Kombucha (kombučia) - kas, kodėl, kaip

 

Arbatos grybą (šitą tai tikrai, bet rodos augino ir ryžių grybą) turbūt prieš 25 metus augino mano mama. Jei atmintis manęs neapgauna, aš tos bjaurasties, kurioje jis mirko burnon neėmiau. Kai prasidėjo hipsteriška kombučios mada, šypsojaus į ūsą (perkeltine prasme, žinoma). Ir staiga, perkanti antibiotikus ir vaistininkei pasakius, kad po jų reikės atstatyti gerąsias bakterijas organizme, mintį apie jogurtą per sekundę pakeitė mintis apie kombučią. Kadangi ta mintis mane tieisog apsėdo, neilgai trukus prasidėjo visi su tuo susiję procesai. Pradžioje perskaičiau begalę šaltinių (kurie iš esmės buvo apie tą patį) ir pažiūrėjau tikrai ne vieną ir ne du video youtube, kuriuos žiūrėdama įsitikinau, kad sunkiausia kombučios gamyboje yra laukimas ir pastangos nepamiršti, kad kažką raugini. Kombučia taip mane apsėdo, kad jai nusprendžiau paskirti ne vieną įrašą. 

Kadangi, kaip minėjau aukščiau, pradėjusi domėtis kombučios gamyba perskaičiau visai nemažai, nors nepavadinčiau to rimtu tyrimu, noriu pasidalinti keletu įdomių faktų apie šį gėrimą.

Kombučia

Fermentuotas arbatos gėrimas iš vandens, cukraus ir arbatžolių,, kurį pagamina arbatos grybas per 5–10 dienų, ir kuriame yra vitaminų C, D, PP ir B, fermentų katalazės, amilazės, proteazės. Gėrime, kuriame augo arbatos grybas, pasigamina organinių rūgščių (acto, obuolių, citrinų, rūgštynių ir kitų), atsiranda ypatingo antibiotiko – meduzino, neturinčio žalingo poveikio ir nesilpninančio imuniteto kaip sintetiniai antibiotikai. Skamba gana įspūdingai, ar ne?

Arbatos grybas

Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad tai ką mes vadiname grybu yra visai ne grybas. Iš tikrųjų tai acto rūgšties bakterijų ir mielių simbiozinė kolonija (angl. SCOBY - symbiotic culture of bacteria and yeast). Bet aš įpratau šitą koloniją vadinti grybu (be to, bakterijos tikrai neskamba skaniai), tai dažniausiai ir vartosių grybo pavadinimą. 

Privalumai

Aš į šį gėrimą žiūriu paprastai, kaip ir, pavyzdžiui, į raugintus kopūstus (o taip pat jogurtą, kefyrą, kimchi (šitą tai tik teoriškai, kol kas) - tai fermentuotas gėrimas, gausus probiotikų ir naudingas mūsų organizmui. Jei paskaitytume daugiau internete, rastume visą sąrašą liaupsių, kad šis gėrimas:

1. Gerina virškinimą
2. Atstato gerųjų bakterijų pusiausvyrą organizme
3. Stiprina imuninę sistemą
4. Normalizuoja kraujospūdį
5. Jame gausu antioksidantų, galinčių stiprinti imunitetą ir suteikti energijos.
6. Turtingas gliukoze ir hialurono rūgštimi, todėl labai tinka žmonėms turintiems problemų su sąnariais ir sportininkams (gliukozė – suteikia energijos).
7. Turi detoksikuojančų, organizmą valančų savybių.
8. Užsienio šaltiniuose minima, kad gali pakeisti gazuotus saldžius gėrimus, bet mano šeimyna neužskatė šio gėrimo, nes jiems jis per rūgštus (o man kiek per saldus).

Trūkumai

Šis gėrimas turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų:

1. Cukrus yra mielių maistas, jo šiame gėrime tikrai yra, tik sąlyginai nedidelis kiekis, nes mielės jį perdirba ir suvartoja net 90 proc. įdėto cukraus. Puslitryje kombučios lieka maždaug 2 g cukraus.
2. Kofeinas. Kaip bebūtų, kombučia gaminama iš arbatos, kurioje yra kofeino. Jei ti aktualu, turėkite omenyje.
3. Alkoholis, kad ir nedidelis jo kiekis, yra fermentacijos proceso rezultatas. Fermentuojant gėrimus namie, labai sunku suvaldyti šį procesą ir susidarantį alkoholio kiekį. Pamenu, kai gėriau savo gamybos girą, labai jau ji man "mušė" į galvą. Su kombucha to nepastebėjau :)
4. Mielės. Jos yra potencialus alergenas (aš joms alergiška).
5. Rūgštingumas. Dėl fermentacijos procese susidarančių natūralių rūgščių, žmonėms besiskundžiantiems opomis ar padidėjusiu rūgštingumu, kombučia nerekomenduojame, nes gali paaštrinti problemas.

Taigi, jei paskaitę apie visas kombučios naudas, taip pat panorote ją pasigaminti, netrukus pasirodys daugiau mano įrašų apie šį gėrimą:

1. Receptas, kaip "pasigaminti" arbatos grybą pačiam. Užtruksite 2-4 savaites.
2. Kombučia: pirma fermentacija. Užtruksite 6-10 dienų.
3. Kombučia: antra fermentacija. Užtruksite 3-10 dienų.

Prieš 1 metus: Avinžirnių ir tuno salotos su smidrais

Prieš 2 metus: Šeivamedžio žiedų šerbetas

Prieš 3 metus: Nekeptas vaflių tortas arba vaflinis tinginys

Prieš 4 metus: Vištos krūtinele su žirneliu ir smidrų padažu

Prieš 5 metus: Sluoksniuotos tešlospyragėliai su spanguolėmis, Brie sūriu ir cinamonu

Prieš 6 metus: Makaronų apkepas su trijų rūšių sūriu
Prieš 7 metus: Smidrai su šonine ir kiaušiniu
Prieš 8 metus: Su daržovėmis troškintos midijos
Prieš 9 metus: Ricotta sūrio blynai

Prieš 10 metų: Daržovių sriuba su vištiena

Prieš 11 metų: Beždžionių duona

Lydytas sviestas - Ghi (ghee)

Kažkodėl labai ilgai ruošiausi ghi gamybai. Net dvejus metus. Nesuprantu kodėl, nes viskas labai paprasta. Visas procesas labai nesudėtingas ir raminantis - tiesiog stebi puode ramiai kunkuliuojantį sviestą ir karts nuo karto pamaišai. 

Man žinomos dvi tiesos, kad ant sviesto keptas maistas yra skanesnis ir, kad kepti ant sviesto nesveika, nes svieste esantys pieno baltymai pradeda degti ir virsta kancerogenu, kuris lieka maiste. Gaminant ghi, baltymai sudega ir būna nukošiami, vanduo išgaruoja ir lieka tikras grynas produktas, saugus naudoti. Ghi nedega ir nerūksta aukštoje temperatūroje, taigi, tinka skrudinimui, kepimui. Jis tinka ir košėms, sriuboms ar kitiems patiekalams pagardinti. O aromatas... Aromatas nenusakomas - atrodo pasiimčiau šaukštą ir kabinčiau. Kažkur skaičiau, kad primena riešutų aromatą. Nežinau, gal, bet viena žinau, kad aromatas dieviškas! Kiek pastebėjau, jis ir skalsesnis, jo reikia mažiau, nei įprastai kepant svieste.

Taigi, mums reikės:
Kambario temperatūros (būtinai) nesūdyto sviesto (ne riebalų mišinio)
Puodo storu dugnu
merlės ir/arba sietelio
sandaraus indo, kuriame laikysime

Paruošimas:
Yra du būdai paruošti ghi:

1. Kai sviestas užviręs pradeda burbuliuoti, nuolat nugraibome putas. Taip mes nugraibysime visus iškilusius ir pradėjusius kaisti pieno baltymus, jie nenusės ir nebus grėsmės, kad sudegs ir sugadins mūsų ghi.
2. Užkaitus sviestą palikti jį kaisti ir pereiti per visus virimo etapus. Aš naudojau šį metodą, nes dauguma mano peržiūrėtų šaltinių jį rekomenduoja, o ir pasirodė patikimesnis.

Taigi, paruošimas:

1. Dedame sviestą į storadugnį puodą, kurio prieš tai nekaitiname, nes tik įdėjus sviestą į puodą jis pradėtų degti ir sugadintų visą skonį. Kaitiname ant nedidelės ugnies. Jokiu būdu neuždengiame puodo, kad vanduo, esantis svieste, galėtų išgaruoti.
2. Sviestui ištirpus iš pradžių paviršius pasidengs puta. 
3. Vėliau dideli burbulai (nors pas mane jie nebuvo itin dideli, tiesiog puta pradėjo virsti į burbuliukus) pradėls kilti nuo kraštų ir judės link vidurio. Burbulai po truputį didės ir padengs visą paviršių. 
4. Dar vėliau paviršių padengs maži burbuliukai. Nuo šios akimirkos įdėmiau stebime puodo dugną - jame nusėdę paskrudę pieno baltymai ir labai svarbu jų nesudeginti. Šitam etape kiek sumažiname ugnį ir karts nuo karto pamaišome švaria sausa mentele, kad nusėdę pieno baltymai nepridegtų. Nuosėdos turi būti rudos spalvos, bet nesudegę. 
5. Kai burbuliukai burbuliuodami vėl pavirs į mažiukus ir panėšės į putą, ugnį sumažiname iki minimumo. Jei viryklė elektrinė - išjungiame visai. Pieno baltymai jau nusėdę ant dugno ir rusvi. Nepamirštame maišyti!
6. Kai puta pradės nykti ir pradės matytis gintarinis sviestas, puodą nukeliame nuo ugnies ir paliekame visiškai atvėsti. Kol vėsta - jokiu būdu neuždengiame.
7. Atvėsusį ghi perkošiame per tankų sietelį ir/arba merlės gabalėlį į švarų sausą stiklainį ar indą su sandariu dangteliu. Indas turi būti sandarus, nes nuo kontakto su deguonimi ghi gali apkarsti.
8. Ghi sviestą galima laikyti kambario temperatūroje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje, iki 6 mėnesių. 
9. Šaukštas, kuriuo mes kabinsime naudojimui iš stiklainio ghi turi būti visada sausas ir švarus.

Skanių kepinių!

Šaltinis: Just home made

Prieskoninis žalumynų sviestas

Šio sviesto pas savo brangiausią draugę paragavau senų seniausiai. Bet vis nesugebėdavau pasigaminti, o juk tai taip paprasta! Atleisti sau negaliu, kad laukiau, kol visi žalumynai ateis pabaigon. Kol jų dar yra, planuoju pasigaminti daugiau ir užsišaldyti. 

Pasigaminusi šio sviesto, negalėjau sustoti valgyti, tepiau ir tepiau vis ant naujos duonos riekės. Tikras malonumas valgyti ir jausti tikrą, šviežią krapų, petražolių aromatą. Paragavusi mama iš karto užsisakė, kad ir jai pagaminčiau :)

Sviestą galima tepti ant duonos, ar dėti ant ką tik iškeptų kepsnelių.

Taigi, mums reikės:

1 pakelio tikro sviesto, ne riebalų mišinio

česnako 1-3 skiltelių (priklauso nuo skiltelių dydžio ir česnako pamėgimo laipsnio)

1/2 AŠ druskos (arba pagal skonį)

pluoštelio krapų, petražolių


Paruošimas:

1. Dedame į indą kambario temperatūros sviestą ir likusius ingredientus.
2. Su blenderiu viską susmulkiname iki vientisos masės.
3. Dedame į sandarų indelį ir laikome šaldytuve. Česnakas ir papildoma druska yra konservantai, taigi toks sviestas išsilaiko šviežias ilgiau nei įprastai.

Skanaus!

Naminė ricotta ir mano šiandienos pusryčiai

Dar vienas atradimas. Kai paprasta namų sąlygomis pasigaminti tokį skanėstą. Na, man asmeniškai, taip tiesiog valgyti ricottos sūrį per riebu (skanu, bet per riebu), kaip kad įsitikinau bepusryčiaudama. Aišku pusryčiams iš vakaro buvo kitas planas - blynai su ricotta, bet kaip kiekvieną rytą, mano vakaro rožiniai planai pasiruošti prašmatnius pusryčius materializuojasi vienoje mintyje: KAVOOOOOOOOOS  ir kuo greičiau (o ko norėt, naktį atsikėlus kokį 100-tą kartų su finaliniu atsikėlimu 6.30...)!!! Kadangi savaitgaliui planavome išvažiuoti, o palikti tokį gėrį šaldytuve būtų griekas, tai susimakalavau pusryčius. Bet apie juos vėliau.

Taigi, ricottos sūris. jei jau taip visai atvirai, pirktinio nesu ragavusi. Bet tai, ką aš išgavau, man labai patiko. Net mažasis valgė pakabinus dar šiltos, nuo merlės. Reikės, kada, pabandyti panaudoti jogurtą vietoje citrinos rūgšties. Kai gaminau varškę, jis kuo puikiausiai "sutraukė" pieną. 

Taigi, mums reikės:
1 l pieno (naudojau Dvaro 3,5% riebumo)
120 ml plakamosios greitinėlės (liesa čia netiks)
1,5 VŠ citrinos sulčių
0,5 AŠ druskos

Paruošimas:

1. Išspaudžiame citrinos sultis ir pasidedame netoliese.
2. Pilame pieną ir grietinėlę į puodą ir kaitiname nuolat maišant mediniu šaukštu, kad neprisviltų.
3. Kai pamatysime, kad pienas jau tuoj tuoj užvirs, supilame citrinos sultis ir gerai maišome, kad viskas tolygiai pasiskirstytų. 
4. Apie minutę maišome, tolygio mažinant ugnį, kad pienas neužvirtų. 
5. Ugnį išjungiame ir paliekame minutėlei būsimą ricottą ramybėje.
6. Supilame masę į pasiruoštą kiaurasamtį su įklota merle.
7. Kai nusivarva nereikalingas skystis, dedame ricottos sūrį į indą ir šaldytuvan. Na, o panaudojimas asmeninės fantazijos reikalas :)

Desertas su ricottos sūriu

Aha, o dabar apie pusryčius. Kadangi blynus pagaminti visgi užtrunka ilgiau nei pasiruošti skanios rytinės kavos puodelį, teko suktis iš padėties. batonas kaip tyčia irgi buvo pasibaigęs, taigi, teko suktis iš padėties ir pusryčiams pasigaminti a la desertą :)...


...kuriam mums reikės:
Ricottos sūrio
pusryčių dribsnių
mėgstamų uogų (mano atveju tai buvo šaldytos, braškės)

Paruošimas...


...elementarus: taurėje sluoksniuojame ingredientus pagal savo norą ir valgome :)


Skanaus!


Šaltinis: Žaidimų aikštelė

3D snaigė

Šaltinis: Auksarankės

Būsimas/esamas derlius

Būdama antra karta nuo žagrės neatsispyriau kraujo šauksmui ir užveisiau daržą balkone :) Iš manęs mano antra pusė šaiposi laukdamas kada balkone pradės augti bulvės ir ganytis kokia ožka :) Tačiau nepaisant pašaipų negaliu atsidžiaugti jau esamu derliumi:

bei būsimu:

Apie prieskonius ant palangės

Mūsų prieskoniniai augalai palyginti neaštrūs ir nestipraus kvapo (išskyrus rūtas, kadagio uogas ir nasturtes), todėl prieskonių mišinį galima sudaryti net iš 3-4 augalų. Jų dedama 15-20 min. prieš baigiant gaminti, kad suteiktų daugiau aromato ir skonio. Baigus virti labai kvapnius prieskonius reikia išimti, o jeigu norite, kad aromato būtų daugiau, dar kurį laiką palikite juos ir pakaitalą nukaitus. Sriubos, actas, aliejus, troškiniai gardinami nesmulkintais prieskoniais augalais arba jų dalimis, o į mėsos, žuvies ar paukštienos patiekalus ir makaronus juos geriau sumalti.

Daržovių patiekalams ypač tinka įvairūs melisos, baziliko, krapų, gelsvės, kalninio dašio, petražolių, salierų lapų ir krapų mišiniai. Sriubos ir troškiniai labai skanūs su baziliku, dašiu, rozmarinu, gelsve, juozažole, krapais, mairūnais, petražolėmis, raudonėliu ir pan. Kiaulienos patiekalams tinka baziliko, gelsvės, dašio, čiobrelio, raudonėlio žolės mišiniai.

Malta jautiena pagardinama baziliko, čiobrelio, rozmarino, dašio, gelsvės, petražolių ir salierų lapų, kmynų sėklų mišiniu. Paukštiena dera su baziliku, isopu, mairūnu, o veršienos ir jautienos patiekalai su dašiu, gelsve, mairūnu, čiobreliu, rozmarinu ir raudonėliu. Kiaušiniams tinka bazilikas, dašis, krapai, peletrūnas, rozmarinas, petražolės, salierų lapai.

Šaltinis