Rodomi pranešimai su žymėmis Kita. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Kita. Rodyti visus pranešimus

2013 m. lapkričio 20 d., trečiadienis

Spanguolių, medaus ir imbiero mišinys



Prisižadėjau savo brangiausiai draugei šį receptą įkelti jau seniausiai. Jis šiam laikotarpiui pats tas - puikus būdas apsisaugoti nuo rudeniško oro grėsmių ir taip pastiprinti organizmą. Galiausiai jis ne tik naudingas, bet ir skanus. Šiuo mišiniu aš gardinau ir glotnučius (smoothies) ir taip "prastumdavau" savo vyrams, ir varškę ar jogurtą...ar tiesiog kabinau šaukšteliu. Šio mišinio sudedamosios dalys - spanguolės, medus, citrina ir imbieras, kiekvienas atskirai yra vaistas, o visi kartu - tiesiog stebuklas stiklainyje. Rekomenduojama vartoti po šaukštą kas dieną. Pagamintą suvartoti per mėnesį. 

Taigi, mums reikės (~350 ml mišinio):
300 g spanguolių
1 citrinos sultys
2 cm dydžio imbiero gabalėlis (aš dėčiau daugiau - reguliuokitės pagal savo skonį)
5-7 VŠ natūralaus medaus (taip pat reguliuojamės pagal skonį)

Paruošimas:
  1. Viską, išskyrus imbierą susmulkiname blenderio ar kokteilinės pagalba. 
  2. Imbierą nulupame, sutarkuojame per smulkią tarką ir įmaišome į mišinį.
  3. Pilame į švarų, sandariai uždaromą stiklainį ir laikome šaldytuve.
Į sveikatą!


Šaltinis: Maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys" Nr. 2(6) Žiema 2012/2013, 41 psl.

2013 m. liepos 15 d., pirmadienis

Duonos raugo atgaivinimas

Gerbiu visus ir visas, kurie kepa namie duoną. Grįžusi į darbą po ilgųjų savo atostogų aš kepti nustojau - valgau duoną viena, o ir laiko vis pradėjo trūkti. Vėliau atradau,kad duoną namie kepa ir mano vaiko auklėtoja (ir jis labai skaniai ją valgo, gaila, kad tik darželyje). Gavau raugo, išsikepiau duoną vieną kartą ir vėl - "nėra laiko". Raugas šaldytuve stovėjo gal keturis mėnesius. Ir štai - man atostogos, ir per jas būtinai noriu išsikepti savo duonos.


Štai kaip atrodė manasis raugas:

Baltos dėmės - ne pelėsis. Raugas stipriai apdžiūvęs.

Teorija:
Pirmiausia patikriname raugą - ar jis vis dar geras - raugą pamaitiname ir paliekame 6-8 valandoms. Jei jis pakils dvigubai - geras, jei ne - deja, teks išmesti ir gaminti naują. 

Raugo pamaitinimas: 

  1. Išimame raugą iš šaldytuvo, paliekame kambario temperatūroje valandai ir pasveriame 50 g, įpilame 50 g šilto vandens ir 50 g viso grūdo ruginių miltų.
  2. Gerai viską išmaišome ir paliekame šiltai 8-12 val. 
Ryte, raugui pakilus dvigubai jį naudojame duonos kepimui pagal mėgiamą receptūrą.

Raugą reikia taip atgaivinti, jei duona kepame rečiau nei kartą per savaitę.

Praktika:
Prisipažinsiu, kad po 8 valandų po pamaitinimo, mano raugas tikrai nebuvo pakilęs dvigubai. Nei pusę tiek. Bet buvo burbuliuotas, skaniai kvepėjo. Nuojauta neleido man jo išmesti. Be to, nusprendžiau papildomai pritaikyti dar vieną, seniai kažkur perskaitytą ir ne kartą bandytą triuką - medus suaktyvina raugą, tad į duonos tešlą įdėjau ir šaukštą medaus. Tad ryte pamaitinusi raugą, vakare užmaišiau duonytę ir kitos dienos rytą išsikepiau duoną. Ji buvo tobula ir geriausia mano iki šiol iškepta duona - gal dėl to, kad buvau labai pasiilgusi savo keptos duonos ir šią maišiau ir kepiau su begaline meile.



Rėmiausi: malsena.lt

2013 m. birželio 28 d., penktadienis

Naminis graikiškas jogurtas


Dar vienas super paprastai gaunamas rezultatas namie. Aišku, viskas ypač paprasta, jei naminį jogurtą gaminiesi namie (kas yra tikrai super lengva!). Kai nusprendžiau, kad atėjus šiam braškių sezonui, būtinai reikia pasigaminti dabar tokių madingų šaldyto jogurto ledų, atėjo eilė ir naminiam graikiškam jogurtui. Jei atvirai, net nepavadinčiau viso proceso gamyba :) 
Prisipažinsiu, kad nesu ragavusi pirktinio graikiško jogurto, bet kaip suprantu jis yra tas pats jogurtas tik daug tirštesnis. Tad tai, ką rezultate turėjau, manau, kad atitinka graikiško jogurto požymius: buvo tikrai tirštas (riebios grietinės tirštumo), labai glotnus jogurtas. Paragavusi pagalvojau, kad drąsiai galėtų pakeisti mascarponės sūrį elementariuose receptuose, kur tiesiog sluoksniuojama mascarponė ir vaisiai ar pan. Produktas beveik dietinis - manasis 2,5 proc. riebumo - tiek, kiek riebumo turėjo apie 10 proc. riebumo, kai pienas, iš kurio gaminau jogurtą - 2,5 proc. (formulės išvedimą žr. Insolentės komentarą :) 

Taigi, mums reikės:
natūralaus jogurto (tinka ir pirktinis)
marlės
rėžio
dubens
šaldytuvo

Paruošimas:
  1. Rėtį iškojame marle ir dedame ant dubens, kad turėtų kur nusivarvėti išrūgos, o ojų yra maždaug pusė jogurto kiekio.
  2. Supilame jogurtą ir dedame į šaldytuvą 4-12 valandoms. Kai kuriuose šaltiniuose radau kad pakanka 4 valandų ar net 1 valandos, kitur pataria laikyti ne trumpiau nei 12 val. Aš viską padariau iš ryto, o darbo vaisiais jau džiaugiausi grįžusi po darbo.
  3. Viskas. Tiek to darbo
Skanaus!


P.S. Jei jogurtą nusivarvėti paliksite 2 paroms, gausite jogurto sūrį, iš kurio galima formuoti rutuliukus, juos pamarinuoti aliejuje su žolelėmis ir druska. Turėsite puikų užkandį ir/ar užtepėlę. Čia mano kitas "projektas" :) Apatinėje foto matosi, kad apatinis sluoksnis turi gerokai mažiau drėgmės ir jau panėšėja į sūrį.



P.P.S. Susidariusias išrūgas sunaudojau rytiniui vaisių kokteiliui.

P.P.S. o čia statistikai:



2013 m. gegužės 6 d., pirmadienis

Kavos ledukai


Čia net ne receptas, o idėja :) Sėdėjau savaitgalį terasoje, džiaugiausi saule ir pagalvojau, kad jau ateina šaltos kavos gėrimo metas. Aš mėgstu stiprią kavą, todėl mane erzina, kai ledukai atskiedžia jos skonį. Kavos ledukai, kuriuos aš sušaldau, kai atlieka šlakelis išsivirtos kavos, šią "problemą" išsprendžia.


Prieš kelis metus atradau (bet taip ir neišbandžiau) "šalto plikymo" kavą (angl. cold brew coffee), kuri yra švelnesnio skonio, nei tiesiog įprastai užplikyta ir atvėsinta kava. Reikia tikėtis šiais metais nepatingėsiu ir išbandysiu šį metodą.


2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Lydytas sviestas - Ghi (ghee)



Kažkodėl labai ilgai ruošiausi ghi gamybai. Net dvejus metus. Nesuprantu kodėl, nes viskas labai paprasta. Visas procesas labai nesudėtingas ir raminantis - tiesiog stebi puode ramiai kunkuliuojantį sviestą ir karts nuo karto pamaišai. 

Man žinomos dvi tiesos, kad ant sviesto keptas maistas yra skanesnis ir, kad kepti ant sviesto nesveika, nes svieste esantys pieno baltymai pradeda degti ir virsta kancerogenu, kuris lieka maiste. Gaminant ghi, baltymai sudega ir būna nukošiami, vanduo išgaruoja ir lieka tikras grynas produktas, saugus naudoti. Ghi nedega ir nerūksta aukštoje temperatūroje, taigi, tinka skrudinimui, kepimui. Jis tinka ir košėms, sriuboms ar kitiems patiekalams pagardinti. O aromatas... Aromatas nenusakomas - atrodo pasiimčiau šaukštą ir kabinčiau. Kažkur skaičiau, kad primena riešutų aromatą. Nežinau, gal, bet viena žinau, kad aromatas dieviškas! Kiek pastebėjau, jis ir skalsesnis, jo reikia mažiau, nei įprastai kepant svieste.


Taigi, mums reikės:
Kambario temperatūros (būtinai) nesūdyto sviesto (ne riebalų mišinio)
Puodo storu dugnu
merlės ir/arba sietelio
sandaraus indo, kuriame laikysime

Paruošimas:
Yra du būdai paruošti ghi:
  1. Kai sviestas užviręs pradeda burbuliuoti, nuolat nugraibome putas. Taip mes nugraibysime visus iškilusius ir pradėjusius kaisti pieno baltymus, jie nenusės ir nebus grėsmės, kad sudegs ir sugadins mūsų ghi.
  2. Užkaitus sviestą palikti jį kaisti ir pereiti per visus virimo etapus. Aš naudojau šį metodą, nes dauguma mano peržiūrėtų šaltinių jį rekomenduoja, o ir pasirodė patikimesnis.
Taigi, paruošimas:
  1. Dedame sviestą į storadugnį puodą, kurio prieš tai nekaitiname, nes tik įdėjus sviestą į puodą jis pradėtų degti ir sugadintų visą skonį. Kaitiname ant nedidelės ugnies. Jokiu būdu neuždengiame puodo, kad vanduo, esantis svieste, galėtų išgaruoti.
  2. Sviestui ištirpus iš pradžių paviršius pasidengs puta. 
  3. Vėliau dideli burbulai (nors pas mane jie nebuvo itin dideli, tiesiog puta pradėjo virsti į burbuliukus) pradėls kilti nuo kraštų ir judės link vidurio. Burbulai po truputį didės ir padengs visą paviršių. 
  4. Dar vėliau paviršių padengs maži burbuliukai. Nuo šios akimirkos įdėmiau stebime puodo dugną - jame nusėdę paskrudę pieno baltymai ir labai svarbu jų nesudeginti. Šitam etape kiek sumažiname ugnį ir karts nuo karto pamaišome švaria sausa mentele, kad nusėdę pieno baltymai nepridegtų. Nuosėdos turi būti rudos spalvos, bet nesudegę. 
  5. Kai burbuliukai burbuliuodami vėl pavirs į mažiukus ir panėšės į putą, ugnį sumažiname iki minimumo. Jei viryklė elektrinė - išjungiame visai. Pieno baltymai jau nusėdę ant dugno ir rusvi. Nepamirštame maišyti!
  6. Kai puta pradės nykti ir pradės matytis gintarinis sviestas, puodą nukeliame nuo ugnies ir paliekame visiškai atvėsti. Kol vėsta - jokiu būdu neuždengiame.
  7. Atvėsusį ghi perkošiame per tankų sietelį ir/arba merlės gabalėlį į švarų sausą stiklainį ar indą su sandariu dangteliu. Indas turi būti sandarus, nes nuo kontakto su deguonimi ghi gali apkarsti.
  8. Ghi sviestą galima laikyti kambario temperatūroje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje, iki 6 mėnesių. 
  9. Šaukštas, kuriuo mes kabinsime naudojimui iš stiklainio ghi turi būti visada sausas ir švarus.
Skanių kepinių!









Šaltinis: Just home made

2012 m. vasario 3 d., penktadienis

Skrebučiai/Krutonai (į salotas ar sriubą)


Atmenu, kažkada, kai reikėjo į sriubą skrebučių, ieškojau internete, kaip juos pagaminti. Dabar dariau be "špargalkės". Nors...anokių čia instrukcijų reikia tokiam dalykui... Kaip ten bebūtų, gal kam pravers. Skrebučiai tikras skanumėlis - į sriubą, į salotas ar, tiesiog, triaukšti ir vienus pačius, vietoje traškučių. Didžiam mano nustebimui (visgi su česnaku skrebučiai), mano vaikėzas juos triauškino pilna burna.

Taigi, mums reikės:
baltos duonos
alyvuogių aliejaus
česnako skiltelės
prieskoninių žolelių (aš naudojau Provanso žolelių mišinį)
druskos (nebūtina)

Paruošimas:
  1. Duoną supjaustome riekelėmis, o tada nedideliais kubeliais.
  2. Nedideliame dubenėlyje sumaišome aliejų, išspaustą česnako skiltelę, druską ir prieskonius.
  3. Kepimo skardą išklojame kepimo popieriumi, beriame duonos kubelius, pašlakstome ant viršaus aliejaus ir prieskonių mišinį ir išmaišome, kad daugmaž visi kubeliai gautų to gėrio.
  4. Kepame iki 160 ar 180 (didelio skirutmo nėra) laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 min., kepimo metu vis pamaišant mentele, kad skrustų vienodai.
  5. Laikant sandariai uždarytus, skrebučiai turėtų išlikti traškūs net pora mėnesių, bet tiek neužsilaiko, tai negaliu patvirtinti iš praktikos.

Skanaus!

2011 m. gegužės 8 d., sekmadienis

Kaip paruošti mielinę tešlą

Kaip jau gyriausi anksčiau, turiu virtuvėje geriausią draugę - duonkepę. Tiesa, šiandien atsistojusi ant svarstyklių suabejojau, ar tokia jau ji geriausia draugė, o dar prieš vasarą, bikinių sezoną...škias... Lyrinis nukrypimas :)  
Nusipirkau puikią knygelę "Kepame duoną namuose", kurioje receptai pateikti tiek duonkepei, tiek minkant tešlą rankomis ir kepant orkaitėje. Jau patyriau savo kailiu, išbandžiusi ne vieną mielinio kepinio receptą, kad esminiai  tešlos paruošimo principai panašūs. Nelaikau savęs autoritetu šiuo klausimu, taigi pasidalinsiu knygelėje pateiktais patarimais, gal kam pravers  :)



  1. Maišant tešlą, skysčiai turėtų sudaryti apie 50 proc. miltų svorio. 
  2. Jei į tešlą dedama daugiau cukraus, ji daroma šiek tiek kietesnė.
  3. Geriausia pilti pašildytą pieną ar vandenį (iki 35 laipsnių).
  4. Šlapias mieles reikia suaktyvinti: ištriname jas su trupučiu cukraus ir supilame į pašildytąją skystąją tešlos dalį. (Aš paprastai mieles dedu į pašildytą pieną ar vandenį ir įpilu truputį cukraus).
  5. Druska, dedama į kepinį pagal receptą, taip pat turi būti ištirpinama skystyje.
  6. Jei pagal receptą dedami kiaušiniai, juos reikia ištrinti su cukrumi iki purumo. Tešla gaminama tik su kiaušinių tryniais, išeina labai minkšta ir puri.
  7. Įminkomi riebalai turi būti šiek tiek pašildyti.
  8. Tešla minkoma 10-15 minučių, kol atšoka nuo indo sienelių, tampa minkšta, blizgi ir elastinga.
  9. Išminkyta tešla perkeliama į riebalais išteptą ar miltais pabarstytą indą ir kildinama 30 laipsnių temperatūroje 40-60 min.
  10. Kildyti galima ir šaltai - tuomet užminkyta tešla nakčiai padedama į šaldytuvą.

2010 m. spalio 20 d., trečiadienis

Moliūgų piurė/tyrė


Ne paslaptis, kad moliūgai neretai būna labai dideli ir sunaudoti juos vienu ypu nelabai pavyksta. Aš moliūgus žiemai dažniausiai paverčiu į tyrę ir užšaldau. Na, o tuomet panaudojimas gali būti pats įvairiausias: blynai, sriubos, sausainiai, pyragai, troškiniai, virtinukai.


Paruošimas: 
  1. Supjaustome moliūgą riekėmis. Žievę galima nulupti, galima palikti - iškepto moliūgo žievę daug lengviau pašalinti. 
  2. Sudedame į skardą žievele žemyn. 
  3. Įpilame šiek tiek vandens. 
  4. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kol suminkštės. Laikas priklauso nuo riekių dydžio. 
  5. Suminkštėjusiam moliūgui nupjauname žievelę ir su trintuve sutriname iki vientisos masės. 
Gražaus rudens!


Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...