Orkaitėje kepti šonkauliukai su bulvėmis

Dalinuosi senokai gamintų, bet beprotiškai skanių ir lengvai pagaminamų pietų idėja. Pirmą kartą pagaminus, nebuvo kada fotografuoti - šonkauliukai tik parūko. Beliko tik užsirašyti receptą ir kepti dar kartą. Nors kiaulienos mes jau beveik nevalgome, bet ir pirmą, ir šį kartą valgėme apsilaižydami pirštelius - ir šonkauliukai ir bulvės buvo labai gardūs. Recepto tikslaus nebus, kaip visada, kai darau viską "iš akies", tad tebūnie tai ne receptas, o idėja pietums :). 

Taigi, mums reikės:

Šonkaulių

Marinatui:

grūdėtų garstyčių

sojos padažo

medaus

balzaminio acto

pipirų

česnako skiltelių, išspaustų

Bulvėms:

bulvių

druskos

česnako granulių

paprikos miltelių

pipirų

balzaminio acto

aliejaus

galima įberti čili dribsnių, jei mėgstate aštriau

Paruošimas:

1. Šonkauliukus supjaustome gabaliukais ir  dedame į puodą su vandeniu, pasūdome ir užverdame. Užvirus nugraibome susidariusias putas ir paverdame ant nedidelės ugnies 20 min.
2. Apvirusius šonkauliukus išgriebiame iš vandens, nuvarviname. Sultinį panaudojame sriubai virti.
3. Marinatui skirtus produktus sumaišome ir įtriname juo šonkauliukus. Aš palikau pasimarinuoti porai valandų, bet galima kepti ir iš karto.
4. Bulves supjaustome skiltelėmis ir sumaišome su visais prieskoniais ir aliejumi. Geriausiai tai daryti viską sudėjus į tvirtą plastikinį maišelį ir pakračius, kad bulvės tolygiai pasidengtų.
5. Bulves beriame vienu sluoksniu į kepimo popieriumi išklotą skardą.
6. Kepame  iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių. 
7. Išimame iš orkaitės, apverčiame ir išskirstome į kraštus ir per vidurį sudedame šonkauliukus.
8. Dedame vėl į orkaitę ir kepame dar 10 minučių.

Skanaus!

Obuolių pyragas su graikiškais riešutais

Tuo metu, kai kiti jau seniausiai gyvena Kalėdomis, manęs jų dvasia dar neaplankė. Bet žinau, kad ji tikrai ateis, ir tada mano namai pakvips kepiniais. O kol kas, į dienos šviesą traukiu anksčiau gamintas gėrybes.
Originaliame recepte - tai Žydiškas obuolių pyragas. Paskaičius, kokia tvarka dedami ir maišomi produktai, tyliai pagalvojau, kad tikrai žydiškas. Nepaisant eigos eiliškumo, tai iš tiesų skanus ir labai lengvai bei greitai - nereikės net mikserio, viską sumaišiau su šaukštu - paruošiamas pyragas iš paprastų produktų. Jis patiko net mano vyriškiui, kuris šiaip jau obuolių pyragų nevalgo - šiuo atveju nuopelnai tenka riešutams. Na, o mano kolegos šį pyragą įvertino kaip - "žiauriai skanų!".

Aš produktų kiekį dalinau per pusę - originale buvo iškeptas milžiniškas obuolių pyragas. Pateikiu jau sumažintus kiekius.

Taigi, mums reikės:

Obuolių sluoksniui:

3 didelių obuolių

1/2 VŠ cinamono

2 1/2 VŠ cukraus

Tešlai:

175 g (1 1/3 puodelio) miltų - naudojau 405D tipo

1/2 VŠ kepimo miltelių

1/2 AŠ druskos

1/2 puodelio aliejaus

200 g (1 puodelio) cukraus - aš dėjau 180 g

1/8 puodelio apelsinų sulčių (neturėjau - pyliau obuolių)

1 1/4 AŠ vanilinio cukraus

2 kiaušinių

60 g (1/2 puodelio) smulkintų graikiškų riešutų

1 puodelis = 236 ml

Paruošimas:

1. Obuolius nulupame, supjaustome kubeliais ir sumaišome su cukrumi bei cinamonu.
2. Dideliame dubenyje persijojame miltus ir įmaišome kepimo miltelius ir druską.
3. Kitame dubenyje sumaišome sultis, aliejų, cukrų ir vanilinį cukrų.
4. Šlapią mišinį įmaišome į sausą mišinį.
5. Po vieną įmaišome kiaušinius.
6. Galiausiai įmaišome graikiškus riešutus.
7. Kepimo formą, jei ji ne silikoninė, patepame sviestu, supilame pusę tešlos, tada paskleidžiame pusę obuolių, ant viršaus likusią tešlą bei obuolius.
8. Kepame iki 180 laipnsių įkaitintoje orkaitėje apie 45-50 min., kol įkištas/ištrauktas medinis pagaliukas bus neapsivėlęs. Kepant didelį ir storą pyragą, kaip originaliame recepte (dvigubinant mano pateiktų produktų kiekius), kepti reikėtų apie 1,5 val.
9. Išimame iš orkaitės, visiškai atvėsiname ant grotelių ir tada išimame iš formos. Mes valgėme dar šiltą su ledais.

Skanaus!

Šaltinis: Smitten kitchen

Prieskonių šaldymas aliejuje

Jau ne vienerius metus žiemą naudoju šaldytus krapus - nuplautus, nusausintus, susmulkintus krapus suberiu į dėžutę ir dedu į šaldiklį. Esu bandžiusi šaldyti ledukų formelėse mėtas, užpiltas vandeniu, bet vanduo išgaravo, o mėtos sudžiūvo. Ir neseniai užmačiau štai šį būdą - šaldymą aliejuje. Aliejus tikrai neišgaruos kaip vanduo, tad nusprendžiau išbandyti šį metodą su savo mylimais prieskoniais - čiobreliu ir rozmarinu. Suspėjau prieš iškrintant sniegui nusiraškyti kelias šakeles, kurios per stebuklą dar nenušalo. 

Šis šaldymo būdas labiausiai tinka tokiems prieskoniams kaip čiobrelis, rozmarinas, šalavijas, raudonėlis. Galima šaldyti kiekvieną prieskoninę žolelę atskirai, arba iš karto padaryti mišinį. Aš "sumiksavau" čiobrelį su rozmarinu. Šalaviją šaldžiau atsirai. 

Taigi, mums reikės:
priekoninių žolelių
ypač tyro alyvuogių aliejaus (galima naudoti ir lydytą nesūdytą sviestą)
ledo kubelių formelės

Paruošimas:

1. Šaldymui renkamės sveikas, gražias prieskoninių žolelių šakeles.
2. Prieskonius nuplauname ir nusausainame.
3. Susmulkiname iki norimo dydžio.
4. Užpildome 2/3 formelės tūrio. 
5. Užpilame alyvuogių aliejumi.
6. Uždengiame maistine plėvele ir dedame į šaldiklį parai, kol sustings. 
7. Sustingusius kubelius išimame iš formelės, suberiame į plastikinį maišelį ir laikome šaldiklyje.

Idėja iš: the Kitchn

Vištienos salotos su avokadais ir obuoliais

Gamindama šias salotas stipriai rizikavau - kas daugmaž seka mano įrašus, žino, kad mano žmogus su vaisiais nelabai sutaria, o ypač patiekaluose, nesvarbu saldžiuose ar ne. Nepaisant šios rizikos, aš labai užsimaniau kombinacijos "vištiena+avokadas", pasikuitusi internete radau įdomų receptą ir rezultate turime nuostabias salotas, labai patikusias tiek man, tiek mano vyriškiui, kuris pasakė, kad obuolys čia net labai vietoje. Labai rekomenduoju!

Taigi, mums reikės (2 alkaniems valgytojams):

1 virtos, keptos ar rūkytos vištos krūtinėlės puselės. Aš krūtinėlę supjausčiau nedideliais gabalėliais ir pagardinusi druska, pipirais, citrinos sultimis bei žiupsniu harissos palikau pusvalandį pasimarinuoti, o vėliau iškepiau.

1 avokado

1 nedidelės skardinės kukurūzų. Neturėjau, naudojau žirnelius. Tiko, bet su kukurūzais būtų buvę dar skaniau.

1 obuolio

1 mažo svogūno ar poro (naudojau pastarąjį)

Padažui:

100 g jogurto (ar neriebios grietinės)

3 VŠ majonezo

1 AŠ citrinos sulčių

1 AŠ saldaus čili padažo (nedėjau, vietoje jo vištieną pagardinau aštriais prieskoniais)

druskos, pipirų

Paruošimas:

1. Vištos krūtinėlę (jau termiškai apdorotą), avokadą, obuolį supjaustome gabalėliais.
2. Svogūną ar porą susmulkiname.
3. Suberiame konservuotus kukurūzus ir viską išmaišome.
4. Padažui skirtus produktus sumaišome ir užpilame ant salotų prieš patiekiant.

Skanaus!

Šaltinis: SM

P.S. išbandžiau šias salotas ir su kokurūzais - fantastika!

Salotos su avokadu ir burokėliais

Jei atvirai nieko ypatingo iš šių salotų aš nesitikėjau. Kai savaitgalį kepiau keksą, tuo pačiu išsikepiau ir burokėlius, nors dar nežinojau ką su jais darysiu (namie juos valgau tik aš viena, taigi...). Kai vakarienei buvo liežuvio salotos, kurias suvalgėme iki paskutinio trupinėlio, ir liko keli šaukštai žirnelių, sugalvojau sumeistrauti mišrainę iš to ko turiu.

Pietūs buvo fantastiški! Tikrai! Man taip viskas derėjo, buvo gerai ir taip kaip reikia, kad kol valgiau nenustojau pati savimi didžiuotis (ok ok, didžiavausi dar pora valandų po pietų ir visiems aplinkui gyriaus).

Taigi, mums reikės (1 porcijai):

2 nedidelių keptų ar virtų burokėlių 

1 avokado

2-3 VŠ konservuotų žirnelių (jei neturite, galite ir nedėti)

nedidelio mėlynojo svogūno ar poro (aš dėjau pastarąjį, man patinka poro švelnus skonis)

fetos 

manau tiktų ir saujelė žalumynų (jaunų špinatų ar salotų mišinio, bet neturėjau)

Padažui (kiekiai labai apytiksliai):

1 AŠ medaus (jei sukietėjęs, galima pašildyti vandens vonelėje ar mikrobangėje)

1 VŠ alyvuogių aliejaus

1 AŠ citrinos sulčių

pipirų
druskos pakanka nuo fetos

Paruošimas:

1. Padažui skirtus produktus sumaišome.
2. Salotoms produktus supjaustome kubeliais.
3. Padažą užpilame prieš valgant, pagardiname pipirais.
4. Tiekiame su juoda duona.

Skanaus!

P.S. į darbą nusinešiau dėžutę su kubeliais pjaustytais burokėliais, smulkintais porais ir šmotu fetos. Stiklainėlyje sumaišiau padažo produktus, o avokadą susipjausčiau jau darbe, nes jis greitai patamsėja.  Viską sumaišiau prieš valgant. Niam!
P.P.S. Šias salotas pasiruošiau ir šiandienos pietums (šį kartą be žirnelių) - kažkas nerealaus! Labai rekomenduoju!

Liežuvio salotos

Mano nuostabioji mama, labai rūpinasi, kad mes nebadautume :) Tad vieną dieną "užfundijo" man du virtus kiaulės liežuvius ir patarė: "susipjaustyk, įdėk svogūno ir sumaišyk su majonezu". Panašiai ir padariau, tik "truputį" papildžiau. Buvo super! Mano vyriškis net aikčiojo valgydamas (nors tikrai - tai labai paprastas patiekalas ir nieko rafinuoto čia nerasite).

Taigi, mums reikės (2 alkaniems ir vienam mažam, kuris prieš užmaišant išsirankioja tik liežuvį ir marinuotus agurkėlius): 
2 kiaulės liežuvių
2 marinuotų agurkų
1 skardinės konservuotų žirnelių (skardinė 470 g, jei neklystu), aš sunaudojau ne visą, liko gal trys šaukštai
1 nedidelio poro
~1 VŠ krienų
majonezo
pipirų (druskos pakako iš visų produktų)

Paruošimas:

1. Išklausiau mamos, kaip ji virė liežuvį: Liežuvį nuplauname, nusausiname ir ištriname prieskoniais - druska, pipirais, česnako granulėmis ir paliekame pernakt pasimarinuoti.
2. Dedame į verdantį vandenį, truputį dar pasūdome, įdedame lauro lapą, kelis pipirų grūdelius ir verdame kol išvirs (trukmė priklausys nuo dydžio, orientacijai - 1-2 val. (kai mamos klausiau apie trukmę, jos atsakymas buvo "ką aš žinau - kol išvirs..."))
3. Išvirus, liežuvį nulupame ir paliekame visiškai atvėsti.
4. Liežuvį, marinuotą agurką supjaustome kubeliais, suberiame nusunktus žirnelius, smulkintą porą ir užmaišome su krienais ir majonezu.

Skanaus!

Purus blynas, keptas orkaitėje (dutch baby)

Iš esmės tai tas pats vokiškas blynas, kurį mes gana dažnai kepame šeštadieniniams pusryčiams. Blynus mes mėgstame, o štai stovėti prie viryklės - aš nelabai :) Šis blynas yra puikus sprendimas.

Pamačiusi Virtuvės Nuo..Iki.. lapkričio mėnesio žurnale šį blyną, sumaniau išbandyti receptą, nes produktų kiekiai gal kiek skyrėsi nuo mano nuolat naudojamo recepto. Užsienio bloguose, jei jau receptas buvo skelbtas New York Times, tai vadinasi jam lygių nebus. Šio blyno receptas New Your Times buvo paskelbtas 1966 metais. Dažniausiai jis vadinamas dutch baby, bet ne klaida būtų jį vadinti ir vokišku blynu.

Pirmą kartą kepdama pagal šį receptą, aš iš karto mažinau sviesto kiekį per pusę, bet ir taip man jo buvo smarkiai per daug. Šiandien pusryčiams taip pat buvo šis blynas, su keturis kartus mažesniu sviesto kiekiu, nei rekomenduoja originalus receptas.

Taigi, mums reikės (dviems alkaniems valgytojams):
3 kiaušinių (kai kuriuose šaltiniuose pakanka dviejų)*
1/2 puodelio miltų
1/2 puodelio pieno
1 VŠ cukraus
žiupsnio druskos
vanilinio cukraus, pgl receptą - 1/4 AŠ tarkuoto muskato
4 VŠ sviesto (rekomenduoju apsiriboti 1 VŠ)

1 puodelis = 236 ml
*mūsų trijų asmenų šeimynai blyną kepu iš dvigubos normos, ir dedu 4 kiaušinius, ne 6)

Paruošimas:

1. Orkaitę įjungiame, kad įkaistų iki 200 laipnsių. Tešla užmaišoma greičiau, nei įkaista orkaitė.
2. Kiaušinius lengvai išplakame su druska, cukrumi ir vaniliniu cukrumi.
3. Supilame miltus, išmaišome, kad neliktų gumulėlių, supilame pieną, išmaišome.
4. Ketaus keptuvėje ištirpiname sviestą, supilame tešlą ir dedame į orkaitę.
5. Kepame apie 15 - 20 min. kol labai išsipūs, tada karštį sumažiname iki 180 laipsnių ir dar pakepame apie 10-15 minučių kol gražiai pagels. 

Skanaus!

Šaltinis: New York Times

Spanguolių, medaus ir imbiero mišinys

Prisižadėjau savo brangiausiai draugei šį receptą įkelti jau seniausiai. Jis šiam laikotarpiui pats tas - puikus būdas apsisaugoti nuo rudeniško oro grėsmių ir taip pastiprinti organizmą. Galiausiai jis ne tik naudingas, bet ir skanus. Šiuo mišiniu aš gardinau ir glotnučius (smoothies) ir taip "prastumdavau" savo vyrams, ir varškę ar jogurtą...ar tiesiog kabinau šaukšteliu. Šio mišinio sudedamosios dalys - spanguolės, medus, citrina ir imbieras, kiekvienas atskirai yra vaistas, o visi kartu - tiesiog stebuklas stiklainyje. Rekomenduojama vartoti po šaukštą kas dieną. Pagamintą suvartoti per mėnesį. 

Taigi, mums reikės (~350 ml mišinio):

300 g spanguolių

1 citrinos sultys

2 cm dydžio imbiero gabalėlis (aš dėčiau daugiau - reguliuokitės pagal savo skonį)

5-7 VŠ natūralaus medaus (taip pat reguliuojamės pagal skonį)

Paruošimas:

1. Viską, išskyrus imbierą susmulkiname blenderio ar kokteilinės pagalba. 
2. Imbierą nulupame, sutarkuojame per smulkią tarką ir įmaišome į mišinį.
3. Pilame į švarų, sandariai uždaromą stiklainį ir laikome šaldytuve.

Į sveikatą!

Šaltinis: Maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys" Nr. 2(6) Žiema 2012/2013, 41 psl.

Porų, bulvių ir krapų sriuba

Nuostabi sriuba!!! O kai pagalvoji, kokia ji elementari - visas receptas telpa pavadinime. Gal dėl to skonis ir pribloškė, kai iš kelių ingredientų nelabai ko ir tikiesi :) Valgėme pasigardžiuodami. Pagal receptą ją reikėjo sutrinti iki kreminės konsistencijos, bet aš pabijojau, kad betrinant bulves, krakmolas nepaverstų sriubos gličiu marmalu, sriubą tik truputį patryniau ir palikau gana rupią. Buvo labai skanu!

Taigi, mums reikės:

2-3 porų (priklausomai nuo dydžio)

2-3 bulvių (priklausomai nuo dydžio)
2 VŠ sviesto, naudojau Ghee
sultinio, ar sultinio kubelio
druskos, pipirų

Pateikimui:
puokštės krapų
grietinės

Paruošimas:

1. Puode, kuriame virsime sriubą svieste kol suminkštėja pakepiname smulkintus porus (naudojame baltą ir šviesiai žalią dalį, kietus lapus išmetame).
2. Suberiame kubeliais pjaustytas bulves ir užpilame karštu sultiniu ir verdame kol bulvės suminkštėja.
3. Blenderio pagalba sutriname iki norimos konsistencijos. Aš prieš trinant įpyliau grietinėlės. Grietinėlės galima ir nepilti, bet aš turėjau šlakelį, tuomet pateikiant nebereikia grietinės, o grietinėlė dar niekada sriubos nepagadino, gal tik figūrą. :) Jei rimčiau, grietinėlės įpyliau ne tik dėl to, kad turėjau, bet ir dėl to, jog paskaičiau, kad įpylus pieno ar grietinėlės į blenderiu trinamas bulves, krakmolas neįsisiautėja ir sriuba nepasidaro panaši į klijus. kas bandė blenderiu trinti bulvių košę - supras apie ką aš.
4. Prieš tiekiant sriubą gausiai pagardiname krapais ir šaukštu grietinės.

Skanaus!

Šaltinis: Beatos virtuvė

Projektas "Daržas balkone" 2013

Taip taip, kalbėti apie daržus jau nebe sezonas. Netyčia atradau užsimetusias nuotraukas, prisiminiau vasarą ir pagalvojau, kodėl gi nepriminus apie ją ir kitiems :) 

Šiais metais, dėka erdvios terasos, mano "daržas" buvo itin gausus: pomidorai, kaip ir kasmet - privalomi. Šiais metais turėjau penkis tokius:

O štai ir derlius:

Greta mano mylimų kvapnių ir sultingų  - pomidoriukų mėtos, trijų aukštų prieskonių daigykla, su bazilikais, rozmarinu, čiobreliais, raudonėliu, krapais. Šalia trys vazonai su mėtomis. 

Kitoje terasos pusėje "gėlynas" ir labiausiai mano akis džiuginusios rožės:

O štai čia dar vienas mano pasididžiavimas, ne iš daržo sferos, kuriuo labai noriu pasigirti:

Jau laukiu kito pavasario!

Šokoladinis burokėlių pyrgas

Šis pyragas, tiesa, patobulintas ir praturtintas, tapo 2013 metų Baltijos maisto ir gėrimų mugės tinklaraštininkų kovos nugalėtoju. Taip jau sutapo, kad tą pačią dieną, kai vyko mugė, kepiau šį pyragą ir aš, tik be patobulinimų. Gaila, kad nepaisant mano pastangų nuslėpti gamybos procesą ir produktus (tiksliau vieną produktą - burokėlius) mano žmogus, kuris net badui prispyrus, burokėlių nevalgytų, viską pamatė. Nors ir nesugebėjo nugalėti nemeilės burokėliams, pyrago suvalgė tikrai nemažai (nes tiesiog dievina šokoladinius pyragus)...ir paprašė, kitą kartą jų nebedėti. Kolegos pyragą įvertino labai palankiai ir dalis, net ir pasakius sudėtį,burokėlių neatrado.
Pyrago, kurio recepto autorystė priklauso Nigel Slater, skonis buvo išties sodrus, drėgnas, kiek priminė šokoladainį (brownie), ne per saldus (čia jam milžiniškas pliusas), o liaupsių jam pilnas internetas. Antrą dieną skonis dar paryškėjo, o pyragas tapo drėgnesnis. Aš mėgstu burokėlius, net labai. Ir pyragas man labai patiko. Kepdama šį pyragą tikėjausi, kad kaip ir cukinijos ar moliūgai, kepinyje burokėliai visiškai išnyks. Jie ir išnyko, bet aš turiu visai neblogus skonio receptorius ir aš juos jaučiau. Tą tokį tolimą tolimą burokėlio aidą. Galbūt Linos patobulinimai tą burokėlio aidą nuslopintų? Beja, berašydama šią įžangą, peržiūrėjau nemažai tokio tipo pyragų, ir visi giria burokėlinius šokoladinius pyragus, kad burokėlio nelieka nei kvapo, tik jo suteikta drėgmė. Matyt ir man reikia padirbėti su savo psichologija :)
Reziumuojant, pasakysiu, kad pyragas skanus, išskirtinis, bet jei kitą kartą galvosiu, kur sunaudoti 2 šokolado plytas, kepsiu šokoladainį (brownie) arba šokoladinį sūrio pyragą (cheesecake brownie). Dėl skonio nesiginčijama :)

Taigi, mums reikės:

200 g juodojo šokolado, ne mažiau 70% kakavos, o dar geriau 85 % kakavos (jei atvirai, aš naudojau 62% kakavos). Gali būti, kad dėl to burokėlis jautėsi labiau nei derėtų.

200 g kambario temperatūros sviesto

250 g orkaitėje keptų burokėlių* (patirtis kitų, kepusių šį pyragą, byloja, kad virti burokėliai yra švelnesnio skonio, ir geriau naudoti virtus, o ne keptus)

4 VŠ karštos stiprios kavos

žiupsnio druskos

135 g miltų

1 AŠ (kupino) kepimo miltelių

3 VŠ kakavos (ne saldžios)

5 kiaušinių (atskirtų)

190 g miltelinio cukraus (aš esu suvalkietė, tad naudojau paprastą baltą cukrų)

Paruošimas:

1. Burokėlius rupiai sutriname virtuvės kombainu. Aš tokio stebuklo neturiu, o su blenderiu pabijojau taškytis, tad sutarkavau su smulkia tarka (gerokai smulkesne nei burokinė).
2. Miltus, kakavą ir kepimo miltelius persijoajme ir sumaišome atskirame dubenėlyje. Atsidedame į šalį.
3. Užkaičiame ant viryklės puodą vandens, ant jo dedame karščiui atsparų indą ir į jį suberiame sulaužytą šokoladą.
4. Kai šokoladas ištirpsta, supilame kavą, išmaišome ir sudedame kubeliais pjaustytą sviestą bei žiupsnelį druskos. 
5. Nukeliame nuo ugnies, gerai išmaišome ir paliekame kiek atvėsti.
6. Trynius išplakame iki sutirštėja ir pašviesėja. Supilame pas šokoladą ir išmaišome.
7. Įmaišome trintus burokėlius.
8. Baltymus išplakame iki standžių putų. Palaipsniui po šaukštą beplakant supilame cukrų.
9. Įmaišome baltymus į šokoladinę masę.
10. Galiausiai į masę supilame sausą mišinį ir išmaišome.
11. Kepimo formą ištiesiame kepimo popieriumi, supilame tešlą.
12. Kepame iki 180 laipnsių įkaitintoje orkaitėje apie 40 minučių, kol įkištas ir ištrauktas medinis pagaliukas bus neapsivėlęs. Svarbu neperkepti, jis kaip ir šokoladainiai turi būti drėgnas.

Skanaus!

* Kaip išsikepti burokėlius orkaitėje: Parenkame vienodo dydžio burkėlius. Juos gerai nuplauname, suvyniojame į foliją (matinė pusė turi likti viduje, blizgi - išorėje) ir kepame iki 180 - 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min. - 1 val. (trukmė priklauso nuo burokėlių dydžio). Ekonomiškiausia tai suderinti su kitu kepiniu orkaitėje - taip sutaupysite laiko ir elektros energijos ar dujų. Išsikepus burokėlių daugiau, galima pasigaminti labai skanias salotas, ne tik išsikepti pyragą.

Šaltinis: Žurnalas Virtuvė Nuo...Iki... 2013 m. Nr. 9-10 (51-52)

Cukinijų duona su riešutais ir citrininiu glajumi

Puikus keksas! Puikiai tinka su kava, arbata ar pienu. Pastaruoju metu vis dažniau renkuosi kepinius su aliejumi - nereikia sukti galvos dėl sviesto - laiku išimti, kad būtų kambario temperatūros ir pan. O ir kepiniai būna lengvesnės ir puresnės struktūros (tiesa, labai su savim ginčytis nesiimčiau, nes reikėtų atlikti nuodugnesnius tyrimus - mažų mažiausiai aklą testą, bet su sviestu kepiniai man skanesni). Taigi, šis keksas taip pat labai aromatingas, purus, minkštas, nuo cukinijų drėgnas, bet ne per daug.  Džiaugiuosi, kad šį kartą nepatingėjau paruošti glajaus (devynis kartus iš dešimties - tingiu) - jis keksui suteikė labai smagios ir patrauklios rūgštelės. Tiesa, aš tikriausiai pagailėjau cukraus pudros, nes man visas glajus gražiai susigėrė į keksą, nepavirto baltu kiautu, kaip įprasta. Riešutus aš naudojau konditerinius - jau smulkintus ir pakepintus žemės riešutus. Bevalgant keksą, man norėjosi, kad tie riešutai jaustųsi mažiau, tad kitą kartą juos ar bent dalį jų sumalčiau iki rupių miltų, mat man labiau patinka vientisesnė kepinio struktūra. 

Taigi, mums reikės:
Duonai:
70 g (1/2 puodelio) pakepintų ir susmulkintų riešutų
140 g (1 puodelio) miltų
1/2 AŠ kepimo miltelių
1/4 AŠ sodos
1/2 druskos
1 AŠ cinamono
1/2 AŠ imbiero
1/4 AŠ tarkuoto muskato
2 mažų kiaušinių (kambario temperatūros)
175 g (7/8 puodelio = nepilno puodelio) cukraus
125 ml (1/2 puodelio) aliejaus
1 AŠ vanilinio cukraus
150 g (1 1/4 puodelio) smulkiai tarkuotos cukinijos

Glajui:
30 ml (1/8 puodelio) citrinos sulčių
30 g (1/6 puodelio) cukraus
70 g (1/2 puodelio) cukraus pudros

1 puodelis = 250 ml

Paruošimas:

1. Viename dubenyje sumaišome miltus, druską, kepimo miltelius ir sodą bei prieskonius: cinamoną, imbierą ir muskato riešutą.
2. Kitame dubenyje gerai išplakame kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi.
3. Supilame aliejų ir plakame kelias m inutes, kol masė pasidarys puri.
4. Į plakinį supilame sausą mišinį ir palakame lėčiausiu greičiu apie pusę minutės, kol viskas susimaišys. 
5. Įmaišome riešutus ir cukiniją.
6. Supilame tešlą į kepimo formą. Jei tai silikoninė - niekuo tepti nereikia, preišingu atveju formą patepame aliejumi ar sviestu ir pabarstome miltais. Neprilipusius miltus iškratome.
7. Kepame iki 180 laipnsių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min., kol įkišts ir ištrauktas medinis pagaliuskas bus švarus. Svarbu stebėti, nes kiekviena orkaitė individuali.
8. Baigiant pyragui kepti pasiruošiame glajų - sumaišome visus ingredientus.
9. Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės, leidžiame 10 minučių atvėsti, aptepame pasiruoštu glajumi ir leidžiame visiškai atvėsti.

Skanaus!

Šaltinis: David Lebovitz

Keptų pomidorų, baklažano ir fetos salotos

Originale šios salotos turėjo būti patiekiamos su orkaitėje paskrudinta arabiška duona. Aš keičiau tuo, ką turėjau - duonos skrebučiais. Salotos mums patiko, tiesa, vienbalsiai jas norėjome papildyti česnako aromatu, mums jo labai trūko. Manau tobulybių tobulybė būtų buvusi, kartu su baklažanais keptos česnakų skiltelės. Aš jas atradau šiais metais ir man tai dievų maistas!
Kas man buvo tikras atradimas - tai mėtos. Jos čia puikiai tiko ir mane įtikino nebebijoti jų nesaldžiuose patiekaluose. Nors jau seniai mačiau, kad jas dažnai naudoja padažuose, salotose, bet žiūrėjau įtariai į šį reikalą...

Tagi, mums reikės:
500 g vyšninių pomidoriukų
1 baklažano
1 lavašo ar pitos duonos (aš keičiau duonos skrebučiais)
50 g fetos
kelios saujaus gražgarsčių (neturėjau, nedėjau)
(česnako skiltelių, neluptų)

Padažui:
3 VŠ alyvuogių aliejaus
2 VŠ balzaminio acto
sauja mėtų lapelių (aš tiek neturėjau), kapotų
1 mėlynojo svogūno, smulkiai pjaustyto
druskos, pipirų

Paruošimas:

1. Baklažanus plonai supjaustome, pabarstome druska ir pipirais, patepame/pašlakstome aliejumi ir išdėliojame vienu sluoksniu kepimo formoje išklotoje kepimo popieriumi. Kaip jau minėjau, kitą kartą paberčiau ir neluptų česnako skiltelių.
2. Kepame paruoštus baklažanus iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 min. 
3. Kai iki kepimo laiko pabaigos lieka 5 minutės, pas baklažanus beriame per pusę perpjautus pomidoriukus, o ant kitos skardos, ištiestos kepimo popieriumi paskleidžiame plėšytą pitos duoną ar lavašą ir kepame kol taps traški.
4. Padažui skirtus produktus sumaišome.
5. Dubenyje išmaišome gražgarstes, baklažanus, pomidorus, apšlakstome paruoštu padažu. Ant viršaus sutrupiname fetą bei išdėliojame skrudintą duoną.

Skanaus!

Šaltinis: Žurnalas Virtuvė Nuo...Iki... 2013 m Nr 8(50)

Naminis pesto

Iš ankstyvo rudens užsilikęs receptas... Kai pamačiau, kad mano bazilikai pradeda skelbti rudens pradžią, supratau, kad viskas, reikia pagaliau užpildyti tą išsilavinimo spragą ir pasigaminti pesto padažą. Žinau, kad pesto gamybai galima panaudoti ką tik netingi - ir špinatus, ir gražgarstes, ir dilgėles beigi kiaulpienes., o vietoje pinijų - migdolus, graikiškus ar žemės riešutus ir dar bala žino ką.  Bet šį kartą pas mane ant stalo - klasika - su bazilikais ir pinijomis. 

Taigi, mums reikės:
1 puodelio baziliko lapelių
1 didelės česnako skiltelės
2 VŠ pinijų riešutų
1/4 puodelio tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugo sūrį)
3 VŠ gero alyvuogių aliejaus

1 puodelis  = 236 ml

Paruošimas:

1. Pinijų riešutus pakepiname ant sausos keptuvės, kol įiwk tiwk paskrunda ir pasklinda jų aromatas. Saugojame, kad nesudegtų! Beja, kiek esu mačiusi J.Oliverio laidų, jis riešutų niekada nekepina, kad jie neužgožtų kitų ingedientų skonio. 
2. Jei naudojate prieskonių grūstuvę, kurią ir tik ją pagal visas pesto gaminimo taisykles reikėtų naudoti, pirmiausia sugrūdame česnaką, tuomet beriame baziliką ir galiausiai riešutus. Įpilame aliejaus,  beriame tarkuotą sūrį išmaišome ir pagardiname druska, pipirais.
3. Aš nusidėjau ir viską ruošiau blenderio pagalba. Susmulkinau viską, ką reikia smulkinti ir tada jau sumaišiau su likusiais produktais.
4. Jei, kaip ir aš, nežinote daug būdų, kur panaudoti pesto, gerų idėjų galite rasti čia. 
5. Pagamintą pesto supilame į stiklainėlį ir išlyginus paviršių, užpilame alyvuogių aliejumi. Čia iš patirties - aš to nepadariau, ir paviršius pradėjo keisti spalvą.
6. Laikant pesto šaldytuve ilgiausias rastas galiojimo laikotarpis - 3 mėnesiai. Aš dalį pesto užšaldžiau ledo kubelių formelėse. 

Skanaus!

Kreminė cukinijų sriuba su ryžiais (ir vištiena)

Prasidėjo laikas, kai reikia mąstyti kaip realizuoti (mamos) darže kaip ant mielių augančias cukinijas. mano receptų kolekcija su cukinijomis dar nėra itin gausi, tad šį kartą papildysiu dar vienu "eksponatu". Beja, labai vykusiu. Turint omenyje, kad mano kritiškasis vyriškis ją taip pat įvertino labai teigiamai, galiu teigti, kad sriuba tikrai puiki. Subtili citrinos gaidelė ją paverčia tikrai išskirtine ir nekasdienine (bent jau mano virtuvėje). Sriubos skonis labai lengvas ir gaivus. Pagaminti ją labai paprasta ir nesudėtinga. 

Aš sultinį viriau pati, kas tikrai nėra būtina. Tad tuo pačiu sriubytėn pateko ir vištiena, kuri sriubą padarė kiek "stipresne". Patiekdama sriubą nuo savęs ją pagardinau grietinėle ir tarkuotu Džiugo sūriu, kas tikrai nepagadino reikalo.

Taigi, mums reikės:

800 g cukinijos

1 didelio svogūno (pridėjau nuo savęs)

2 česnako skiltelių
stiklinės virtų ryžių

vienos citrinos nutarkuotos žievelės

2 VŠ citrinos sulčių (patariu ragauti ir pilti palaipsniui)

1 AŠ ciberžolės miltelių (nedėjau)

1 l sultinio. Jei verdatės patys sultinį iš mėsytės, į sriubą galite sudėti ir išvirusią mėsą - reikalo tikrai neapgadins.

druskos, pipirų

Patiekimui:

krapų, petražolių

grietinėlės, tarkuoto Džiugo sūrio (nebūtinai)

Paruošimas:

1. Jei yra pageidavimas, išsiverdame sultinį.
2. Pakepiname smulkintą svogūną, kol nuskaidrės. 
3. Pas svogūną beriame kubeliais pjaustytą cukiniją (prieš tai nulupta žieve ir išimtomis sėklomis, jei naudojame peraugusią, šviežias pjaustome su viskuo). Kepiname kol iš cukinijų pradės skirtis sultys. Aš pabaigoje sumečiau ir smulkintą česnaką ir pakepiau, kol jis paleido savo atromatą. Pagal orginalų receptą, česnako skilteles į sriubą reikia sudėti prieš pat sutrynimą.
4. Pakepintas cukinijas su visais susidariusiais skysčiais, pilame į puodą, dedame tarkuotą citrinos žievelę,  pagardiname druska, užpilame sultiniu ir verdame, kol cukinija suminkštės.
5. Sutriname viską blenderiu. Supilame citrinos sultis, paragaujame. Jei ko trūksta - įdedame.
6. Sudedame ryžius, smulkintus žalumynus (galima juos sudėti ir prieš sriubą sutrinant, nereikės smulkinti), jei yra noras - pilame grietinėlę ir pakaitiname, kad viskas sušiltų. 
7. Prieš patiekiant pabarstome tarkuotu Džiugo sūriu. Jei grieitnėlės nepilame, sriubą patiekti galima  su grietine. 

Skanaus!

Adaptuota pagal: Jurgittos receptai

Omletas su obuoliais

Jei mėgstate obuolius ir saldžius pusryčius - šis receptas kaip tik tai ko reikia! Aš valgiau šį omletą ir kaifavau, nes obuolius, saldžius pusryčius ir jų abiejų kombinaciją aš tiesiog dievinu. Jei gasdina žodis "omletas", jį drąsiai galite pakeisti žodžiu "blynas", nes rezultatas man ir buvo panašus į gardų didelį blyną su obuoliais.

Procesas, kaip priklauso pusryčiams yra labai paprastas ir nesudėtingas. Rekomenduoju!

Taigi, mums reikės (1 porcijai):
1 kiaušinio, atskirti baltymą nuo trynio
40 g (4 nubraukti VŠ arba 1/4 puodelio) miltų
1/4 puodelio pieno
1 VŠ cukraus
žiupsnio cinamono
žiupsnelio druskos
1 nedidelio obuolio
1 VŠ sviesto

Puodelis = 236 ml

Paruošimas:

1. Trynį išplakame su pienu, miltais, cinamonu ir druska.
2. Kitame dubenyje išplakame baltymą su cukrumi. Iki standžių putų nereikia. Užteks, kad putos būtų tvirtos, bet pati masė dar gana skysta.
3. Sumaišome abu plakinius ir suberiame tarkuotą arba kubeliais pjaustyą obuolį.
4. Keptuvėje ištirpiname ir gerai įkaitiname sviestą. Supilame omleto masę. Kepame ant nedidelės ugnies, kol gražiai apkepa viena pusė, tada apverčiame ir apkepame antrąją pusę. Manasis omletas buvo gana storas, tad aš apkepdama pirmąją pusę keptuvę uždengiau dangčiu.
5. Iškeptą omletą pabarstome cukraus pudra ir tiekiame.

Skanaus!

Šaltinis: What should I eat for breakfast today

Makaronai su kumpiu ir žirneliais

Super lengvai ir greitai paruošiama vakarienė. Mano vyriškis labai protestavo prieš tokią vakarienę, bet kai viską suvalgė, paprašė pakartoti ir pripažino, kad šis paprastas padažas makaronams labai tinka ir yra tikrai skanus. Mane taip pat maloniai nustebino žirneliai, kurie puikia papildė bendrą skonių puokštę.

Taigi, mums reikės (~4 porcijoms):

makaronų 4 porcijoms

1 didelio svogūno

2 česnako skiltelių

karšto rūkymo kumpelio, aš taip pat pridėjau ir karšto rūkymo šoninės

1 1/2 VŠ miltų

~300-400 ml pieno (galima naudoti ir grietinėlę - bus labai skanu, tik kalorijų daugiau. Naudojant grietinėlę, nereikia miltų).
3/4 puodelio šviežių ar šaldytų žirnelių (aš tiesiog atseikėjau pora saujų šaldytų žirnelių)

druskos, pipirų

Džiugo sūrio patiekimui

Paruošimas:

1. Supjaustome šoninę ir kumpį bei truputį pakepiname šlakelyje aliejaus ar sviesto.
2. Į keptuvę beriame smulkintus svogūnus ir kepiname kol nuskaidrės. 
3. Galiausiai į keptuvę beriame smulkintą česnaką, pakaitiname pusę minutės - kol paskleidžia savo aromatą ir beriame šaukštą miltų. Nuolat maišant pakepiname apie minutę.
4. Pilame pieną ir, jei turite, grietinėlės. Aš šliūkštelėjau gal pora šaukštų - likutį, rastą šaldytuve.
5. Suberiame žirnelius. 
6. Paragaujame ar ko netrūksta, pagardiname druska, pipirais.
7. Padažą kaitiname kol sutirštės. 
8. Makaronus išverdame pagal rekomendacijas ant pakelio. Nupilame vandenį (puodelį vandens, kuriame virė makaronai pasiliekame, tam atvejui jei pritruktų padažo).
9. Išvirusius makaronus pilame į keptuvę su padažu. Viską išmaišome. Jei matome, kad padažo trūksta ir makaronai sausoki, šliūkštelime pasilikto nuo makaronų krakmolingo vandens.
10. Ant viršaus patarkuojame kietojo sūrio (pvz. Džiugo) ir tiekiame.

Skanaus!

P.S. Praėjus kuriam laikui po šios vakarienės, aptikau puikų Neringos receptą, kuris savo skoniu turėtų būti dar turtingesnis bei lygiai taip pat greitai ir nesunkiai pagaminamas. Bei gi padės sunaudoti cukinijos atsargas. Būtinai bandysiu!

P.P.S. Tokie greiti receptai man ateinantį pusmetį bus labai aktualūs, nes ant senatvės nutariau pasitobulinti ir pradėjau studijuoti. Tad mano tinklaraštis naujais įrašais tikrai kurį laiką neblizgės. Tikiuosi, kad atleisite man tai :)

Varškės keksas su kriaušėmis

Atėjus rudeniui, kai sodai ir daržai net lūžta nuo gėrybių negaliu susilaikyti neiškepusi kokio saldėsio... Nors derėtų... kai iš mamos parsivežiau krepšį kriaušių galvojau ką kepti, ar anksčiau keptą kriaušių keksą, apie kurį pagalvojus mano atmintyje iškyla nuostabiai skanūs prisiminimai, ar išbandyti ką nors naujo....

Taigi, varškės ir kriaušių keksas - puikus! Jį kepė jau ne viena tinklaraštininkė ir labai labai gyrė. Viename tinklaraštyje net radau, kad tai pats skaniausias varškės keksas. Ką tik iškeptas - nuostabios drėgnos, o jei tiksliau - šlapios, ir purios tekstūros, kvapnus nuo kriaušių. Antrą dieną keksas pasikeitė. Kadangi jame gausu sultingų kriaušių, o ir prieš tai jis nebuvo sausas, keksas dar labiau sudrėko ir man pradėjo panašėti labiau į pudingą ar apkepą, o ne į keksą. Nepaisant to, skonis išliko puikus: prie kavos - tiesiog pakylėja į padangę. O rašydama šį įrašą ir prisimindama tą skonį, vėl noriu jį išsikepti!

Manau, kad šis keksas tikrai vertas būti iškeptas. Aš norėdama daugiau drėgmės, į tešlą įmaišiau ne vieną, o pusantros kriaušės (čia gal ir be reikalo, keksas, visgi turi būti ne per drėgnas, kitą kartą į vidų pjaustyčiau tik vieną kriaušę). Ir nuo savęs pabarsčiau migdolų plokštelėmis - labai tiko! Tik gaila, kad įkvėpimo fotografijai nebuvo, tad nuotraukos tiesiog statistinės.

Taigi, mums reikės:

115 g kambario temperatūros sviesto

200 g cukraus

200 g 9 proc. varškės (aš naudojau naminę, nežinau kiek riebumo, bet spėju liesa tikrai nebuvo)

1 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnelio druskos

3 kiaušinių

225 g miltų

0,5 AŠ kepimo miltelių

2 didesnių kriaušių

migdolų plokštelių apibarstymui

cukraus pudros apibarstymui

Paruošimas:

1. Atskirame dubenyje sumaišome miltus su kepimo milteliais ir persijojame.
2. Sviestą išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska iki purios masės.
3. Įmaišome varškę. Aš sėkmingai suplakiau su mikseriu, apsėjau be blenderio, bet jei bijote, kad liks dideli varškės gabalai - galite pasinaudoti ir juo. Varškės nebūtina ištrinti iki vientisos masės.
4. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno gerai išplakame, kad neliktų jo pėdsako.
5. Suberiame miltus ir gerai išmaišome. Tešla bus labai tiršta, neišsigąskite, taip turi būti. Tešloje gausu produktų (sviestas, varškė), kurie paskleis savo drėgmę keksui ėmus kepti.
6. Vieną kriaušę nulupame ir supjaustome kubeliais. Įmaišome į tešlą.
7. Jei kepate silikoninėje formoje, tiesiog supilkite į ją tešlą, kitu atveju kepimo formą pirmiausia išklokite kepimo popieriumi.
8. Antrąją kriaušą supjaustykite skiltelėmis ir susmaigstykite į tešlą.
9. Kepame iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50-60 minučių. Aš kepiau 1 val. ir gal dar 15-20 minučių.
10. Iškepusį ir pravėsusį pabarstome cukraus pudra.

Skanaus!

Šaltinis: Savaitgalio rendez-vous 

Grikių kepsneliai

Pasaulis jau seniai atrado grikių kepsnelius/kotletus/blynus. Aš šį atradimą padariau tik dabar. Jis mane labai maloniai nustebino. Neteigsiu, kad grikių nesijaučia - gal dėl to, kad žinojau, kas pagrindinis ingredientas - aš grikius jaučiau, bet skonis tikrai ne intensyvus. Kepsneliai pavyko labai skanūs, labai labai purūs ir minkšti. Aš valgiau su šviežių daržovių ir fetos salotomis, kurios labai tiko, bet jei patiektumėte su grybų padažu, nelabai atidų valgytoją tikrai galite apgauti :) 

Taigi, mums reikės (~3 valgytojams):

245 g virtų grikių

2 nedidelių morkų (kitą sykį dėčiau dvi dideles)

1 nedidelio svogūno

3 VŠ krakmolo

2 kiaušinių

druskos, pipirų, mėgiamų prieskonių (aš dėjau krapų ir džiovinto česnako granulių (apie 1 AŠ))

Paruošimas:

1. Svogūnus susmulkiname ir pakepiname su šlakeliualiejaus, kol nuskaidrėja.
2. Pas svogūnus beriame sutarkuotas morkas, pakepiname, kol suminkštėja.
3. Visus priduktus sumaišome į vientisą masę. Ji gausis tiršta, bet vis tiek kabinama šaukštu.
4. Į įkaitintą aliejų dedame po šaukštą gautos masės, kai apkepa vienapusė, apverčiame ir apkepam antrąją. Aš kad būtų užtikrinčiau, kepiau keptuvę uždengusi dangčiu.
5. Galima patiekti su mėgiamu padažu, pvz., pievagrybių, ar su daržovių salotomis. Aš valgiau su puikiomis salotomis, kurios visą vasarą buvo mano favoritės - agurkas, pomidoras, mėlynas svogūnas, feta, alyvuogių aliejus, truputis citrinos sulčių ar balzaminio acto (kartais apseinu ir be rūgštelės), druska bei pipirai.

Skanaus!

Šaltinis: prisiskaičiusi daug, pagaminau pagal save.

Pica su lašiša ir pomidorais

Pamačiusi šią picą Virtuvės mitų griovėjų knygoje "7 ingredientai draugams", užsimaniau jos čia ir dabar. Čia ir dabar, aišku, nesigavo, bet geriau vėliau, nei niekada. Net nežinau, ar lūkesčius buvau užsikėlusi labai aukštus, ar nežinau kokio slapto ingrediento, bet iš kojų manęs ji neišvertė. Nors buvo skanu. Savo vyriškiams iškepiau lygiai tokią pačią, tik vietoje lašišos dėjau šoninę - šis variantas visiems pasirodė skanesnis. Beja, ir picos pagrindas man nepadarė įspūdžio, gal dėl to, kad nemėgstu "bulkinių" pagrindų, man pačiu pačiausiu išlieka šis.

Kitą kartą, šią picą dar pagardinčiau česnaku bei krapais - su lašiša jie tikrai nesipyksta. Gal tai ir būtų tas trūkstamas "cinkelis"?

Taigi, mums reikės (4 porcijoms):
Picos pagrindui:
200 ml šilto pieno
2 1/2 puodelio miltų
1 AŠ sausų mielių
1 VŠ cukraus
5 VŠ alyvuogių aliejaus
druskos

Ant picos dedame:
4 VŠ alyvuogių aliejaus
2 vidutinio dydžio pomidorus
240 sūdytos lašišos
1/2 jaunos cukinijos
150g fermentinio ar mozzarella sūrio
pipirų

Pateikimui:
šviežių bazilikų
citrinos

Paruošimas:

1. Į šiltą pieną beriame trečdalį miltų, mieles, cukrų, druską ir aliejų. Gerai išmaišome.
2. Beriant likusius miltus, užminkome tešlą ir pusvalandžiui paliekame šiltai pakilti.
3. Pakilusią tešlą plonai iškočiojame, apšlakstome aliejumi, išdėliojame plonais griežinėliais pjaustytus pomidorus ir cukiniją bei lašišą.
4. Apdėliojame tarkuotu fermentiniu sūriu ar plėšyta mozzarella.
5. Kepame iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 10 minučių.
6. patiekiant apibarstome šviežiais bazilikų lapeliais, kas nori ir mėgsta gali apšlakstyti citrinos sultimis.

Skanaus!

Šaltinis: Virtuvės mitų griovėjų knyga "7 ingredientai draugams"

Bulvių skiltelės (bulvių salotos) su garstyčių padažu

Šis patiekalas/užkandis/salotos mums buvo jau spėjusios praeiti vasaros sezono atradimas! Tikrai! Elementaru ir paprasta, bet taip nepaprasta! Ačiū, Rasa, kad atkreipei mano dėmesį į šias bulvytes! 

Taip paruoštas bulves ir padažą, galima pateikti kaip užkandį (aš visada taip ir darydavau), arba sumaišyti ir pateikti kaip bulvių salotas prie kepsnių. Bulvių skilteles galima kelti pagal mėgstamą receptą. Aš kiek kepiau, vis keičiau prieskonius ir eksperimentavau.

Taigi, mums reikės (4 porcijoms):

1 kg bulvių

3 VŠ aliejaus

2-3 VŠ balzaminio acto (pridėjau nuo savęs - visada kepdama orkaitėje bulvių skilteles pilu)

druskos, pipirų

mėgiamų prieskonių (aš visada gardinu džiovintomis česnakų granulėmis,  kartais - kmynais arba Provanso žolelėmis arba paprikos milteliais)

Padažui:

3 VŠ  riebios (40 proc.) grietinės (pastaruoju metu aš dažnai grietinę keičiu jogurtu)

2 VŠ grūdėtų garstyčių

šviežių petražolių, vieną kartą dėjau krapų, jie juk su bulvėmis labai meiliai draugauja - buvo tiesiog puiku!)

Paruošimas:

1. Bulves supjaustome skiltelėmis. Šviežių bulvių skusti nereikia. 
2. Pabarstome prieskoniais, apšlakstome aliejumi. Aš viską darau dubenyje, kurį uždengusi lėkšte gerai supurtau, kad visi prieskoniai tolygiai pasiskirstytų.
3. beriame bulves į kepimo popieriumi išklotą skardą ir tolygiai pasikirstome.
4. Kepame iki 200 laipnsių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių. Atvėsiname.
5. Padažui skirtus produktus sumaišome, paragaujame ar ko netrūksta, ko trūksta - įdedame.
6. Galima tiekti, kaip parodyta foto - atskirai kaip užkandį su padažu, arba viską sumaišyti ir patiekti kaip salotas prie kepsnių.

Skanaus!

Šaltinis: Virtuvės mitų griovėjų knyga "7 ingredientai draugams"

Avinžirnių salotos su daržovėmis ir feta

Šiomis salotomis maitinausi pusę vasaros - dar vieni mano pietūs dėžutėje - man jos labai patiko, be to, iki šiol tai buvo vienintelis man žinomas būdas, kaip panaudoti baklažanus (dabar sužinojau dar vieną puikų būdą - baklažanų ir pomidorų troškinį). 

Šių salotų idėją nusižiūrėjau knygoje "Beatos virtuvė", bet finale iš Beatos recepto  liko tik avinžirniai ir baklažanas...

Taigi, mums reikės (2 porcijoms):
1 baklažano
provanso žolelių
balzaminio acto
alyvuogių aliejaus

150 g avinžirnių
2 didelių pomidorų
2 agurkų
svogūnų laiškų
fetos
druskos, pipirų
šlakelio aliejaus

Paruošimas:

1. Avinžirnius užsimerkiame iš anksto - mažiausiai prieš 12 valandų.
2. Baklažanus supjaustome centimetro storio griežinėliais, kuriuos perpjauname per pusę. 
3. Baklažaną išdėliojame ant kepimo popieriumi ištiestos skardos, pašlakstome alyvuogių aliejumi, balzaminiu actu, druska, pipirais, Provanso žolelėmis.
4. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes. Iškepusius atvėsiname.
5. Išmirkusius avnžirnius nuplauname, užpilame šaltu vandeniu ir verdame apie valandą ant nedidelės ugnies. Virimo laikas prilkauso nuo mirkymo trukmės. Svarbiausia avinžirnių nepervirti, kad nepavirstų į košę.
6. Išvirusius avinžirnius pilame į kiaurasamtį ir paliekame nusivarvėti ir atvėsti.
7. salotoms sluoksniuojame avinžirnius, smulkintus pomidorus, agurkus, fetą, baklažanus ir smulkintus žalumynus. Viską apšlakstome alyvuogių aliejumi ir balzaminiu actu ar citrinos sultimis jei yra poreikis.

Skanaus!

Baklažanai pomidorų padaže

Aš šį padažą viriau atostogų išvakarėse nenorėdama prarasti šaldytuve tūnančių dviejų baklažanų (aš vis dar neturiu fantazijos, kur juos panaudoti - šis receptas man buvo kaip stebuklas). Tik išvirusi, supilsčiau į iškaitintus stiklianius, sandariai uždariau, apverčiau, o ryte sudėjau į šaldytuvą. Štai praėjo jau pusantro mėnesio ir vis po truputį padažą naudoju, jis puikus ir sėkmingai išsilaikęs! Gali būti, kad čia visai puiki idėja baklažanų mišrainės konservams bei geras sprendimas, kai norisi valgyti, bet nesinori tupinėti virtuvėje - tereikia išsivirti makaronų.
Atvėsęs šis padažas labai skanus užteptas ant duonos, pabarstytas šviežiais bazilikais ar be jų ir patiektas kaip užkandis (prie vyno pavyzdžiui, arba šiaip - lengviems pakramsnojimams, kai noris valgyti). Lygiai tai pat nuostabiai jis dera su makaronais, kai ppadažas. Tereikia padažą pašildyti, užpilti ant ką tik išvirtų makaronų, pabarstyti šviežiais plėšytais bazilikų lapeliais bei tarkuotu kietuoju sųriu - apsivalgymas! 

Taigi, mums reikės (jei atmintis neapgauna, išeiga - ~1,5 litro):

2 didelių baklažanų

druskos

150-200 ml alyvuogių aliejaus

2 didelių svogūnų

6 skiltelių česnako

1 VŠ džiovintų čiobrelių (dėjau šviežius)

1 1/2 VŠ džiovintų raudonėlių

800 g konservuotų, smulkintų pomidorų. Kai yra galimybė, stipriai rekomenduoju naudoti lietuviškus gerai prinokusius pomidorus - prieš tai nulupus odelę ir susmulkinus).

1 VŠ cukraus

1 VŠ raudonojo vyno acto (naudojau balto)

juodųjų pipirų

Paruošimas:

1. Baklažanus supjaustome centimetro storio griečinėliais, o juos dar perpjauname į 3 lazdeles. Dosniai pabarstome druska ir dedame į dubenį ar kiaurasamtį. Nuo druskos baklažanai paleis sultis bei kepant neprigers aliejaus.
2. Kol baklažanai draugauja su druska, storasieniame puode, kuriame gaminsime troškinį, įkaitintame aliejuje apkepiname smulkintą svogūną.
3. Kai svogūnas nuskaidrėje, pas jį dedame smulkintą česnaką ir pakepiname - tik kol paskleis savo aromatą.
4. Į puodą pas svogūną ir česnaką dedame čiobrelius su raudonėliais, supilame pomidorus ir paliekame troškintis ant nedidelės ugnies, kad nugaruotų skysčio perteklius.
5. Baklažanus nusausiname ir pakepiname porcijomis keptuvėje kartu su įkaitintu aliejumi. Kepiname, kol gražiai paruduos. Aliejaus nepadauginame, nes kiek įpilsime, tiek baklažanai jo ir sugers.
6. Iškeptus baklažanus sukaupiame viename dubenyje, o kai visi iškepa, verčiame pas pomidorus ir paliekame troškintis pusvalandžiui.
7. Paragaujame ar ko nors netrūksta, dedame cukrų, pilame vyno actą, įberiame pipirų ir viskas.

Skanaus!

Šaltinis: Knyga "Beatos virtuvė"