Daržovių sriuba su kukuliais

Tiesą sakant, kai viriau šią sriubą, net negalvojau apie jos publikavimą čia, bet kai ją valgė visa šeima, labai savimi didžiavausi, kad aš ją išviriau, todėl negaliu neužsirašyti recepto. Sriuba labai gardi, lengva, mėsos kukuliukai labai minkšti. Kadangi iš anksto neplanavau jos dokumentavimo, tai ir produktų kiekiai labai apytiksliai. Svarbu idėja.

Taigi, mums reikės:

Kukuliams:

2-3 geros saujos maltos mėsos, aš naudojau kiaulieną

saujelės džiūvėsėlių

~2 VŠ grietinėlės

druskos, pipirų, džiovintų česnako granulių

Sriubai:

2-3 gerų saujų smulkinto šviežio kopūsto

1 morkos

1 bulvės

1,5 saliero stiebo

2-3 saujų šaldytų šviežių žirnelių

~10 cm poro

sultinio kubelio

druskos, lauro lapo, keli rozmarino kuokšteliai

Paruošimas:

1. Kukuliams skirtus produktus suminkome į vientisą masę.
2. Formuojame nedidelius kukuliukus ir dedame į puodą su vandeniu. Įdedame lauro lapą.
3. Puodą užviriname ir verdame ant labai nedidelės ugnies, susidariusias putas nugraibome.
4. Įdedame sultinio kubelį.
5. Beriame susmulkintą kopūstą ir smulkiai pjaustytas morkas. Verdame kol apminkštės (~15 min.). 
6. Paragaujame ar netrūksta druskos, jei reikia įdedame.
7. Beriame nedideliais kubeliais supjaustytas bulves ir šaldytus žirnelius.
8. Smulkiai supjaustome porus ir saliero stiebą ir beriame į puodą.
9. Verdame kol bulvės bus minkštos.
10. Patiekiant galima pagardinti grietine.

Skanaus!

Medaus tortas

Hepy biozdei tiū my, taip sakant. Sau aš išsikepiau man patį pačiausią tortą. Ne kartą keptą ir kol kas man skenesnių nėra už jį. Kadangi man visada kyla sunkumų puošiant tortus, nes meninių gabumų visai neturiu, tai parodau kas šį kartą gimė mano skurdžioje fantazijoje, gal kam pravers. O kadangi esu senamadiška ir konservatyvi, tai man medaus tortas būtinai ir privalomai turi būti visas padengtas trupinėliais. Kitaip aš jo neįsivaizduoju, nors torto šonų  trupinėliais padengimas mane gerokai erzina ir reikalauja būti labiau kantriai nei esu.

Torto lakštų receptas čia. Iš nurodytos tešlos normos kepiau šešis, 17,5 cm skersmens lakštus, mat užsimaniau aukšto torto. Iš nuopjovų susidarė dar vienas nemažas blynas, kurį sunaudojau papuošimams ir trupiniams. Laimingo atsitiktinumo dėka, papuošimų tortui keletas liko, nes kažkodėl šeimynykščiams atrodė, kad čia sausainiai, kuriuos galima valgyti...

Su kremu šį kartą eksperimentavau ir pamiršau matuoti kiek ir ko dedu.  Iš atminties galiu pasakyti, kad mums reikės:

~600 ml riebios grietinėlės

~400 g riebios grietinės

~5-6 VŠ cukraus pudros

1 citrinos sultys (nesupilti visko iš karto ir būtina ragauti!)

tarkuotos citrinos žievelės

Paruošimas:

Visus kremui skirtus produktus plakame tol, kol kremas pasidarys purus. Grietinėlė išsiplaka ir išpučia visą kremą, jis pasidaro pakankamai tvirtas ir želatinos man neprireikė.

Kuris man kremas skaniausias (išbandžiau tik grietinėlės, tik grietinės ir dabar mix'ą) pasakyti negalėčiau, nes per daug laiko praeina tarp tortų :) Neatmenu, kad galėčiau palyginti :)

Gražaus pavasario!

Maltos mėsos pyragas su rikota

Kai pamačiau žurnale nuotrauką, supratau, kad noriu. Kai ištraukiau iš orkaitės, vaizdas buo kiek kitoks - žurnale sūrio atrodė kur ne kur pabarstyta, o pas mane toks dosnus ištisas sluoksnis. Gal kad naudojau ne įprastą ricottą, o lietuvišką produktą "varškė kepiniams, rikota". Pagalvojau, kad šakės, nesąmonę padariau. Bet rezultate pavalgėme fantastiškai skanią vakarienę. Sūrio sluoksnelis subalansuoja skonius ir gaunasi švelnus, tačiau turtingas skoniu ir labai gardus patiekalas. Gavau padėką :)

O foto, kaip visada...kitos dienos.... Skanesnės būtų tos pačios dienos, bet buvo tamsu, o ir komentarai "pirma valgyt duok, paskui fotografuok" neįkvepia...

Taigi, mums reikės:

1 didelio svogūno

2 česnako skiltelių

2 morkų

2 salierų stiebų

4 didelių pievagrybių (pridėjau nuo savęs)
saujos šaldytų žaliųjų žirnelių (pridėjau nuo savęs)

750 g maltos mėsos

1 skardinės konservuotų smulkintų pomidorų (aš naudojau mamos konservuotus savo sultyse)

2 VŠ Vusterio ar sojos padažo

druskos, šviežiai maltų pipirų

džiovintų česnako granulių (įžėriau nuo savęs)

400 g Vilkyškių "Varškės kepiniams, rikotos" (pgl receptą - 500 g ricotta sūrio)

2 kiaušinių

šakelės šviežių raudonėlių (neturėjau, įbėriau Provanso žolelių mišinio)

100 g mocarelos sūrio

Paruošimas:

1. Aliejuje pakepiname smulkintą svogūna, kol jis suminkštės.
2. Į keptuvę suberiame tarkuotas morkas, smulkintus saliero stiebus, pjaustytus pievagrybius ir kepiname kol suminkštės daržovės.
3. Sudedame maltą mėsą ir kepiname nuolat maišant, kol mėsa bus biri ir vienodai apkepusi.
4. Supilame konservuotus pomidorus, Vusterio padažą, žirnelius, druską, pipirus. 
5. Pakaitiname, kad užvirtų ir troškiname apie 15 minučių, kad nugaruotų skystis ir sutirštėtų padažas.
6. Suberiame mėsą į kepimo indą.
7. Rikotą, kiiaušinius ir mocarelos sūrį išmaišome, pagardiname druska, pipirais ir raudonėliais.
8. Tolygiai paskleidžiame ant mėsos.
9. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje api e25-30 min.
10. Patiekiau su orkaitėje keptomis bulvėmis su kmynais (kepė tuo pat metu) ir šviežių daržovių salotomis. Labai skanu!

Skanaus!

Šaltinis: Žurnalo "Virtuvė Nuo...Iki..." 2012 m Nr. 3(33)

Lydytas sviestas - Ghi (ghee)

Kažkodėl labai ilgai ruošiausi ghi gamybai. Net dvejus metus. Nesuprantu kodėl, nes viskas labai paprasta. Visas procesas labai nesudėtingas ir raminantis - tiesiog stebi puode ramiai kunkuliuojantį sviestą ir karts nuo karto pamaišai. 

Man žinomos dvi tiesos, kad ant sviesto keptas maistas yra skanesnis ir, kad kepti ant sviesto nesveika, nes svieste esantys pieno baltymai pradeda degti ir virsta kancerogenu, kuris lieka maiste. Gaminant ghi, baltymai sudega ir būna nukošiami, vanduo išgaruoja ir lieka tikras grynas produktas, saugus naudoti. Ghi nedega ir nerūksta aukštoje temperatūroje, taigi, tinka skrudinimui, kepimui. Jis tinka ir košėms, sriuboms ar kitiems patiekalams pagardinti. O aromatas... Aromatas nenusakomas - atrodo pasiimčiau šaukštą ir kabinčiau. Kažkur skaičiau, kad primena riešutų aromatą. Nežinau, gal, bet viena žinau, kad aromatas dieviškas! Kiek pastebėjau, jis ir skalsesnis, jo reikia mažiau, nei įprastai kepant svieste.

Taigi, mums reikės:
Kambario temperatūros (būtinai) nesūdyto sviesto (ne riebalų mišinio)
Puodo storu dugnu
merlės ir/arba sietelio
sandaraus indo, kuriame laikysime

Paruošimas:
Yra du būdai paruošti ghi:

1. Kai sviestas užviręs pradeda burbuliuoti, nuolat nugraibome putas. Taip mes nugraibysime visus iškilusius ir pradėjusius kaisti pieno baltymus, jie nenusės ir nebus grėsmės, kad sudegs ir sugadins mūsų ghi.
2. Užkaitus sviestą palikti jį kaisti ir pereiti per visus virimo etapus. Aš naudojau šį metodą, nes dauguma mano peržiūrėtų šaltinių jį rekomenduoja, o ir pasirodė patikimesnis.

Taigi, paruošimas:

1. Dedame sviestą į storadugnį puodą, kurio prieš tai nekaitiname, nes tik įdėjus sviestą į puodą jis pradėtų degti ir sugadintų visą skonį. Kaitiname ant nedidelės ugnies. Jokiu būdu neuždengiame puodo, kad vanduo, esantis svieste, galėtų išgaruoti.
2. Sviestui ištirpus iš pradžių paviršius pasidengs puta. 
3. Vėliau dideli burbulai (nors pas mane jie nebuvo itin dideli, tiesiog puta pradėjo virsti į burbuliukus) pradėls kilti nuo kraštų ir judės link vidurio. Burbulai po truputį didės ir padengs visą paviršių. 
4. Dar vėliau paviršių padengs maži burbuliukai. Nuo šios akimirkos įdėmiau stebime puodo dugną - jame nusėdę paskrudę pieno baltymai ir labai svarbu jų nesudeginti. Šitam etape kiek sumažiname ugnį ir karts nuo karto pamaišome švaria sausa mentele, kad nusėdę pieno baltymai nepridegtų. Nuosėdos turi būti rudos spalvos, bet nesudegę. 
5. Kai burbuliukai burbuliuodami vėl pavirs į mažiukus ir panėšės į putą, ugnį sumažiname iki minimumo. Jei viryklė elektrinė - išjungiame visai. Pieno baltymai jau nusėdę ant dugno ir rusvi. Nepamirštame maišyti!
6. Kai puta pradės nykti ir pradės matytis gintarinis sviestas, puodą nukeliame nuo ugnies ir paliekame visiškai atvėsti. Kol vėsta - jokiu būdu neuždengiame.
7. Atvėsusį ghi perkošiame per tankų sietelį ir/arba merlės gabalėlį į švarų sausą stiklainį ar indą su sandariu dangteliu. Indas turi būti sandarus, nes nuo kontakto su deguonimi ghi gali apkarsti.
8. Ghi sviestą galima laikyti kambario temperatūroje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje, iki 6 mėnesių. 
9. Šaukštas, kuriuo mes kabinsime naudojimui iš stiklainio ghi turi būti visada sausas ir švarus.

Skanių kepinių!

Šaltinis: Just home made