lapus, pagardiname druska ir pipirais ir paliekame troškintis 20-30 minučių, dar sodresniam skoniui - valandą.
6. Suberiame makaronus ir dar troškiname 20 minučių.
7. Rikotą sumaišome su kietuoju sūriu.
8. Išpilstome sriubą į dubenėlius, ant viršaus dedame po pora šaukštų rikotos ir tiekiame.

Skanaus!

Šaltinis: Cooking classy

P.S. Dar vienas variantas lazanijos sriubos, kuomet ricotta įmaišoma į sriubą ir troškinama kartu, o pabaigoje, išpilsčius į dubenis, ant viršaus užbarstoma mozzarella ir orkaitėje užkepma: oh sweet basil

Prieš 1 metus: Moliūginė lazanija su ricotta ir grybais

Prieš 2 metus: Bulvių plokštainis

Prieš 3 metus: Bolivinių balandų salotos su kriaušėmis ir pelėsiniu sūriu

Prieš 4 metus: Moliūgų saldainiai

Prieš 5 metus: Šiltos orkaitėje keptų daržovių salotos su feta

Prieš 6 metus: Obuolių sultyse troškinta kiauliena su obuoliais
Prieš 7 metus: Marinuotos alyvuogės
Prieš 8 metus: Cukinijų duona su riešutais ir citrininiu glajumi
Prieš 9 metus: Riešutinis Prahos pyragas

Prieš 10 metų: Cukinijų apkepas

Prieš 11 metų: Prancūziški skrebučiai

Jaučio uodegos troškinys

 

Esu (o gal buvau - paskutiniai sezonai nebepasirodė patrauklūs) didžiulė australų MKR laidos gerbėja. Ne vienoje laidoje mačiau gaminamą ir giriamą jaučio uodegos troškinį, tad kai tik man į rankas pateko pagrindinis šio patiekalo ingredientas, neabejojau.

Uodega sudaryta iš raumenų, riebalų ir geležimi turtingų kaulų čiulpų. Jaučio uodegą geriausia troškinti ilgai ir dieną prieš valgymą, kad išsilydę riebalai sustingtų paviršiuje ir juos būtų galima nugriebti.

Man labai patiko, na o vyras nesugebėjo nugalėti psichologinio barjero dėl uodegos.

O viską dariau aš paprastai, paskaičiusi Jamie Oliver receptą ir prisimindama jautienos troškinį su alumi.

Taigi, mums reikės:

1,5 kg jaučio uodegų (manosios buvo veršiuko)
2 svogūnų
2 morkų
(tiktų 1 saliero stiebas, bet neturėjau)
2 VŠ miltų
1 kubelio sultinio
2-3 šakelių rozmarino
pluoštelio čiobrelių
2 lauro lapų
druskos, pipirų
600 ml konservuotų pomidorų (naudojau naminius)
500 ml tamsaus alaus

Paruošimas:

1. Uodegą (-as) supjaustome/sukapojame mažesniais gabalėliais, nuplauname, nusausiname.
2. Įkaitiname keptuvę (aš visame procese naudojau ketaus puodą) su šlakeliu aliejaus.
3. Porcijomis, kad uodegos gabalėliai nesusigrūstų vienas šalia kito, apskrudiname iš visų pusių ir išėmus iš keptuvės atidedame.
4. Svogūnus supjaustome plunksnelėmis ir beriame į tą patį puodą, kur kepė uodegos. Pakepiname kol nuskaidrės.
5. Suberiame smulkintus česnakus ir pakepiname pusę minutės.
6. Beriame kubeliais pjaustytas morkas, išmaišome ir šiek tiek pakepiname.
7. Galiausiai beriame pora šaukštų miltų, išmaišome, kiek pakepiname.
8. Beriame kubeliais supjaustytas bulves, suverčiame atgal uodegas, pilame konservuotus pomidorus, dedame prieskonius, sultinio kubelį, pagardiname druska, pipirais, pilame alų. Užverdame.
9. Šauname į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę 5 valandoms. Aš viską pasiruošiau vakare, kepiau iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 5 valandas, nustačiau, kad po to orkaitė pati išsijungtų, o troškinys toliau šutinosi per naktį.

Skanaus!   

Šaltinis: Jamie Oliver

Prieš 1 metus: Varškės ir obuolių pyragas

Prieš 2 metus: Bulvių plokštainis

Prieš 3 metus: Greitas obuolių pyragas

Prieš 4 metus: Migdolinis varškės pyragas su slyvomis

Prieš 5 metus: Moliūginis keksas su šokolado gabaliukais

Prieš 6 metus: Grikių ir vištienos salotos su daržovėmis
Prieš 7 metus: Pica pusryčiams
Prieš 8 metus: Grikių kepsneliai
Prieš 9 metus: Vištienos suktinukai

Prieš 10 metų: Šokoladinis tinginys

Prieš 11 metų: Piene virta kiaušinienė

Baklažanų ir pomidorų troškinys su avinžirniais

 

Šis patiekalas dar vienas įrodymas man, kad labai mėgstu baklažanus - sukau ratus aplink keptuvę visą vakarą. Dar begamindama, kalbėjausi su mama ir pasiūliau kitos dienos pietums valgyti šį troškinį, bet paragavusi, pradėjau galvoti, kaip čia padarius, kad nereikėtų dalintis likučiais su niekuo... 

Tai puikus pasirinkimas bemėsei vakarienei ar pietums, paruošiamas greitai ir lengvai. beja, labai skanus ir atvėsęs.

Taigi, mums reikės (4 valgytojams):

1 didelio baklažano

1 VŠ druskos

1-2 VŠ aliejaus

1 VŠ aliejaus arba ghee sviesto

1 didelio svogūno

1 čili pipiro (aš įpjausčiau 3 mažiukus ir galiausiai man vis tiek pritrūko aštrumo, tad bėriau džiovintų čili dribsnių)

3 skiltelių česnako

1/2 AŠ malto kumino

1/2 AŠ maltų kmynų (neturėjau, dėjau nemaltus)

1/2 AŠ maltų kalendros grūdelių

1 skardinės (400 g) avinžirnių

1 skardinės (400 g) konservuotų pomidorų arba atitinkamai šviežių. Aš naudojau naminius konservuotus

1 VŠ rudojo cukraus

1 puodelio sultinio (nedėjau, pakako skysčio iš konservuotų pomidorų)

1 VŠ citrinos sulčių (nedėjau)

Paruošimas:

1. Baklažaną supjaustome 1 - 1,5 cm kubeliais, pabarstome šaukštu druskos ir paliekame bent pusvalandžiui, kad išsiskirtų sultys ir kepamas baklažanas neprisigertų aliejaus.
2. Smulkiai supjaustome svogūną ir čili pipirą ir pakepame įkaitintame ghee svieste, kol svogūnas pradės skaidrėti. 
3. Į keptuvę beriame smulkintą česnaką ir prieskonius: kuminą, kmynus, kalendrą ir pakepiname 1 minutę.
4. Nupilame konservuotus avinžirnius ir beriame į keptuvę, išmaišome, kad pasidengtų prieskoniais.
5. Pilame pomidorus ir sultinį į keptuvę, įberiame cukraus, užverdame ir leidžiame pavirti neu-dengus ir nuolat pamaišant apie 10 minučių. 
6. Suberiame keptus baklažano gabalėlius, išmaišome, dar kartą užverdame ir nuimame nuo kaitros.
7. Įmaišome citrinos sultis ir smulkintas petražoles.
8. Tiekiame su ryžiais, soromis, kuskusu ar indiška plokščia duona, kurią taip pat kažkada  būtinai išbandysiu.

Skanaus!

Šaltinis: The first mess

Prieš 1 metus: Pyragas su avietėmis

Prieš 2 metus: Grikiais ir kukuruzais įdaryta cukinija.html

Prieš 3 metus: Cukinijų suktinukai su rikota pomidorų padaže

Prieš 4 metus: Nesaldus duonos pudingas

Prieš 5 metus: Pikantiškos ir gaivinančios pomidorų taurelės

Prieš 6 metus: Ledai sausainyje
Prieš 7 metus: Moliūginiai virtinukai (gnocchi)
Prieš 8 metus: Moliūgų ir varškės virtinukai
Prieš 9 metus: Cukinijų duona su šokoladu

Prieš 10 metų: Pomidorų padažas žiemai

Prieš 11 metų: Bandelės su lašinukais

Focaccia su karamelizuotais svogūnais, kriaušėmis ir mėlynuoju pelėsiniu sūriu

Ši fokačia buvo tikra šventė gomuriui. Tokia gera, kad kepiau jau ne kartą. Kriaušės, mėlynasis pelėsinis sūris yra tobula kombinacija. Jei tik mėgstate pelėsinį sūrį, būtinai bandykite!

Taigi, mums reikės (22x33 cm kepimo formai):

Tešlai:

1 puodelio kambario temperatūros vandens

1 AŠ druskos

1/2 AŠ medaus

1/4 puodelio alyvuogių aliejaus

300 g (2 1/2 puodelio) miltų, naudojau 550 D tipo

1 AŠ sausų mielių (pgl receptą 7 g, bet tikrai tiek nereikia)

Užbaigimui:

2 didelių svogūnų

1 AŠ rudojo cukraus

1 kriaušės

1/2 puodelio į trupinius susmulkinto mėlynojo pelėsio sūrio

3-4 VŠ alyvuogių aliejaus

Paruošimas (aš tešlą ruošiau duonkepėje):

1. Dubenyje sumaišome vandenį, medų ir mieles bei paliekame mieles aktyvuotis 5 minutėms.
2. Įsijojame miltus, lengvai išmaišome; įpilame aliejų ir vėl išmaišome. Pagal tešlos skystumą aš maišymu ir apsiribočiau.
3. Tešlą dar apglostome aliejuotomis rankomis ir paliekame pakilti 1 valandai kambario temperatūroje arba šaldytuve nuo 8 iki 24 val.
4. Kol tešla kyla, pasiruošiame įdarą. Svogūnus supjaustome plonais griežinėliais ir pakepiname su šaukštu aliejaus ant vidutinės kaitros 10 minučių kol suminkštės. Užberiame cukraus, išmaišome, uždengiame ir vis pamaišant pakepiname dar 10 minučių, kol gražiai parus.
5. Įpilame į kepimo formą šiek tiek aliejaus, supilame tešlą ir aliejuotomis rankomis paskirstome po kepimo formą. Paliekame pakilti. Jei kildinome šiltai, užteks 20 min., jei šaltai - galima palikti ir valandai.
6. Ant pakilusios tešlos išdėliojame labai plonai pjaustytas kriaušes (geriausia tai daryti mandolina, tik saugokite pirštus), ant viršaus tolygiai paskirstome karamelizuotus svogūnus, pabarstome trupintą pelėsinį sūrį.
7. Kepame iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėj 20 minučių, kol skaniai paruduos.

Skanaus!

Šaltinis: food&wine

Prieš 1 metus: Kriaušių trupiniuotis

Prieš 2 metus: Grikiais ir kukurūzais įdaryta cukinija

Prieš 3 metus: Cukinijų suktinukai su rikota su pomidorais

Prieš 4 metus: Pomidorai savo sultyse

Prieš 5 metus: Pomidorų ir fetos salotos

Prieš 6 metus: Ledai sausainyje
Prieš 7 metus: Ryžių pudingas
Prieš 8 metus: Prancūziški skrebučiai su medumi
Prieš 9 metus: Sumuštiniai su feta, braškėmis ir medumi

Prieš 10 metų: Rikotos keksiukai su abrikosais

Prieš 11 metų: Cukriniai sausainiai su cinamonu

Vištienos ir bulvių paketėliai, kepti orkaitėje

Man be proto patinka patiekalai, kuriuos lengva pagaminti ir tam nereikia praleisti pusės dienos virtuvėje, o po to plauti kalnus indų, todėl kai pamatau "vienos skardos" (lietuviškai kažkaip neskamba) patiekalą, iš karto išsisaugau. Kažką panašaus į šį patieklą aš jau esu kepusi. Tai ir vištienos ir bulvių bomba, ir vištiena, kepta orkaitėje su ryžiais ir daržovėmis. Dabar, kai pati pradžia šviežių bulvyčių, man labai knietėjo išbandyti šį patiekalą. 

Rezultatas: teoriškai geras, praktiškai - reikia šiek tiek pasitreniruoti. Rezultate gavosi kiek sausoka vištiena, dėl ko apkaltinau pačią vištieną, mat ji buvo naminė. Bet paskui supratau, kad pati padariau klaidą: originaliame recepte kepama visa krūtinėlė, o aš ją padalinau į keturias dalis, ko pasėkoje ji iškepė greičiau nei bulvės ir per daug išsausėjo. 

Taigi, mums reikės (2-4 porcijoms (mums pakako 4 porcijoms)):

1 vištos krūtinėlės puselės

Vištienai:

1 AŠ Dižono garstyčių

1 AŠ grūdėtų garstyčių

1/2 AŠ džiovintų česnako granulių

1/2 AŠ Provanso žolelių mišinio (aktualiausi rozmarinas ir čiobrelis)

druskos ir pipirų pagal skonį

2 VŠ aliejaus

Bulvėms:

~8 mažų bulvyčių

3 VŠ aliejaus

1 VŠ balzamiko acto

1 AŠ provanso žolelių mišinio

1 AŠ česnako granulių

druskos pagal skonį

4 plonų citrinos griežinėlių

Paruošimas:

1. Visus vištienos marinatui skirtus produktus sumaišome ir juo patepame krūtinėlę. Paliekame pasimarinuoti, geriausia per naktį.
2. Bulvytes nuplauname, perpjauname per pusę, didesnes - į 4 dalis ir išmaišome su likusiais bulvėms skirtais produktais.
3. Atplėšiame folijos lapą, į vidurį paskleidžiame bulvytes, ant viršaus patupdome vištos krūtinėlę, apdėliojame ją citrinos griežinėliais ir sandariai užlankstome foliją. Dedame ant kepimo skardos.
4. Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių, kol bulvės iškeps.
5. Jei norima, galima atlanksčius foliją įdėti patiekalą kelioms minutėms į orkaitę po griliu.

Skanaus!

Šaltinis: Damn delicious

Kombucha (kombučia) - kas, kodėl, kaip

 

Arbatos grybą (šitą tai tikrai, bet rodos augino ir ryžių grybą) turbūt prieš 25 metus augino mano mama. Jei atmintis manęs neapgauna, aš tos bjaurasties, kurioje jis mirko burnon neėmiau. Kai prasidėjo hipsteriška kombučios mada, šypsojaus į ūsą (perkeltine prasme, žinoma). Ir staiga, perkanti antibiotikus ir vaistininkei pasakius, kad po jų reikės atstatyti gerąsias bakterijas organizme, mintį apie jogurtą per sekundę pakeitė mintis apie kombučią. Kadangi ta mintis mane tieisog apsėdo, neilgai trukus prasidėjo visi su tuo susiję procesai. Pradžioje perskaičiau begalę šaltinių (kurie iš esmės buvo apie tą patį) ir pažiūrėjau tikrai ne vieną ir ne du video youtube, kuriuos žiūrėdama įsitikinau, kad sunkiausia kombučios gamyboje yra laukimas ir pastangos nepamiršti, kad kažką raugini. Kombučia taip mane apsėdo, kad jai nusprendžiau paskirti ne vieną įrašą. 

Kadangi, kaip minėjau aukščiau, pradėjusi domėtis kombučios gamyba perskaičiau visai nemažai, nors nepavadinčiau to rimtu tyrimu, noriu pasidalinti keletu įdomių faktų apie šį gėrimą.

Kombučia

Fermentuotas arbatos gėrimas iš vandens, cukraus ir arbatžolių,, kurį pagamina arbatos grybas per 5–10 dienų, ir kuriame yra vitaminų C, D, PP ir B, fermentų katalazės, amilazės, proteazės. Gėrime, kuriame augo arbatos grybas, pasigamina organinių rūgščių (acto, obuolių, citrinų, rūgštynių ir kitų), atsiranda ypatingo antibiotiko – meduzino, neturinčio žalingo poveikio ir nesilpninančio imuniteto kaip sintetiniai antibiotikai. Skamba gana įspūdingai, ar ne?

Arbatos grybas

Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad tai ką mes vadiname grybu yra visai ne grybas. Iš tikrųjų tai acto rūgšties bakterijų ir mielių simbiozinė kolonija (angl. SCOBY - symbiotic culture of bacteria and yeast). Bet aš įpratau šitą koloniją vadinti grybu (be to, bakterijos tikrai neskamba skaniai), tai dažniausiai ir vartosių grybo pavadinimą. 

Privalumai

Aš į šį gėrimą žiūriu paprastai, kaip ir, pavyzdžiui, į raugintus kopūstus (o taip pat jogurtą, kefyrą, kimchi (šitą tai tik teoriškai, kol kas) - tai fermentuotas gėrimas, gausus probiotikų ir naudingas mūsų organizmui. Jei paskaitytume daugiau internete, rastume visą sąrašą liaupsių, kad šis gėrimas:

1. Gerina virškinimą
2. Atstato gerųjų bakterijų pusiausvyrą organizme
3. Stiprina imuninę sistemą
4. Normalizuoja kraujospūdį
5. Jame gausu antioksidantų, galinčių stiprinti imunitetą ir suteikti energijos.
6. Turtingas gliukoze ir hialurono rūgštimi, todėl labai tinka žmonėms turintiems problemų su sąnariais ir sportininkams (gliukozė – suteikia energijos).
7. Turi detoksikuojančų, organizmą valančų savybių.
8. Užsienio šaltiniuose minima, kad gali pakeisti gazuotus saldžius gėrimus, bet mano šeimyna neužskatė šio gėrimo, nes jiems jis per rūgštus (o man kiek per saldus).

Trūkumai

Šis gėrimas turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų:

1. Cukrus yra mielių maistas, jo šiame gėrime tikrai yra, tik sąlyginai nedidelis kiekis, nes mielės jį perdirba ir suvartoja net 90 proc. įdėto cukraus. Puslitryje kombučios lieka maždaug 2 g cukraus.
2. Kofeinas. Kaip bebūtų, kombučia gaminama iš arbatos, kurioje yra kofeino. Jei ti aktualu, turėkite omenyje.
3. Alkoholis, kad ir nedidelis jo kiekis, yra fermentacijos proceso rezultatas. Fermentuojant gėrimus namie, labai sunku suvaldyti šį procesą ir susidarantį alkoholio kiekį. Pamenu, kai gėriau savo gamybos girą, labai jau ji man "mušė" į galvą. Su kombucha to nepastebėjau :)
4. Mielės. Jos yra potencialus alergenas (aš joms alergiška).
5. Rūgštingumas. Dėl fermentacijos procese susidarančių natūralių rūgščių, žmonėms besiskundžiantiems opomis ar padidėjusiu rūgštingumu, kombučia nerekomenduojame, nes gali paaštrinti problemas.

Taigi, jei paskaitę apie visas kombučios naudas, taip pat panorote ją pasigaminti, netrukus pasirodys daugiau mano įrašų apie šį gėrimą:

1. Receptas, kaip "pasigaminti" arbatos grybą pačiam. Užtruksite 2-4 savaites.
2. Kombučia: pirma fermentacija. Užtruksite 6-10 dienų.
3. Kombučia: antra fermentacija. Užtruksite 3-10 dienų.

Prieš 1 metus: Avinžirnių ir tuno salotos su smidrais

Prieš 2 metus: Šeivamedžio žiedų šerbetas

Prieš 3 metus: Nekeptas vaflių tortas arba vaflinis tinginys

Prieš 4 metus: Vištos krūtinele su žirneliu ir smidrų padažu

Prieš 5 metus: Sluoksniuotos tešlospyragėliai su spanguolėmis, Brie sūriu ir cinamonu

Prieš 6 metus: Makaronų apkepas su trijų rūšių sūriu
Prieš 7 metus: Smidrai su šonine ir kiaušiniu
Prieš 8 metus: Su daržovėmis troškintos midijos
Prieš 9 metus: Ricotta sūrio blynai

Prieš 10 metų: Daržovių sriuba su vištiena

Prieš 11 metų: Beždžionių duona

Varškės ir rūkytos lašišos užtepėlė su pavasarinėmis gėrybėmis

 

Kai tik pavasarį mano pakeltose lysvėse pradeda žaliuoti laiškiniai svogūnai, laiškiniai česnakai ir narcizalapiai česnakai, šviežių žalumynų ilgesį sunku suvaldyti. Tada juos naudoju visur ir visaip. na gal tik į desertus nededu. 

Šis receptas net ne receptas, o idėja, bet - labai skani idėja! Tinka bet kuriuo dienos metu ir kaip patiekalas, ir kaip užkandis. 

O recepto beveik ir nėra, viskas matosi nuotraukoje, ir visi kiekiai, kaip mano mama sako - "iš akies".

Taigi, mums reikės:

Varškės (tiktų ir grūdėta varškė, tuomet jogurto nebereikia)

Natūralaus jogurto

svogūnų laiškų (aš naudojau laiškiunius česnakus  ir svogūnus, bei narcizalapius svogūnus)

česnako skiltelės, jei naudojate tik svogūnų laiškus

Ridikėlių

šalto rūkymo lašišos

druskos, pipirų

Paruošimas:

Visus ingredintus susmulkiname, sumaišome, pagardiname druska ir pipirais ir valgome su juoda duona.

Skanaus!

Prieš 1 metus: Vištos kepenėlės su svogūnais

Prieš 2 metus: Šokoladinis pyragas su kokosiniu varškės įdaru

Prieš 3 metus: Tortas "Rafaelo"

Prieš 4 metus: Tortas "Napoleonas"

Prieš 5 metus: Befstrogenas

Prieš 6 metus: Varškės pyragas su slyvomis
Prieš 7 metus: Mielinis pyragas su cinamonu
Prieš 8 metus: Čenakai su vištiena

Prieš 9 metus: Kakavinis bananų glotnutis

Prieš 10 metų: Bulvių ir faršo apkepas