Flaugnarde su obuoliais

Kas nemėgsta deserto pusryčiams? Na gerai, yra kas. Net gi, mano namuose... Taigi, kai savaitgalio pusryčius valgėme tik mudu su mažuoju, nusprendžiau pagaliau išsikepti pusryčiams pas Jurgą kažkada atrastą prancuzišką gardėsį, kurį ruošiausi pasigaminti jau ketvirti metai, bet vis kas nors sutrukdydavo. Nežinau, kaip jums, bet mane dažnai įtikina ką nors gaminti ne kas kitas, bet nuostabios nuotraukos. Taip ir šiuo atveju. Tik aplinkybės sėkmingai susiklostė ne iš karto...
Kaip šis patiekalas vadinasi lietuviškai - nepasakysiu. Versti savarankiškai - taip pat nerizikuosiu. Negaliu nesišypsoti, prisiminusi pirmą kartą, kai kepiau klafutį (clafoutis). Dar bekepdama, mintyse jį pavadinau blynu, bet paragavusi, supratau, kad nei čia blynas, nei pyragas. Taip ir 'flaugnarde' atveju. Kaip žinia, 'clafoutis', tai prancuziškas desertas, kepamas su vyšniomis. Na, o jei vietoje vyšnių naudojate kitus vaisius ar uogas, kaip pavyzdžiui aš - obuolius, tai jau 'flaugnarde'. 
Jei reikėtų apibūdinti šį kepinį, man sunkiai sektųsi, nes tai kažkas tarp pyrago, blyno ir saldaus omleto, tinkantis tiek saldiems pusryčiams, tiek popietės desertui prie kavos. Kad ir kaip keistai beskambėtų apibūdinimai - man labai patiko. Kaip kad patiko ir visi, anksčiau kepti, klafučiai.  Mano vaikiui patiko tik ta dalis, kuri be obuolių :) Galiu drąsiai teigti, kad mano savaitgalio pusryčiai buvo puikūs!

Ištraukusi iš orkaitės (kepinys buvo pasipūtęs, panašiai, kaip beveik kas savaitę kepamas vokiškas blynas) turėjau išvažiuoti ir grįžau po 20 min. Radau jį visiškai subliuškusį, bet vis tiek - labai skanų!

Ką tik iš orkaitės

Taigi, mums reikės (2 žmonėms, 20 cm skersmens forma; skliaustuose - 24 cm skersmens forma):

2 (3) kiaušinių
60 g (90 g) cukraus
50 g (70 g) miltų
230 ml (350 ml) pieno
1 1/2 VŠ (2 VŠ) aliejaus
1/2 AŠ vanilinio cukraus
žiupsnio druskos
1-2 obuolių (aš sunaudojau gal tik pusę didelio obuolio, nes pjausčiau plonai ir dėliojau tik paviršiuje)

Paruošimas:

1. Užkaičiame pieną. Jis mums bus reikalingas karštas (bet ne verdantis). Aš truputį užsižiopsojau, tad iki virimo nedaug trūko.
2. Kiaušinius plakame kol masė padvigubės (aš juos plakiau iš karto su cukrumi ir druska. Gal dėl to jis man taip išsipūtė?).
3. Beplakant kiaušinius, po truputį supilame cukrų, druską, vanilinį cukrų, aliejų ir galiausiai miltus.
4. Plona srovele, nuolat plakant supilame karštą pieną. Tešla bus skysta - taip ir turi būti.
5. Kepimo indą ištepame sviestu, supilame tešlą ir išdėliojame nuluptus, supjaustytus obuolius. 
6. Kepame iki 210 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 min. Į pabaigą mūsų kepinys pradės ruduoti - taip ir turi būti, bet sudegti tikrai neturėtų, tad stebėkite!
7. Prieš pateikiant, pabarstome cukraus pudra.

Skanaus!

Šaltinis: Savaitgalio rendez-vous

Bananiniai keksiukai

Originaliai, šie keksiukai turėjo būti "paturbinti" karameliniu įdaru ir grietinėlės kepure (taip ir turi būti keksiukų istorijų herojams), bet aš vakare patingėjau terliotis, o ir šiaip - mes paprasti :) Tiesa, jei visgi aš netingėčiau ir šiuos keksiukus dar įdaryčiau karamele bei puoščiau grietinėle - tikrai mažinčiau cukraus kiekį - man jie buvo ties riba, kai jau per saldu - gal dėl to, kad bananai buvau jau labai sunokę. 

O šiaip, keksiukai tikrai skanūs - drėgni, minkšti, aromatingi - ko daugiau bereikia? Tiesa, jie man tokio neišdildomo įspūdžio, kaip šie bananiniai keksiukai nepadarė. Gal mėnulio fazė ne ta :)

Taigi, mums reikės (14 nedidelių keksiukų):

 2 didelių kiaušinių

150 g cukraus

žiupsnio druskos

3 vidutinio dydžio pernokusių bananų

120 g sviesto (ištirpinto ir atvėsinto)

180 g miltų

40 g (pakelio) vanilinio pudingo miltelių arba tiek pat krakmolo (jei naudosite pastarąjį, galite papildomai įdėti truputį cukraus ir vanilinio cukraus dėl aromato)

1 1/2 AŠ kepimo miltelių

Paruošimas:

1. Kiaušinius išplakame su cukrumi ir druska iki purumo, kol masė padvigubės.
2. Į plakinį supilame sviestą ir trintus bananus, gerai išmaišome.
3. Miltus, pudingo miltelius ir kepimo miltelius sumaišome, įsijojame į tešlą ir viską gerai išmaišome. Tik nepersistengiame su maišymu.
4. Paskirstome užmaišytą tešlą į keksiukų formeles.
5. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15-20 minučių. Aš kepiau 25 min. Gal kiek ir perkepiau, nes viršūnėlė jau buvo vos vos sausa, bet norėjau, kad keksiukai įgautų skanią auksinę spalvą. taigi, stebėkite keksiukus, patikrinkite su mediniu pagaliuku ar jie jau iškepę, nes kiekviena orkaitė kepa skirtingai.

Skanaus!

Šaltinis: Keksiukų istorijos

Orkaitėje kepta vištiena su grybų padažu

TO-BU-LA! Tikrai! O padažas...Padažas iš didžiosios "P"! Patiekalo skanumas neišpasakytas, o darbo - minimaliai. Aš, gamindama pirmą kartą šį patiekalą, naudojau baravykus, tad, neabejotinai, jie pridėjo nemažai, o gal net ir baisiai daug, tačiau, gaminant kitą kartą pievagrybiais, buvo taip pat labai skanu!

Taip jau nutiko, kad po vakarienės liko vienas kumpelis ir padažo, tad kitos dienos vakarienei valgėme fantastišką vakarienę - makaronus su nerealiu grybų ir vištienos padažu. Hmmm...ir man atrodo, kad ši vakarienė buvo dar fantastiškesnė nei ankstesnės dienos...

Taigi, mums reikės:

6 vištos kumpelių

druskos, pipirų

~2 VŠ miltų (kumpeliams apvolioti)

sviesto ar aliejaus kepimui (aš naudojau ghee)

3 didelių česnako skiltelių

dosni sauja baravykų (aš naudojau šaldytus). Naudodama pievagrybius, jų įdėčiau bent 300 g

1 puodelio vištienos sultinio ar balto vyno (aš pyliau vyną ir įdėjau pusę kubelio sultinio - būtų užtekę ir ketvirčio)*

1/2 AŠ džiovinto čiobrelio (aš naudojau šviežią)

1/2 AŠ džiovinto raudonėlio (aš naudojau šviežią)

1/2 AŠ džiovinto baziliko (aš naudojau šviežią)

1/4 puodelio riebios grietinėlės

1/4 puodelio tarkuoto kietojo sūrio*

1 VŠ grūdėtų garstyčių (neturėjau-nedėjau)

puodelis = 236 ml

*kadangi persistengiau su sultinio kubeliu, kietojo sūrio jau nebedėjau, nes būtų buve gerokai per sūru. 

Paruošimas:

1. Vištos kumpelius nuplauname, nusausiname, pagardiname druska ir pipirais. 
2. Apvoliojame miltuose, nukratome perteklių ir apkepame įkaitintame svieste. Pirmiausia mėsą dedame odele į apačią. Kiekvieną pusę apkepame po maždaug 1-2 minutes. Atidedame į šalį.
3. Jei reikia, įdedame į tą pačią keptuvę papildomai sviesto ir suberiame smulkintus česnakus. 
4. Česnakams paskleidus savo aromatą, suberiame smulkintus grybus ir pakepiname, kol gražiai parus ir išgaruos skysčio perteklius.
5. Supilame sultinį ar vyną, suberiame prieskonius, išmaišome, paragaujame ar nieko netrūksta. pakaitiname, kol dalis skysčio nugaruos.
6. Jei keptuvę galima dėti į orkaitę, sugrąžiname vištieną į keptuvę, jei ne - sudedame vištieną į kepimo indą, užpilame susidariusiu padažu ir šauname į orkaitę.
7. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių.
8. Išimame indą iš orkaitės, įmaišome grietinėlę, paragaujame ir tada jau pagal poreikį įdedame kietąjį sūrį ir garstyčias bei vėl kišam porai minučių į orkaitę. Teoriškai reikėjo išimti vištą iš keptuvės, viską įmaišyti, pakaitinti ant viryklės ir tada jau tiekti, bet man pasirodė per daug žaidimo.
9. Aš vištieną tiekiau su orkaitėje keptomis daržovėmis (bulvės, moliūgas, paprika, česnakas, morka). Bet antros dienos vakarienė parodė, kad prie taip paruoštos vištienos ideliai tinka makaronai. 

Skanaus!

Adaptuota pagal: Damn delicious

P.S. Taip vištieną ruošiau ne vieną  kartą. Kitus kartus vietoje baravykų naudojau pievagrybius, pyliau ne vyną, o sultinį, tad garstyčios, kurių nusipirkau, ir tarkuotas džiugas padažui labai tiko ir suteikė labai gerą "cinkelį". Tiekiau su kuskusu ir morkų/saliero/obuolio salotomis. Vakarienė buvo 10 balų! 

(Ne)paprastas obuolių pyragas su grietine

Šis pyragas yra naujas mano mėgstamiausias obuolių pyragas. Dėl dviejų priežasčių: 1) yra labai skanus; 2)paruošiamas lengvai, greitai ir iš paprastų produktų.

Gamybos paprastumu jis yra panašus į mano anksčiau keptą greitą obuolių pyragą. Skirtumas tarp jų man yra gal tik vienas, greitasis obuolių pyragas tik iškepęs yra labai purus, bet gana sausas ir man skanesnis antrą dieną - kai obuoliai sudrėkina visą pyragą. Tuo tarpu, šio pyrago biskvitas tik iškepus yra labai minkštas ir drėgnas. Dar vienas jo pliusas, palyginus su dauguma pyragų - tai, jog vietoje sviesto ar aliejaus naudojama grietinė (vadinasi ir kalorijų mažiau! Neva tai...).

Tad leisiu sau parekomenduoti būtinai šį pyragą šį rudenį išsikepti! Aš jį kepiau jau tris kartus: vieną kartą pagal pateiktus kiekius, kitą kartą produktų kiekius mažinau dvigubai ir kepiau 22 cm skersmens kepimo formoje.

Taigi, mums reikės (26 cm skesmens kepimo formai):

4 kiaušinių (tryniai ir baltymai atskirti)

1 puodelio cukraus

1 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

1 puodelio grietinės (naudojau 30 proc. riebumo)

1 puodelio miltų

2 AŠ kepimo miltelių

3-5 obuolių, nuluptų ir supjaustytų

puodelis = 236 ml

Paruošimas:

1. Trynius išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska iki purumo.
2. Supilame grietinė ir dar paplakame.
3. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir įsijojame į plakinį. Išplakame iki vientisos masės.
4. Baltymus išplakame iki standžios masės ir atsargiai įmaišome. Maišome judesiu iš apačios į viršų, kad išsaugotume baltymus purius.
5. Atsargiai įmaišome supjaustytus obuolius. Vieną kartą obuolius pjausčiau smulkiai, kitą kartą - stambiais gabalais. Pyrago skonis tikrai skyrėsi, tad darykite kaip jums labiau patinka. 
6. Supilame paruoštą tešlą į kepimo popieriumi išklotą formą.
7. Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. Svarbu stebėti ir patikrinti mediniu pagaliuku - jei neapsivėlęs tešla - pyragas iškepė.
8. Prieš pateikiant, galima apibarstyti cukraus pudra - labai skanu :) O obuolių ir ledų kombinacijos tikriausiai net minėti nereikia, ar ne? :)

Skanaus!

Šaltinis: Gabrielės blogas

Marinuotos alyvuogės

Jau esu rašiusi ne kartą, kad  man labai sunku prisiruošti tokiems receptams, kurių gamyba užtrunka kelias minutes. marinuotos alyvuogės yra vienas iš tokių atvejų. Aš jau net nepamenu, nuo kada ruošiausi jas užsimarinuoti, bet kad pamačiau jas prieš gerus trejus metus tai tikrai. Ir pagaliau prisiruošiau. Ir kaip visada, pasigailėjau, kad tiek laukiau, nes pastangų nereikalauja visiškai, o skanu be galo! Galimo skonio variacijų gali būti be galo - svarbu atrasti labiausiai sau tinkamą, o tai galima padaryti tik bandant ir ragaujant. 

Aš pirmąjį kartą išbandžiau gana paprastą variantą: medus+citrina+šakelė rozmarino+šakelė čiobrelio+skiltelė česnako ir, žinoma, alyvuogių aliejus. Buvo labai gerai! Nors ir nukrypusi nuo originalo (viską dariau daugmaž iš akies), idėją nusižiūrėjau pas Eglę, tad jos receptą ir pateikiu su savais papildymais.

Taigi, mums reikės:
200 g konservuotų alyvuogių
2 VŠ skysto medaus (aš kitą kartą medaus pamažinčiau, man buvo kiek per saldu)
2 VŠ balzaminio acto (aš naudojau citrinos sultis)
2 VŠ alyvuogių aliejaus
tarkuotos pusės citrinos žievelės
žiupsnio druskos
kelių česnako skiltelių
šakelės rozmarino*
kelių šakelių čiobrelio*
šakelės raudonėlio*
*naudojant džiovintus prieskonius reikėtų naudoti po 1/4 AŠ

Paruošimas:

1. Nuo alyvuogiių nupilame skystį ir paliekame nusivarvėti.
2. Tuo tarpu marinatui skirtus produktus sumaišome dubenėlyje (arba, kad būtų mažiau indų plovimo - tiesiai tame stiklainyje, kuriame marinuosime alyvuoges). 
3. Supilame marinatą ir alyvuoges į viena stiklainį, gerai pakratome, kad alyvuogės tolygiai pasidengtų marinatu ir paliekame marinuotis šaldytuve bent porai valandų, o geriausiai per naktį ar visai parai.

Skanaus!

Avietinis kremas (raspberry curd)

Turiu "problemą"... Šiais metais avietės pas mamą dera taip, kad nebespėjam valgyti. Uogienių jau privirta, košės, jogurtas gardinamas šviežiomis, bet uogų mažėja nepastebimai. Netyčia užtikau šį receptą ir prisiminusi, kaip man patiko citrinų kremas, nusprendžiau pabandyti su avietėmis. Aviečių mėgėjams tikrai patiks!  Avietės atsiskleidžia visu gražumu, o šlakelis citrinos sulčių jų skonį dar labiau paryškina. 

Taigi, mums reikės (~250 ml stiklainiui):

50 g sviesto

170 g aviečių (tinka ir šaldytos)

1 VŠ citrinos sulčių

80 g  puodelio cukraus

3 trynių

žiupsnio druskos

Paruošimas:

1. Ant nedidelės ugnies ištirpiname sviestą.
2. Į puodą su sviestu beriame uogas (jei jos šaldytos, atšildome, ir supilame kartu su susidariusiomis sultimis), cukrų, citrinos sultis, trynius ir druską.
3. Nuolat maišant kaitiname, vis patrinant uogas, kol masė sutirštės - apie 5-10 minučių. Jei atvirai, man ji tikrai pastebimai nesutirštėjo, bet atvėsęs kremas sutvirtėjo ir nebuvo skystas.
4. Gautą masę petriname per sietelį, kad nebeliktų aviečių sėklyčių, supilame į pasiruoštą indelį, uždengiame maistine plėvele, taip, kad prisiliestų prie paviršiaus (vėstant ant kremo nesusidarys plėvelė). Visiškai atvėsusį dedame į šaldytuvą. 
5. Pagal daugelį šaltinių, tokį kremą, laikant šaldytuve, reikia suvatoti per dvi savaites. Pas mus jis tiek neišbuvo :)

Skanaus!

Šaltinis: Good life eats

Pica pusryčiams

Kai dienos darosi vis vėsesnės, jau norisi tokio maisto, kuris sušildytų ir/arba užtikrintų termoizoliacijos sluoksnio padidėjimą žiemai :D Šie mūsų pusryčiai dar iš praėjusio gūdaus pavasario, bet tikrai verti pakartoti ir rudenį. 

Mums tokie pusryčiai labai patiko - mano šeimyna picas mėgsta, tad tas kiaušinis ant viršaus buvo geras pasiteisinimas picą valgyti dar ir pusryčiams. 

Taigi, mums reikės (3 valgytojams):

Picos tešlai:

80 ml šilto pieno

20 ml aliejaus

1/2 AŠ druskos

1 VŠ cukraus

140 g miltų

1/2 AŠ mielių

1 VŠ pomidorų padažo 

1 VŠ majonezo

skiltelės česnako

karšto rūkymo šoninės

trupučio svogūno

vieno pomidoro

gumulėlio mozzarelos

3 kiaušinių

Paruošimas:

Picos tešlos paruošimas duonkepėje: 

1. sudedame visus ingredientus išvardinta tvarka, pasirenkame tešlos minkymo programą ir laukiame kol supypsės ir išsiimsime tešlą, kurią reikia tik iškočioti.

Picos tešlos paruošimas įprastai:

1. Mieles užpilame šiltu pienu, įpilame cukraus ir paliekame 10-čiai minučių.
2. Į pieną su mielėmis supilame aliejų, druską, česnako granules. Lengvai išmaišome.
3. Supilame gautą mišinį nuolat maišant į persijotus miltus. Kau jau nebesimaišys, minkome rankomis. Minkome apie 10 min. kol tešla pasidarys elastinga. 
4. Paliekame tešlą 1 -1,5 val. kol padvigubės. Nemaykite, kad aš tiek laiko savo šeimyną laikau nevalgiusią, ar pati savaitgalį keliuosi 6 ryto. Tešlą paruošiu iš vakaro ir dedu šaldytuvan. Ryte palaikau kambario temperatūroje apie pusvalandį ir kepu.

Picos paruošimas:

1. Iškočiojame pakilusią tešlą į 0,5 cm storio paplotį. Perkeliame ant kepimo popieriaus
2. Patepame picos pagrindą padažu (majonezas+pomidorų padažas+pora išspaustų česnako skiltelių). Jei toks variantas nepatinka, galima tiesiog patepti alyvuogių aliejumi.
3. Pšdėliojame plonai pjaustytus pomidorus, plunksnelėmis (t.y. psužiedžiais) pjaustytą svogūną, šoninę. Padėliojame plėšytos mozzarellos. Ant viršaus mušame kiaušinius.
4. Kepame apie 8-10 min. iki 200-220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Aš dar neišbandžiau, bet kitą kartą kai kepsiu picą, skardą įkaitinsiu orkaitėje ir paruoštą picą perkelsiu su kepimo popieriumi ant karštos skardos. Apsimesiu, kad turiu kepimo akmenį.

Skanaus!

Idėja nusižiūrėta: Smitten kitchen


P.S. O štai tokią sočią picą pusryčiams, bus galima kepti kai užpuls žiemos šalčiai.

Šokoladinis sūrio pyragas (brownie cheesecake)

Šį pyragą užmačiau prieš gerus 4 metus supermamų puslapyje ir pagalvojau, kad jis vertas ypatingos progos: sūrio pyragas, kurio pagrindas ne šiaip kokie sutrinti sausainiai, o šokoladainis! 

Iškepusi patvirtinau sau savo spėjimą, jog jis tikrai vertas ypatingos progos, nesvarbu, kad aš šį kartą iškepiau jį be progos (neplanuotai užsiliko mascarponės, ir kiek gi galima gaminti tą Tiramisu su baltuoju šokoladu), bet nuo to jo skonis tikrai nesuprastėjo. Dar tik maišydama tešlą savo vyriškiui sakiau, kad jam šis pyragas patiks. Nesuklydau - valgė ir užsisakinėjo kitam kartui. Tortas labai sotus ir sunkus. Užsigardžiavimui pakanka vieno gabalėlio. Bet kad jis tikrai prabangus - faktas!

Taigi, mums reikės (24 cm skersmens atsegamai tortinei): 

(pageidautina, jog visi produktai būtų kambario temperatūros, bet aš į tai numojau ranka):

Šokoladainiui:

180 g juodojo šokolado (pageidautina su kuo daugiau kakavos, bet aš, pritrūkusi šokolado dar sudėjau ir užsilikusius velykinius zuikius)

150 g sviesto
šlakelio tamsaus romo (nebūtina, aš neatsispyriau savo senai meilei)

3 kiaušinių

150 g (3/4 puodelio) cukraus

110 g (3/4 puodelio) miltų

3/4 VŠ kakavos 

3/4 VŠ tirpios kavos

3/4 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

Sūrio sluoksniui:

500 g mascarponės sūrio

300 g varškės (naudojau 9%) (žr.pastabas apačioje)

110 g (~1/2 su uodegyte puodelio) cukraus

3 kiaušinių

1 Aš vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

Šokoladinis glajus:
~ 80 g juodojo šokolado
~ 0,5 - 1 cm storio sviesto riekelė
~2 VŠ pieno

Paruošimas:

Šokoladainiui:

1. Vandens vonelėje ištirpiname šokoladainiui skirtus sviestą ir šokoladą. 
2. Įmaišome cukrų, vanilę, druską ir gerai išmaišome.
3. Įpilame šlakelį romo.
4. Po vieną įplakame kiaušinius.
5. Miltus sumaišome su kakava ir kava ir įsijojame į plakinį. Išmaišome.
6. Tešlą pilame į kepimo popieriumi ištiestą kepimo formą. Padaužome kepimo formą į stalą, kad susprogtų oro burbuliukai ir mūsų šokoladainis būtų vientisas. 
7. Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių. Aš kepiau iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 min. Ar iškepė tikriname su mediniu pagaliuku. Jis neturi būti visiškai švarus - tai būtų ženklas kad braunis perkepė. Svarbu, kad nebūtų apsivėlęs neiškepusia tešla.
8. Atvėsiname.

Sūrio masei:

1. Ištriname varškę, kad neliktų gumuliukų ir išplakame ją su maskarponės sūriu, cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. 
2. Mažiausiu mikserio greičiu ar netgi ranka, po vieną įplakame kiaušinius. Šiame etape - sudėjus kiaušinius - reikia stengtis, kad masė būtų kuo mažiau plakama ir į ją nepatektų oro, tuomet mūsų sūrpyragus kepdamas neišsikilnos ir nesutruks.
3. Supilame sūrio masę ant atvėsusio šokoladainio. dabar yra du keliai: 1. Originalus: kepimo formos dugną labai sandariai apgaubti folija, įstatyti į didesnį indą ir pripilti jį karšto vandens iki mūsų kepimo formos vidurio. 2. Viktorijos, kuriuo ir vadovavausi: kepimo formą apgaubiame folija, dedame ant grotelių orkaitėje, o po juo įdedame kepimo skardą su karštu vandeniu. Aš dar gaubdama tortinę su folija pagalvojau, kad reikia nesumaišyti folijos pusių (viena pusė atspindi karštį)...ir kai foliją nudengiau, mano sūrpyragis buvo toks pat kaip ir prieš įdedant... tad nuėmiau foliją ir kepiau dar gal 30 minučių. (žr. pastabas apačioje)
4. Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių. Svarbu neperkepti - pajudinus pyrago viduriukas  dar turėtų truputį linguoti.
5. Apipjauname pyragą pagal kepimo formos kraštus, kad pyragas vėsdamas nesutrūkinėtų, atvėsiname kambario temperatūroje ir dedame į šaldytuvą mažiausiai 6 valandoms subręsti.

Puošiame pagal fantaziją ir pomėgius. Originaliame recepte šokoladainio iškepama atskiroje formoje daugiau ir su sausainių formelėmis išpjaustomi papuošimai. Labai gražu! Per vėlai prisiminiau kitą matytą sūrio pyragą - su avietėmis. Avietės čia nuostabiai tiktų - ir skonio, ir grožio prasme.

Glajui šokoladą ištirpiname vandens vonelėje, įdedame sviestą ir įmaišome į šokoladą. Galiausiai supilame pieną, gerai išmaišome. Teoriškai glajus mums bemaišant pravėsta ir juo galima padengti pyragą. Tokio kiekio pakanka padengti viršui. Norint padengti ir šonus, reikėtų kiekį didinti.

Skanaus!

Šaltinis: SM ir Receptų medis

Papildyta (2016 01 28): kepiau šį pyragą antrą kartą ir turiu kelis pastebėjimus:

1. Nepamenu kokio tipo varškę (pakeliuose ar birią) naudojau jį kepdama pirmą kartą, bet antrąjį kartą naudojau birią. Buvo labai sunku ją sutrinti iki vientisos masės, mano blenderis maištavo ir galiausiai iškepusi sūrio pyrago dalis nebuvo tokia glotni, kokios tikėjausi - jautėsi lengvas grūdėtumas.
2. Antrąjį kartą kepiau pyragą kaip numato originalus receptas - apgaubiau tortinę folijos lapu (tiksliau trimis) ir kepiau vandens vonioje. Po 50 minučių sūrio masė sau samgiai teliūskavo net neprimindama iškpusios. Vis pridėdavau po 10 minučių ir tikrindavau. Galiausiai, kai visas paviršius pakilo, kas reiškia, kad tikrai visus gavo karščio, orkaitę išjungiau. Spėju, kad nuo recepte numatyto laiko papildomai kepiau apie 30-40 minučių. 

Orkaitėje keptas moliūgas su šalaviju ir riešutais

Šį rudenį turiu naują meilę - moliūgus. Tuo įsitikinau galutinai po šios vakarienės. Tad pasinaudojusi proga, kad pietauti reikės vienai, pasigaminau patiekalą, kuris, buvau tikra, šeimoje patiktų tik man.

Pamačiusi šį receptą iš karto užsimaniau taip paruošto moliūgo. Galiausiai iš originalaus recepto liko tik vaizdinys, viską gaminau pagal save, ir kaip visada tokiais atvejais, nieko nematavau ir nesvėriau. Tad veikiau čia idėja nei tikslus receptas, nors ir pats patiekalas tikslumo tikrai nereikalauja :)

Klausiate, o kaip rezultatas? Iš karto pasakau, kad būsiu visiškai subjektyvi, tačiau man šis paprastas patiekalas buvo tiesiog fantastiško skonio - lengvai salsvas minkštas moliūgas, jau pats savaime tikras gardumėlis, o kur dar karamelizavęsi saldūs česnakai (nepamenu - pernykštė ar užpernykštė mano meilė), riešutai, kad būtų ką kramtyti, o ir puikiai papildantys savo skoniu, traškūs šalavijų lapeliai, kuriuos įsimylėjau ragaudama varškės ir moliūgų virtinukus bei pikantiškumo suteikiantis sūris.

Taigi, mums reikės (1 valgytojui):

moliūgo (aš ėmiau apie 200-300 g gabalėlį)

5 nedidelių česnako skiltelių, neluptų, tik uodegytė nupjauta

aliejaus

šalavijo lapelių

1-2 VŠ kedrinių pinijų riešutų (manau, puikiai tiktų ir moliūgų sėklos)

druskos, pipirų

ghee sviesto (nebūtina, galima išsiversti ir tik su aliejumi)

marinuoto varškės sūrio, fetos ar tarkuoto kietojo sūrio. 

Paruošimas:

1. Moliūgą supjaustome 1-2 cm dydžio gabalėliais.
2. Ištiesiame kepimo skardą kepimo popieriumi, suberiame pjaustytus moliūgus ir česnako skilteles. Pašlakstome aliejumi, išmaišome, pabarstome druska ir pipirais.
3. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20-30 min. (Originaliame recepte buvo kepama iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35-45 minutes). Mano moliūgas iki vsiškai minkštos konsistensijos iškepė per 25 minutes.
4. Sausoje keptuvėje pakepiname pinijų riešutus. Kai apskrunda - išpilame į lėkštutę.
5. Į keptuvę pilame aliejų ar ghee sviestą (aš naudojau pastarąjį) - nedaug - apie šaukštą. Aliejui įkaitus, sudedame šalavijų lapelius (galima pjaustytus, galima nepjaustytus - aš nepjausčiau) ir apkepame juos iki traškumo. Papildomai galima įspausti kelias česnako skilteles, bet aš apsiribojau tomis, kurios kepė kartu su moliūgu. Viena mažulytė skiltelytė gal būtų ir nepamaišius - česnakus aš mėgstu.
6. Ant iškepto moliūgo, perkelto į lėkštę, pabarstome kepintais riešutais, pilame aliejų su šalavijais ir iš karto tiekiame. 
7. Aš nesusilaikiau ir dar pridėjau marinuoto varškės sūrio. Vietoje jo puikiai tiktų fetos sūris. Manau, reikalo nepagadintų ir tarkuotas kietasis sūris.

Skanaus!

Įkvėpimas: Farmgirl gourmet

Makaronai su moliūgu ir šalavijais

Kai pamačiau pas Aušrą šį patiekalą dar 2013 metais, supratau, kad būtinai darysiu. Vaizdinys ir žinojimas, kad man tai bus labai skanu, neišblėso kone pusantrų metų. Ir kai parsiridenau namo pirmąjį šį sezoną moliūgą, jau žinojau kad bent dalelė jo bus panaudota būtent šiam receptui. Ruošdama šį patiekalą aš iš anksto žinojau, kad jis patiks tik man, bet nusprendžiau, kad gana! Kiek galima pataikauti kitiems?! Vaikui net nesiūliau, vyras vakarienę įvertino maždaug 5 balais iš 10. Bet man tai buvo skonio šventė - moliūgus apskritai galėjau suvalgyti vienus, jų skonis buvo fantastiškas! Štai dar vienas įrodymas, jog skonis yra subjektyvus reikalas - mano vyrui moliūgai tinkamiausi tik kaip Halloween'o puošmenos...

Taigi, mums reikės (2 porcijoms):

makaronų

300 g moliūgo (svoris išvalyto)

2-3 VŠ ghee sviesto

~1 AŠ rudojo cukraus

šlakelio baltojo vyno (~1/3 - 1/2 taurės)

žiupsnio tarkuoto muskato

1 svogūno

3 skiltelių česnako

1 VŠ smulkintų šviežių šalavijų

1 VŠ smulkintų šviežių petražolių

~1/2 VŠ citrinos sulčių

druskos, pipirų

Pateikimui:

tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą)

Paruošimas:

1. Makaronus išverdame al dente pagal rekomendacijas ant pakelio. Nupilant nuo makaronų vandenį, ketvirtadalį puodelio skysčio pasiliekame padažui.
2. Moliūgą supjaustome stambiais gabalėliais (1-2 cm).
3. Keptuvėje ištirpiname pusę sviesto, suberiame moliūgus ir kepiname nemaišant ant vidutinės ugnies, kol vienas šonas apskrus (apie 6 min.).
4. Pamaišant pabaigiame skrudinti iš visų pusių moliūgus - tai užtruks dar kelias minutes.
5. Į keptuvę pas moliūgus beriame cukrų, vyną, pagardiname druska bei pipirais ir uždengus dangčiu kepame apie 1-2 minutes, kol moliūgas suminkštės.
6. Nudengus, jei dar yra skysčio, minutę kitą pakaitiname, kad nugaruotų skystis. Išberiame viską į dubenį.
7. Toje pačioje keptuvėje ištirpiname likusį sveistą. Jei naudojate ne ghee - pakaitinkite, kad sviestas po truputį pradėtų ruduoti ir išgautumėte tą nuostabų riešutinį aromatą. 
8. Suberiame smulkintus svogūnus, česnaką, petražoles, šalavijus ir muskatą ir kepiame nuolat maišant, kol svogūnai suminkštės. 
9. Nukeliame nuo ugnies, supilame citrinos sultis, išmaišome ir į keptuvę suberiame moliūgus bei makaronus. Įpilame truputį makaronų nuoviro ir atsargiai išmaišome.
10. Patiekiant užbarstyti tarkuoto kietojo sūrio.

Skanaus!

Šaltinis: Vaikai ir vanilė

P.S. Esu tikra, kad taip paruošti moliūgai puikiai tiktų ir su kuskusu.

Kalafiorų kepsneliai su mozzarella

Kai vasarą parsivežiau iš mamos kelias gražuoles kalafiorų galvas, teko galvoti, ką iš jų sumeistrauti. Man laimėtojas visomis prasmėmis - orkaitėje keptas kalafioras su sūriu. Pamenu, kai vyrui sakiau, jog vakarienei bus kalafioras - jis raukėsi, neva čia ne maistas ir reikės po vakarienės varstyti šaldytuvo duris. Cha! Po šitos vakarienės jis dar ir per pusryčius buvo sotus! Kepsneliai buvo labai skanūs ir tikrai sotūs. Gal net gi pernelyg sotūs, bet čia todėl, kad aš nieko nematavau ir persistengiau su mocarela - jos atseikėjau per dosniai. Tikrai kartotinas patiekalas.

Taigi, mums reikės (2-3 valgytojams):

500 g kalafioro

1 svogūno

4 mažų česnako skiltelių

70 g mocarelos sūrio (pjaustyto kubeliais)
2 kiaušinių

80 g (3,5 labai kupinų VŠ) miltų

20 g tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą)

mėgiamų prieskonių, druskos

aliejus kepimui

Paruošimas:

1. Kalafiorą išverdame ir atvėsusį išskirstome žiedynais.
2. Svogūną pakepiname, bebaigiant kepti įspaudžiame česnako.
3. Kalafiorą sumaišome su  kepintu svogūnu, mocarelos sūriu.
4. Kiaušinius išplakame su druska ir prieskoniais, įmaišome miltus ir tarkuotą kietąjį sūrį. Išmaišome.
5. gautą tešlą pilame ant kalafiorų ir išmaišome, kad viskas apsiveltų ir "susirištų".
6. Kepame įkaitintame aliejuje.
7. Aš kepsnelius tiekiau su garstyčių, jogurto ir majonezo padažu.

Skanaus!

Šaltinis: Forelles receptai

Plakta kiaušinienė su rūkyta lašiša

Sumuštiniai su kiaušiniu ir lašiša man priminė seną meilę rūkytai lašišai. Vienas iš mano mėgstamiausių patiekalų apskritai yra makaronai su rūkytos lašišos ir cukinijų padažu. Tad prisiminusi senas meiles, susikonstravau sau pusryčius, kurie man buvo labai labai! Nieko įmantraus, bet skonio receptoriai tikrai nenusivils (jei tik mėgstate rūkytą lašišą).

Taigi, mums reikės (1 porcijai):

2 kiaušinių

~50 g šaltai rūkytos lašišos (aš naudojau lašišos gabalėlius salotoms)

2 VŠ pieno (tinka ir grietinėlė ir vanduo)

pipirų, krapų

Paruošimas:

1. Lašišos gabalėlius lengvai pakepiname šlakelyje įkaitinto aliejaus.
2. Kiaušinius gerai išplakame iki putų, įpilame pieno ir dar paplakame. papildomai druskos dėti nerekomenduoju - lašiša pati yra gana sūri.
3. Išplaktus kiaušinius pilame ant apkepusios lašišos į keptuvę. Kepti reikia ant mažesnės temperatūros, kuo lėčiau kiaušiniai kepa, tuo mūsų kiaušinienė bus minkštesnė. O taip pat - kuo dažniau ir intensyviau maišysime plakinį keptuvėje, tuo kiaušinienė bus puresnė ir minkštesnė. Svarbui neperkepti, nes perkepus iš kiaušinių išsiskiria skystis. Pamenu, savo pirmuosius bandymus iškepti tokią kiaušinienę dar vaikystėje. Dabar suprantu, kodėl ji būdavo tokia pavadenijusi :)
4. Iškepusią kiaušinienę pagardiname šviežiai maltais pipirais.

Skanaus!

Moliūginiai virtinukai (gnocchi)

Šis receptas dar iš praėjusio sezono, kai pavasarį tuštinau šaldiklį ir naikinau likusias atsargas. Nenumaldomai artėja moliūgų sezonas, tad dalinuosi, kol nepražiopsojau tinkamo meto...

Mano didžiam nustebimui mano vaikui taip patiko šie virtinukai, kad kai kitą dieną vakarienei pagaminau kažką kito, jis puolė į ašaras, nes norėjo būtent oranžinių virtinukų :) Man jie taip pat labai patiko. Kartą valgiau juos su mėlynojo pelėsinio sūrio padažu, kitą kartą apsiribojau trupučiu sviesto ir tarkuotu Džiugo sūrio - man visaip skanu, na o vaikis visada valgo su sviesto-grietinės padažu. Manau, kad būtų labai skanu su svieste pakepintais šalavijais, kaip kad valgėme su moliūgo ir varškės virtinukais.

Paruošus visą kalną virtinukų, nebūtina visus išvirti, galima likutį užšaldyti ir turėti alternatyvą labai greitai, lengvai ir gardžiai vakarienei (ką aš ir padariau).

Taigi, mums reikės (~4-5 porcijoms): 

300 g nuvarvintos moliūgų tyrės (kupinas puodelis)

1 kiaušinio

~2 puodelių (~270 g) miltų plius  kočiojimui. Tešla turi būti vos lipni, nes kitaip virtinukai bus kieti. Miltų kiekį geriausia derinti pagal save, nes gali skirtis moliūgo tyrės tirštumas, kiaušinio dydis. Svarbu nepasimesti :)

~2 VŠ tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą)

žiupsnio muskato riešuto

druskos

Paruošimas:

1. Moliūgo tyrę sumaišome su kiaušiniu, priskoniais, tarkuotu sūriu ir galiausiai po truputį pilame miltus, kol tešla bus minkoma, vos vos lipni, bet pakankamai paklusni.
2. Iš gautos tešlos formuojame "dešras", jas supjaustome mažais gabalėliais.  Na, o tada fantazijos ir kantrybės reiklas - galma palikti tokius kaip yra, galima šakutės pagalba (tik nepamirškit vis pamiltuoti, kad neliptų prie rankų, stalviršio, šakutės) suformuoti griovelius, kad virtinukai būtų plonesni ir lengvesni ir kad padažas lengviau prikibtų prie išvirusio virtinuko. 
3. Suformuotus virtinukus dedame į verdantį pasūdytą vandenį. Virtinukams iškilus, paverdame juos dar 3-5 minutes (nors labai daug kur skaičiau, kad kai tik virtinukas iškyla - jau galima traukti, bet aš apsidraudimui dar paverdu) ir tiekiame su pasirinktu padažu. 

Skanaus!

Šaltinis: Proud Italian cook

Ryžių košė (pudingas, jei mandriau)

Vaikystėje man mama niekada nevirė ryžių košės. Tiesą pasakius, ryžių košės paragavau būdama gerokai virš trisdešimties :D

Kad mano vaikas neturėtų tokių spragų, išviriau šios košės jam ir netikėtai ji pavyko tokia skani, kad nieko neliko kaip tik užsirašyti receptą.

Na, o vaikas paragavęs košytės, kai aš ragavau ar nieko netrūksta, pasakė: "Mama, aš tokios skanios košės dar nevalgiau, tu man jos daug daug įdėk!", o atsigulęs miegoti "Mama, ta košė buvo labai labai skani" :)

Beja, ji savo skoniu man labai priminė prieš gerokai metų mano mėgtą pirktinę vanilinę ryžių košę -desertą ("Rytas" berods vadinasi). Deja, neturėjau progos įsitikinti koks mano jos skonis šaltos - nebeliko. 

Neabejotinai, atvėsusi ir palaikyta šaldytuve ši košė būtų puikus desertas. Dažniausiai ryžių pudingai verdami dar prabangesni - ne su vandeniu ir pienu, kaip kad manasis, bet su pienu ir grietinėle. Neabejotinai norėčiau ateityje išbandyti štai tokio Venecijos pudingo variantą.

Taigi, mums reikės:

Bendra mano atrasta taisyklė ryžių košei:

1 dalis apvaliagrūdžių ryžių

3 dalys vandens

~1-1,5 dalys pieno

O man prireikė:

1 puodelio apvaliagrūdžių ryžių

3 puodelių vandens

1-1,5 puodelio pieno (žiūrėkite pagal norimą tirštumą ir pilkite pagal poreikį. Ryžiai skysčių sugers daug, tad geriau negailėti)

~1,5 VŠ cukraus (gausis gana saldi, bent jau man, košė - dėkite pagal savo saldžiamėgiškumą, mano vyrukams toks saldumas pats tas)

1 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

gabalėlio sviesto

Paruošimas:

1. Ryžius pilame į puodą, užpilame vandeniu ir užviriname. Įdedame druskos. Užvirus, sumažiname ugnį ir paliekame virti kol sutirštės apie 10-15 minučių.
2. Supilame pieną, išmaišome ir paliekame virti dar 10-15 minučių. Dabar jau nepaliekame be priežiūros, nes košė gali prisvilti.
3. Likus 5 minutėms iki pabaigos, košę pagardiname cukrumi ir vaniliniu cukrumi.
4. Košei išvirus, įdedame gabalėlį sviesto, išmiašome ir paliekame truputėlį pabrinkti.

Skanaus!

P.S. Man ir keista ir liūdna tuo pat metu. Liūdna, nes visiškai dingo įkvėpimas - fotografuoti ir dalintis. Keista, nes neseniai persikrausčiau į naujutėlę virtuvę ir tai lyg turėtų mane įkvėpti. Bet neįkvepia... Visa laimė, kad turiu seniai gamintų, fotografuotų ir net aprašytų receptų. Belieka juos tik paskelbti. Nes prie tų receptų, kurie išbandyti, bet neaprašyti rankos net nesitiesia... Tikiuosi, kad tokia "kūrybinė krizė" truks neilgai...

Orkaitėje keptas kalafioras su sūriu

Čia net ne receptas, o idėja - mėgstantiems kalafiorus. Aš mėgstu. Net labai. Todėl mano nuomonė gal ir bus šališka, bet skanu tai "belenkaip". Gailiuosi, kad naudojau tik pusę galvos kalafioro. Būčiau suvalgiusi ir pusantro. O darbo tik: supjaustyti kalafiorą, nusilupti ir išspausti česnaką ir patarkuoti sūri. Viskas! 

Šis patiekalas gali būti tiek puikus garnyras, tiek lengvi ir labai gardūs vegetariški pietūs ar vakarienė. Traukiu į TOP'us. Aišku, tikriausiai labiau asmeninius, nes vyrai abejoju ar šį patiekalą valgys. Bet man dzin, skanu be galo be krašto.

Taigi, mums reikės:

Pusės kalafioro galvutės (kiekį reguliuokite pagal kalafioro dydį ir alkio jausmą)

4-5 mažulyčių česnako skiltelių

druskos

aliejaus

pipirų

originale naudojamos citrinos sultys, bet aš šį kartą neturėjau citrinos

kitų mėgiamų prieskonių - man prie kalafioro labai dera karis, tad jo ir įbėriau

Pateikimui:

kietojo sūrio (naudojau Džiugą)

Paruošimas:

1. Kalafiorą nuplauname ir išskaidome nedideliais žiedynais.
2. Česnaką išspaudžiame spaustuku ir sumaišome su druska, aliejumi, citrinos sultimis ir norimais prieskoniais. Aš viską suamišiau maišelyje, į jį subėriau kalafioro žiedynus ir gerai pakračiau, kad tolygiai pasidengtų.
3. Beriame ant kepimo popieriumi ištiestos kepimo skardos.
4. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Aš savąjį kalafiorą išskaidžiau labai smulkiai, tad jis man iškepė per maždaug 10-15 minučių. Tad geriau stebėkite. Jei matysite, kad kalafioras skrunda per daug, bet dar neiškepęs - apverskite/pamaišykte. NB! Tikėtina, kad mano kalafioras iškepė greitai dėl to, kad naudojau garų funkciją, bet čia tik spėju. Tad dar kartą patariu - tiesiog stebėkite.
5. Iškepusį ir dar karštą gausiai pabarstome tarkuotu sūriu ir tiekiame.

Skanaus!

Šaltinis: Food Network

P.S. Kai grįžusiam vyrui prisuokiau apie savo nerealiai skanius pietus, mano didžiam nustebimui jis užsiprašė to pačio vakarienei. Ir dar didesniam nustebimui - neišpeikė :)

Tiramisu su baltu šokoladu

Prisipažinsiu - aš buvau lengvai skeptiška rezultatui. Ne, nemanykite, jog maniau, jog bus neskanu. Ar gali tiramisu būti neskanus?! Ne, tiesiog galvojau - ar gali būti skaniau nei yra. Ir turiu pripažinti, jog baltasis šokoladas tikrai įneša nemažai žavesio. Na gerai, daug žavesio! Nesakau, jog dabar gaminsiu tik tokį tiramisu, bet jei lentynoje bus balto šokolado - jį būtinai panaudosiu! O pirkdama maskarponę, pasistengsiu nepamiršti nusipirkti ir baltojo šokolado. :) Nors ne, tikriausiai, kad nuo šiol gaminsiu būtent tokį tiramisu...

Beja, mėlynės, avietės ar kitokios uogos labai tinka ne tik kaip papuošimas - jos puikiai subalansuoja skonį. maniškės, deja, buvo iš šaldiklio, tad matosi, kad pavandinijo. Skoniui tai įtakos nepadarė.

Taigi, mums reikės (~10 porcijų): 

200-300 g "Damų pirštelių" sausainių

Kremui:

500 g mascarponės sūrio
100 g baltojo šokolado (naudojau Schogetten)

2 kiaušinių (originale naudojami tik tryniai, bet man gaunasi per tiršta masė, baltymai suteikia kremui lengvumo)

2 VŠ romo

70 g cukraus

Sausainių mirkymui:

1 puodelio stiprios kavos

2 VŠ romo

Pateikimui:

nesaldintos kakavos

uogų

Paruošimas:

1. Šokoladą ištirpiname garų vonelėje, t.y. dedame į karščiui atsparų indą, kurį įtaisome ant puodo su vandeniu. Mūsų indas su šokoladu enturi liestis su vandeniu. Kaitiname, kol šokoladas ištirps.
2. Trynius išplakame su cukrumi. 
3. Į trynius įmaišome ištirptintą ir pravėsusį šokoladą ir romą.
4. Įmaišome maskarponę.
5. Baltymus išplakame iki standžių putų ir įmaišome į kremą.
6. Į indą, kuriame tilptų visas sausainis, supilame kavą ir romą.
7. Trumpam pamerkiame sausainį į kavą. Aš darau taip - dedu sausainį ir mikliai jį pora kartų apverčiu.
8. Pamirkytus sausainius išdėliojame ant indo, kuriame tieksime tiramisu, dugno, tada paskleidžiame pusę kremo. Vėl dėliojame sausainius ir sudedame likusį kremą.
9. Pasiruoštą tiramisu dedame bent porai valandų, geriausiai 4-6 ar per naktį, į šaldytuvą. Tai būtina, kad susimaišytų skoniai. Pirmas porcijas mes valgėme tiramisu pastovėjus gal pusvalandį. Štai tada ir pasireiškė mano skepticizmas. Bet kai ragavome šiek tiek pabrendusį - tada buvo skonio šventė!
10. Prieš patiekiant pabarstome kakava ir papuošiame norimomis uogomis. Nebarstykite kakava tik pagaminę, kakava sudrėks ir nebus gražu.

Skanaus!

Šaltinis: Aguonėlės blog'as

P.S. Šalia ankstečiau įdėtų receptų su maskarpone (Tiramisu ir karamelinis šokoladinis tortas) esu gavusi ne vieną komentarą, jog masė su maskarpone gaunasi labai skysta. Tiek skysta, kad pvz. darant tiramisu sausainiai išplaukia į paviršių. Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl taip nutinka.

Maskarponė+cukrus+tryniai+baltas šokoladas

Aš, kad kremas nebūtų toks tirštas, visada įmaišau ir standžiai išplaktus kiaušinių baltymus, bet jei jums kremas gaunasi skystokas, baltymų nebedėkite. Tuo pačiu parodau koks kremas rezultate gaunasi man. 

Ankstesnės nuotraukos turinys, papildytas standžiai išplaktais baltymais

Orkaitėje keptas varškės blynas su trešnėmis

Orkaitėje kepti blynai, mano silpnybė: ne vieną, ir net ne du kartus keptas vokiškas blynas, ir jo analogas, tik kitu pavadinimu, yra puikus sprendimas, kai nesinori stovėti prie viryklės, o blynų norisi. Kadangi moano šeimyna labai mėgsta blynus su varške, pagalvojau, jog reikėtų rasti jiems alternatyvą, kepamą orkaitėje. Pasikuitusi savo 'reikia išbandyti' sąraše, pas Aušrą atradau labai viliojantį receptą. 

Gamindama šiek tiek nukrypau nuo recepto - varškės įdėjau beveik dvigubai daugiau, nes originalus kekis buvo labai jau menkas. 

Kai paragavau, pagalvojau, kad daugiau nekartosiu - skonis geras, bet niekuo neįpatingas: kepinys purus, minkštas, drėgnas, varškės beveik nejuntama, o vėstant jis tampa kiek guminis. Bet kai mano atžala dar neįpusėjęs savo gabalėlio pareiškė, kad kai tik jį suvalgys, turėsiu dar tiek pat įdėti (patikėkite, taip nutinka labai retai), o mano vyras jo taip pat neišpeikė, manau, kad tai bus ne paskutinis kartas. Visai šeimai vienbalsiai trūko saldumo, tad kitą kartą įdėsiu daugiau cukraus. 

Taigi, mums reikės:

2 kiaušinių

1 VŠ cukraus (mėgstantys saldžiai dėkite daugiau)

1 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

100 g varškės (aš dėjau 180 g)

50 g tirpinto sviesto

300 ml pieno

200 g miltų 

1 AŠ (nubraukto) kepimo miltelių

vyšnių (šviežių, šaldytų, iš uogienės), trešnių, aviečių, mėlynių ar kitų mėgiamų uogų. Manau, kad puikiai tiktų slyvos.

Paruošimas:

1. Miltus persijojame (nebūtina, bet aš visada taip darau, kad patektų daugiau oro ir kepinia būtų puresni) ir sumaišome su kepimo milteliais.
2. Kiaušinius išplakame su cukrumi, druska ir vaniliniu cukrumi.
3. Į plakinį įmaišome varškę ir tirpintą sviestą. Išmaišome. Aš, kad masė būtų glotnesnė į pagalbą pasitelkiau blenderį. Labai gali būti, kad dėl to mano blynas buvo panašus į pyragą.
4. Į plakinį po truputį pilame miltus ir pieną ir nuolat maišome.
5. Gautą tešlą paliekame 20-30 minučių pailsėti ir išbrinkti miltams.
6. Kepmi formą (apie 20x30 cm dydžio) išklojame kepimo popieriumi, supilame tešlą, išdėliojame ant viršaus pasirinktas uogas.
7. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20-30 minučių. Svarbu neperkepti, kad neišsausėtų.

Skanaus!

Šaltinis: Tarp vėjo gūsių

P.S. kiek vėliau atradau Spicecoat's blog'e panašų blyną, su truputį įdomesniu ruošimo būdu, reikės išbandyti

Grietininiai vafliai

Labai sotūs vafliai. Ne veltui - grietinė savo darbą tikrai atlieka! 

Taigi, mums reikės:

2 mažų kiaušinių*

200 g grietinės

1/4 puodelio pieno

2 VŠ cukraus

žiupsnelio druskos

1/2 AŠ vanilinio cukraus

1 puodelio miltų

1/4 AŠ sodos arba kepimo miltelių

1 puodelis = 236 ml

*Dvigubinant produktų kiekį, kiaušinių pakaktų 3 vnt.

Paruošimas:

1. Miltus sumaišome su soda.
2. Visus šlapius produktus, kartu su cukrumi ir druska sumaišome iki vientisos masės.
3. Įmaišome miltus.
4. Paliekame pastovėti 20 minučių.
5. Kepame vaflinėje.

Skanaus!

Šaltinis: Cloudsmag.eu