Kažkodėl labai ilgai ruošiausi ghi gamybai. Net dvejus metus. Nesuprantu kodėl, nes viskas labai paprasta. Visas procesas labai nesudėtingas ir raminantis - tiesiog stebi puode ramiai kunkuliuojantį sviestą ir karts nuo karto pamaišai.
Man žinomos dvi tiesos, kad ant sviesto keptas maistas yra skanesnis ir, kad kepti ant sviesto nesveika, nes svieste esantys pieno baltymai pradeda degti ir virsta kancerogenu, kuris lieka maiste. Gaminant ghi, baltymai sudega ir būna nukošiami, vanduo išgaruoja ir lieka tikras grynas produktas, saugus naudoti. Ghi nedega ir nerūksta aukštoje temperatūroje, taigi, tinka skrudinimui, kepimui. Jis tinka ir košėms, sriuboms ar kitiems patiekalams pagardinti. O aromatas... Aromatas nenusakomas - atrodo pasiimčiau šaukštą ir kabinčiau. Kažkur skaičiau, kad primena riešutų aromatą. Nežinau, gal, bet viena žinau, kad aromatas dieviškas! Kiek pastebėjau, jis ir skalsesnis, jo reikia mažiau, nei įprastai kepant svieste.
Taigi, mums reikės:
Kambario temperatūros (būtinai) nesūdyto sviesto (ne riebalų mišinio)
Puodo storu dugnu
merlės ir/arba sietelio
sandaraus indo, kuriame laikysime
Paruošimas:
Yra du būdai paruošti ghi:
- Kai sviestas užviręs pradeda burbuliuoti, nuolat nugraibome putas. Taip mes nugraibysime visus iškilusius ir pradėjusius kaisti pieno baltymus, jie nenusės ir nebus grėsmės, kad sudegs ir sugadins mūsų ghi.
- Užkaitus sviestą palikti jį kaisti ir pereiti per visus virimo etapus. Aš naudojau šį metodą, nes dauguma mano peržiūrėtų šaltinių jį rekomenduoja, o ir pasirodė patikimesnis.
Taigi, paruošimas:
- Dedame sviestą į storadugnį puodą, kurio prieš tai nekaitiname, nes tik įdėjus sviestą į puodą jis pradėtų degti ir sugadintų visą skonį. Kaitiname ant nedidelės ugnies. Jokiu būdu neuždengiame puodo, kad vanduo, esantis svieste, galėtų išgaruoti.
- Sviestui ištirpus iš pradžių paviršius pasidengs puta.
- Vėliau dideli burbulai (nors pas mane jie nebuvo itin dideli, tiesiog puta pradėjo virsti į burbuliukus) pradėls kilti nuo kraštų ir judės link vidurio. Burbulai po truputį didės ir padengs visą paviršių.
- Dar vėliau paviršių padengs maži burbuliukai. Nuo šios akimirkos įdėmiau stebime puodo dugną - jame nusėdę paskrudę pieno baltymai ir labai svarbu jų nesudeginti. Šitam etape kiek sumažiname ugnį ir karts nuo karto pamaišome švaria sausa mentele, kad nusėdę pieno baltymai nepridegtų. Nuosėdos turi būti rudos spalvos, bet nesudegę.
- Kai burbuliukai burbuliuodami vėl pavirs į mažiukus ir panėšės į putą, ugnį sumažiname iki minimumo. Jei viryklė elektrinė - išjungiame visai. Pieno baltymai jau nusėdę ant dugno ir rusvi. Nepamirštame maišyti!
- Kai puta pradės nykti ir pradės matytis gintarinis sviestas, puodą nukeliame nuo ugnies ir paliekame visiškai atvėsti. Kol vėsta - jokiu būdu neuždengiame.
- Atvėsusį ghi perkošiame per tankų sietelį ir/arba merlės gabalėlį į švarų sausą stiklainį ar indą su sandariu dangteliu. Indas turi būti sandarus, nes nuo kontakto su deguonimi ghi gali apkarsti.
- Ghi sviestą galima laikyti kambario temperatūroje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje, iki 6 mėnesių.
- Šaukštas, kuriuo mes kabinsime naudojimui iš stiklainio ghi turi būti visada sausas ir švarus.
Skanių kepinių!
Šaltinis: Just home made