Ir pačiai netikėtai, tinklaraštis ėmė ir suskaičiavo 10 metų! Laikas, bent jau man, bėga nepastebimai. Jo tėkmę iš tikrųjų pastebėti pradėjau gimus sūnui (prieš 10 metų ir nepilną mėnesį), kai pokyčiai ir jo augimas buvo iš tiesų pastebimi. Ir dabar, stabtelėjusi ir pasižiūrėjusi į savo netyčiuką tinklaraštį, matau, kad visai neblogai tie metai prabėgo:
- 693 paskelbti įrašai/receptai;
- 4634 išsaugoti receptai, laukiantys savo eilės;
- 78 receptai laukiantys, kada netingėsiu ir sutvarkysiu nuotraukas ar parašysiu tekstą.
Prieš gerus 11 metų aš varčiau enciklopediją ieškodama kaip išvirti kiaušinį, kad būtų skystas trynys... O kai išmokau išvirti kiaušinį, pradėjau dairytis ir toliau. Tuometu tik prasidėje lietuviški tinklaraščiai buvo mano informacijos ir receptų šaltinis. Dar nepradėjusi rašyti tinklaraščio, atsivalgiau savo keptų kanelių (ir taip nei karto jų nebeiškepiau per pastaruosius 10 metų (!)), o virtuvės eksperimentų rezultatams tampant vis skanesniais, atsirado poreikis juos kažkaip ir kažkur užsirašyti. Tuomet net nepagalvojau, kad kas nors be manęs juos skaitys, tad ir pavadinimą tinklaraščiui sualvojau visiškai "iš lempos" ir "į pievas".
Tikriausiai nemaža dalis tinklarašininkų turi vieną savybę - norisi išbandyti vis ką nors nauja - neįdomu kartotis. Ši savybė man tikrai būdinga, o štai likimas man nepašykštėjo sūnaus, kuris valgo tik makaronus ir sasyskas, ir vyro, kuris 3 dienas/sav. valgytų kotletus, 3 dienas/sav. valgytų karbonadus, na ir vieną dieną galima suvalgyti ir ką nors kitokio. Nepaisant šių dviejų nuostabių ir pastovių vyriškių, man pavyko išbandyti daug naujų receptų. Ties kai kuriais apsistodavau ilgesniam laikui, o keletas receptų - labai dažni mano viruvėje, o jų gamyba/vartojimas nenutrūkstanti ir dažnai atsikartojanti:
Ghee sviestas - visada turiu, be mažiausios pertraukos nuo pat pirmo bandymo
O štai, kas per pastarąjį dešimtmetį sulaukė daugiausiai tinklaraščio lankytojų dėmesio:
Šiuos blynus dažniausiai kepu Užgavėnėms sūnui į mokyklą. Vaikams jie be galo patinka.
Dar vienas ir mūsų šeimos mėgiamas receptas. Tik aš juos dabar kepu be jokių papildomų priedų, nes mano vyrukai nemėgsta kepiniuose rasti nei džiovintų, nei šviežių uogų ar vaisių.
Kai tik atradau šį receptą, bent pora trejetą metų jie karaliaudavo ant mūsų savaitgalio pusryčių stalo.
Šiuos keksiukus vis dar periodiškai kepu ir bananų visada perku daugiau, nei spėsime suvalgyti. Mat šie keksiukai skaniausi, kai jiems naudojami visiškai pernokę su dėmėta ar net pajuodusia žieve bananai.
Kiekvieno rudens privalomas kepinys. Paprastas gamybos procesu bei ingredientų sąrašu, bet labai skanus ir mėgiamas net daržovių nemėgėjų (mano sūnaus).
Vienas iš mėgiamiausių mūsų tortų. Mano taip pat. Ir dėl to, kad prašmatnaus skonio, ir dėl to, kad lengva pagaminti.
Šis tortas mano tinklaraštyje populiarumą užsitikrino Beatos vardo pagalba. Aš jį teiškepiau vieną kartą, nes man nepalyginamai skanesnis šis medaus tortas.
Lengva, greita, skanu be galo. Gaminau ne kartą. Ar dar bereikia komentarų? Dar pridėsiu, kad TO-BU-LA
Kaip jau rašiau - jokio kito pomidorų padažo nebeperkame. Žinau ką valgau ir valgau skaniai.
Atradusi šį receptą, kepiau ne kartą, nes nėra net ką lyginti su pirktiniais. Bet paskui aptingau... Tačiau skonį dar atsimenu!
Kaip tikriausiai kasmet rašau, kad šis tinklaraštis gimė, kaip asmeninė receptų užrašų knygelė, kuria negaila dalintis su kitais. Tad ačiū, kad skaitote, ačiū, kad komentuojate ir dalinatės savo patyrimais bei nuomonėmis. Pastaraisiais metais savo tinklaraštį apleidau gerokai, bet išbandytų ir nepaskelbtų receptų dar turiu šiai akimirkai - 76, o išbandyti ką nors nauja smalsumo nepraradau, tad tikai dar kurį laiką gyvybės bus. :)
