2020 m. balandžio 28 d., antradienis

Omletas su smidrais


Prieš kelis metus mamos darželyje netyčia atradusi augančius smidrus, kiekvieną pavasarį jų tykau labai akylai. Dažniausiai būna taip, jog jų nėra nei ženklo, o staiga tik šast - ir jau beveik peraugę. Kaip ne kaip, bet pavyksta jų nusičiupti bent keliems patiekalams. 2019 metų pavasarį nesugalvojau nieko naujo. Iš pradžių ketinau kepti tartą su smidrais, bet patingėjau gamintis tešlą ar laukti, ko latitirps šaldyta sluoksniuota tešla, tad išsikepiau omletą.
Šispatiekalas tiek labai skanus, tiek universalus: tiktų tiek pusryčiams, tiek pietums, tiek vakarienei. Neragavau šalto, bet įtariu, tiktų ir kaip šaltas užkandis. 



Taigi, mums reikės (3-4 porcijoms):
250 g karšto rūkymo šoninės, pjaustytos kubeliais
1 poro, baltosios dalies, pjaustytos žiedais
~300 g smidrų, pjaustytų poros cm ilgio gabaliukais
5 kiaušinių
~50 ml grietinėlės arba kelių VŠ grietinės
50 g kietojo sūrio, tarkuoto
druskos, pipirų
čili dribsnių, jei norisi

Paruošimas:
  1. Šoninę pakepiname keptuvėje, kol nuskaidrės ir pilame ten pat pjaustytą porą ir smidrus. Lengvai pakepiname.
  2. Kiaušinius išplakame su grietinėlė, sūriu ir prieskoniais.
  3. Kepimo indą ar indelius patepame sviestu, padaliname po lygiai kepintą su daržovėmis šoninę.
  4. Ant viršaus padaliname kiaušinio plakinį.
  5. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių, kol gražiai išsipūs ir apskrus.
Skanaus!







Prieš 10 metų: Kepti varškėčiai

2020 m. balandžio 23 d., ketvirtadienis

Dešimtmečio TOP'ai



Ir pačiai netikėtai, tinklaraštis ėmė ir suskaičiavo 10 metų! Laikas, bent jau man, bėga nepastebimai. Jo tėkmę iš tikrųjų pastebėti pradėjau gimus sūnui (prieš 10 metų ir nepilną mėnesį), kai pokyčiai ir jo augimas buvo iš tiesų pastebimi. Ir dabar, stabtelėjusi ir pasižiūrėjusi į savo netyčiuką tinklaraštį, matau, kad visai neblogai tie metai prabėgo: 
  • 693 paskelbti įrašai/receptai; 
  • 4634 išsaugoti receptai, laukiantys savo eilės; 
  • 78 receptai laukiantys, kada netingėsiu ir sutvarkysiu nuotraukas ar parašysiu tekstą.
Prieš gerus 11 metų aš varčiau enciklopediją ieškodama kaip išvirti kiaušinį, kad būtų skystas trynys... O kai išmokau išvirti kiaušinį, pradėjau dairytis ir toliau. Tuometu tik prasidėje lietuviški tinklaraščiai buvo mano informacijos ir receptų šaltinis. Dar nepradėjusi rašyti tinklaraščio, atsivalgiau savo keptų kanelių (ir taip nei karto jų nebeiškepiau per pastaruosius 10 metų (!)), o virtuvės eksperimentų rezultatams tampant vis skanesniais, atsirado poreikis juos kažkaip ir kažkur užsirašyti. Tuomet net nepagalvojau, kad kas nors be manęs juos skaitys, tad ir pavadinimą tinklaraščiui sualvojau visiškai "iš lempos" ir "į pievas".

Tikriausiai nemaža dalis tinklarašininkų turi vieną savybę - norisi išbandyti vis ką nors nauja - neįdomu kartotis. Ši savybė man tikrai būdinga, o štai likimas man nepašykštėjo sūnaus, kuris valgo tik makaronus ir sasyskas, ir vyro, kuris 3 dienas/sav. valgytų kotletus, 3 dienas/sav. valgytų karbonadus, na ir vieną dieną galima suvalgyti ir ką nors kitokio. Nepaisant šių dviejų nuostabių ir pastovių vyriškių, man pavyko išbandyti daug naujų receptų. Ties kai kuriais apsistodavau ilgesniam laikui, o keletas receptų - labai dažni mano viruvėje, o jų gamyba/vartojimas nenutrūkstanti ir dažnai atsikartojanti:

Varškės apkepas - mažiausiai kartą per mėnesį
Širšių lizdas varškės apkepas

Ghee sviestas - visada turiu, be mažiausios pertraukos nuo pat pirmo bandymo
Širšių lizdas ghee (ghi) sviestas


Pirato akis - šeštadienių pusryčiai
Širšių lizdas pirato akis


Blynas kaip kepurė (vokiškas/olandiškas blynas) - sekmadienių pusryčiai
Širšių lizdas Vokiškas blynas


Bananiniai keksiukai - nuostabieji - visada perku bananų daugiau, kad pora spėtų pernokti
Širšių lizdas Bananiniai keksiukai


Naminis pomidorų padažas - jokio kitokio ir nenaudojame
Širšių lizdas Naminis pomidorų padažas


Konservuoti pomidorai - konservuotų pomidorų nebeperku
Širšių lizdas Konservuoti pomidorai


Tiramisu su baltuoju šokoladu - mano šeimos mėgiamiausias desertas

O štai, kas per pastarąjį dešimtmetį sulaukė daugiausiai tinklaraščio lankytojų  dėmesio:

1. Čirviniai blynai

Šiuos blynus dažniausiai kepu Užgavėnėms sūnui į mokyklą. Vaikams jie be galo patinka.

Čirviniai blynai Širšių lizdas


Dar vienas ir mūsų šeimos mėgiamas receptas. Tik aš juos dabar kepu be jokių papildomų priedų, nes mano vyrukai nemėgsta kepiniuose rasti  nei džiovintų, nei šviežių uogų ar vaisių.

Širšių lizdas Varškės keksiukai


Kai tik atradau šį receptą, bent pora trejetą metų jie karaliaudavo ant mūsų savaitgalio pusryčių stalo.


Šiuos keksiukus vis dar periodiškai kepu ir bananų visada perku daugiau, nei spėsime suvalgyti. Mat šie keksiukai skaniausi, kai jiems naudojami visiškai pernokę su dėmėta ar net pajuodusia žieve bananai.



Kiekvieno rudens privalomas kepinys. Paprastas gamybos procesu bei ingredientų sąrašu, bet labai skanus ir mėgiamas net daržovių nemėgėjų (mano sūnaus).


Vienas iš mėgiamiausių mūsų tortų. Mano taip pat. Ir dėl to, kad prašmatnaus skonio, ir dėl to, kad lengva pagaminti. 


Šis tortas mano tinklaraštyje populiarumą užsitikrino Beatos vardo pagalba. Aš jį teiškepiau vieną kartą, nes man nepalyginamai skanesnis šis medaus tortas.


Lengva, greita, skanu be galo. Gaminau ne kartą. Ar dar bereikia komentarų? Dar pridėsiu, kad TO-BU-LA

Kaip jau rašiau - jokio kito pomidorų padažo nebeperkame. Žinau ką valgau ir valgau skaniai.


Atradusi šį receptą, kepiau ne kartą, nes nėra net ką lyginti su pirktiniais. Bet paskui aptingau... Tačiau skonį dar atsimenu!




Kaip tikriausiai kasmet rašau, kad šis tinklaraštis gimė, kaip asmeninė receptų užrašų knygelė, kuria negaila dalintis su kitais. Tad ačiū, kad skaitote, ačiū, kad komentuojate ir dalinatės savo patyrimais bei nuomonėmis. Pastaraisiais metais savo tinklaraštį apleidau gerokai, bet išbandytų ir nepaskelbtų receptų dar turiu šiai akimirkai - 76, o išbandyti ką nors nauja smalsumo nepraradau, tad tikai dar kurį laiką gyvybės bus. :)  



2020 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Vištienos kepenėlės su svogūnais


Vaikystėje troškintų kepenėlių negalėdavau pakęsti. Prieš kurį laiką valgydama pas mamą troškintas kepenėles prisiminiau kodėl... Bet valgydama kepenėlių patiekalus mieste, visada mėgaujuosi. Ir kartą sukilo principai skaniai pasigaminti kepenėlių namie. Ką gi galiu pasakyti, praėjus kelioms valandoms po vakarienės vis dar čepsėjau iš skanumo. Suaugusiesiems labai patiko, vaikis mano išspjovė pirmą kąsnį ir prisaikdino daugiau niekada jam jų nekišti. Hmm...istorija kartojasi, nors savo kaltės aš neįžvelgiu :) 
Šį kepenėlių su svogūnais patiekalą mes valgėme su bulvių koše ir marinuotais agurkėliais. Buvo puiku. Tiesa, man norėjosi šiek tiek daugiau drėgmės ar kokio nors padažo. Mačiau receptų, kuriuose vietoje balzamiko acto naudojama 100 ml baltojo vyno. Net neabejoju, kad būtų apsivalgymas.

Taigi, mums reikės (4 porcijoms):
500 g vištienos kepenėlių
~1 stiklinės pieno

3 didelių svogūnų
1 skiltelės česnako (nedėjau)
1-2 VŠ balzamiko acto (arba 100 ml baltojo vyno)
1 AŠ grūdėtųjų garstyčių (pamiršau įdėti)
1 AŠ rudojo cukraus
druskos, pipirų, provanso žolelių
aliejaus arba ghee sviesto kepimui

Paruošimas:
  1. Kepenėles sutvarkome: nulupame plėveles, riebalus ir pan., jei norime, galima jas pasmulkinti, kad tolygiau keptų.
  2. Sutvarkytas kepenėles užpilame pienu ir paliekame bent pusvalandžiui. Mano mama sako, kad vištienos kepenėlių mirkyti piene nereikia, bet aš nusprendžiau, kad nepakenks.
  3. Svogūnus supjaustome plunksnelėmis ir pakepiname įkaitintoje keptuvėje kol suminkštėja ir šiek tiek apskrunda. 
  4. Česnaką susmulkiname ir dedame pas svogūnus. Pakepiname pusę minutės.
  5. Kepenėles nukošiame, nusausiname ir dedame į keptuvę. Apkepame po kelias minutes abi puses. Kepimo laikas labai priklauso nuo kepamų gabalėlių dydžio. Kepenėlės turi būti apkepę, minkštos, o pergnybus per pusę - matysis rausva spalva ir nebėgs kraujas. 
  6. Pilame actą ar vyną, beriame cukrų, prieskonius, pipirus, bet ne druską. Pakaitiname kelias minutes kad nusigaruotų actas arba vynas, atitinkamai.
  7. Pačioje pabaigoje pagardiname druska.

Skanaus!

P.S. Gaminant kepenėles yra tik viena problema - perkepus jos bus kietos ir labai neskanios. Todėl kai jau ateina laikas kepti kepenėles, verčiau nesiblaškyti. Dar vienas būdas apsisaugoti nuo perkepimo: pirmiausia apkepti kepenėles, išimti iš keptuvės, į tą pačią keptuvę versti svogūnus ir daryti visus aukščiau išvardintus žingsnius iki 6 žingsnio. Tuomet berti kepenėles atgal į keptuvę, išmaišyti, pagardinti druska ir nukėlus nuo kaitros leisti kokią minutę pasiskirstyti skoniams. 



Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...