Moliūginiai virtinukai (gnocchi)

Šis receptas dar iš praėjusio sezono, kai pavasarį tuštinau šaldiklį ir naikinau likusias atsargas. Nenumaldomai artėja moliūgų sezonas, tad dalinuosi, kol nepražiopsojau tinkamo meto...

Mano didžiam nustebimui mano vaikui taip patiko šie virtinukai, kad kai kitą dieną vakarienei pagaminau kažką kito, jis puolė į ašaras, nes norėjo būtent oranžinių virtinukų :) Man jie taip pat labai patiko. Kartą valgiau juos su mėlynojo pelėsinio sūrio padažu, kitą kartą apsiribojau trupučiu sviesto ir tarkuotu Džiugo sūrio - man visaip skanu, na o vaikis visada valgo su sviesto-grietinės padažu. Manau, kad būtų labai skanu su svieste pakepintais šalavijais, kaip kad valgėme su moliūgo ir varškės virtinukais.

Paruošus visą kalną virtinukų, nebūtina visus išvirti, galima likutį užšaldyti ir turėti alternatyvą labai greitai, lengvai ir gardžiai vakarienei (ką aš ir padariau).

Taigi, mums reikės (~4-5 porcijoms): 

300 g nuvarvintos moliūgų tyrės (kupinas puodelis)

1 kiaušinio

~2 puodelių (~270 g) miltų plius  kočiojimui. Tešla turi būti vos lipni, nes kitaip virtinukai bus kieti. Miltų kiekį geriausia derinti pagal save, nes gali skirtis moliūgo tyrės tirštumas, kiaušinio dydis. Svarbu nepasimesti :)

~2 VŠ tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą)

žiupsnio muskato riešuto

druskos

Paruošimas:

1. Moliūgo tyrę sumaišome su kiaušiniu, priskoniais, tarkuotu sūriu ir galiausiai po truputį pilame miltus, kol tešla bus minkoma, vos vos lipni, bet pakankamai paklusni.
2. Iš gautos tešlos formuojame "dešras", jas supjaustome mažais gabalėliais.  Na, o tada fantazijos ir kantrybės reiklas - galma palikti tokius kaip yra, galima šakutės pagalba (tik nepamirškit vis pamiltuoti, kad neliptų prie rankų, stalviršio, šakutės) suformuoti griovelius, kad virtinukai būtų plonesni ir lengvesni ir kad padažas lengviau prikibtų prie išvirusio virtinuko. 
3. Suformuotus virtinukus dedame į verdantį pasūdytą vandenį. Virtinukams iškilus, paverdame juos dar 3-5 minutes (nors labai daug kur skaičiau, kad kai tik virtinukas iškyla - jau galima traukti, bet aš apsidraudimui dar paverdu) ir tiekiame su pasirinktu padažu. 

Skanaus!

Šaltinis: Proud Italian cook

Ryžių košė (pudingas, jei mandriau)

Vaikystėje man mama niekada nevirė ryžių košės. Tiesą pasakius, ryžių košės paragavau būdama gerokai virš trisdešimties :D

Kad mano vaikas neturėtų tokių spragų, išviriau šios košės jam ir netikėtai ji pavyko tokia skani, kad nieko neliko kaip tik užsirašyti receptą.

Na, o vaikas paragavęs košytės, kai aš ragavau ar nieko netrūksta, pasakė: "Mama, aš tokios skanios košės dar nevalgiau, tu man jos daug daug įdėk!", o atsigulęs miegoti "Mama, ta košė buvo labai labai skani" :)

Beja, ji savo skoniu man labai priminė prieš gerokai metų mano mėgtą pirktinę vanilinę ryžių košę -desertą ("Rytas" berods vadinasi). Deja, neturėjau progos įsitikinti koks mano jos skonis šaltos - nebeliko. 

Neabejotinai, atvėsusi ir palaikyta šaldytuve ši košė būtų puikus desertas. Dažniausiai ryžių pudingai verdami dar prabangesni - ne su vandeniu ir pienu, kaip kad manasis, bet su pienu ir grietinėle. Neabejotinai norėčiau ateityje išbandyti štai tokio Venecijos pudingo variantą.

Taigi, mums reikės:

Bendra mano atrasta taisyklė ryžių košei:

1 dalis apvaliagrūdžių ryžių

3 dalys vandens

~1-1,5 dalys pieno

O man prireikė:

1 puodelio apvaliagrūdžių ryžių

3 puodelių vandens

1-1,5 puodelio pieno (žiūrėkite pagal norimą tirštumą ir pilkite pagal poreikį. Ryžiai skysčių sugers daug, tad geriau negailėti)

~1,5 VŠ cukraus (gausis gana saldi, bent jau man, košė - dėkite pagal savo saldžiamėgiškumą, mano vyrukams toks saldumas pats tas)

1 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

gabalėlio sviesto

Paruošimas:

1. Ryžius pilame į puodą, užpilame vandeniu ir užviriname. Įdedame druskos. Užvirus, sumažiname ugnį ir paliekame virti kol sutirštės apie 10-15 minučių.
2. Supilame pieną, išmaišome ir paliekame virti dar 10-15 minučių. Dabar jau nepaliekame be priežiūros, nes košė gali prisvilti.
3. Likus 5 minutėms iki pabaigos, košę pagardiname cukrumi ir vaniliniu cukrumi.
4. Košei išvirus, įdedame gabalėlį sviesto, išmiašome ir paliekame truputėlį pabrinkti.

Skanaus!

P.S. Man ir keista ir liūdna tuo pat metu. Liūdna, nes visiškai dingo įkvėpimas - fotografuoti ir dalintis. Keista, nes neseniai persikrausčiau į naujutėlę virtuvę ir tai lyg turėtų mane įkvėpti. Bet neįkvepia... Visa laimė, kad turiu seniai gamintų, fotografuotų ir net aprašytų receptų. Belieka juos tik paskelbti. Nes prie tų receptų, kurie išbandyti, bet neaprašyti rankos net nesitiesia... Tikiuosi, kad tokia "kūrybinė krizė" truks neilgai...

Orkaitėje keptas kalafioras su sūriu

Čia net ne receptas, o idėja - mėgstantiems kalafiorus. Aš mėgstu. Net labai. Todėl mano nuomonė gal ir bus šališka, bet skanu tai "belenkaip". Gailiuosi, kad naudojau tik pusę galvos kalafioro. Būčiau suvalgiusi ir pusantro. O darbo tik: supjaustyti kalafiorą, nusilupti ir išspausti česnaką ir patarkuoti sūri. Viskas! 

Šis patiekalas gali būti tiek puikus garnyras, tiek lengvi ir labai gardūs vegetariški pietūs ar vakarienė. Traukiu į TOP'us. Aišku, tikriausiai labiau asmeninius, nes vyrai abejoju ar šį patiekalą valgys. Bet man dzin, skanu be galo be krašto.

Taigi, mums reikės:

Pusės kalafioro galvutės (kiekį reguliuokite pagal kalafioro dydį ir alkio jausmą)

4-5 mažulyčių česnako skiltelių

druskos

aliejaus

pipirų

originale naudojamos citrinos sultys, bet aš šį kartą neturėjau citrinos

kitų mėgiamų prieskonių - man prie kalafioro labai dera karis, tad jo ir įbėriau

Pateikimui:

kietojo sūrio (naudojau Džiugą)

Paruošimas:

1. Kalafiorą nuplauname ir išskaidome nedideliais žiedynais.
2. Česnaką išspaudžiame spaustuku ir sumaišome su druska, aliejumi, citrinos sultimis ir norimais prieskoniais. Aš viską suamišiau maišelyje, į jį subėriau kalafioro žiedynus ir gerai pakračiau, kad tolygiai pasidengtų.
3. Beriame ant kepimo popieriumi ištiestos kepimo skardos.
4. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Aš savąjį kalafiorą išskaidžiau labai smulkiai, tad jis man iškepė per maždaug 10-15 minučių. Tad geriau stebėkite. Jei matysite, kad kalafioras skrunda per daug, bet dar neiškepęs - apverskite/pamaišykte. NB! Tikėtina, kad mano kalafioras iškepė greitai dėl to, kad naudojau garų funkciją, bet čia tik spėju. Tad dar kartą patariu - tiesiog stebėkite.
5. Iškepusį ir dar karštą gausiai pabarstome tarkuotu sūriu ir tiekiame.

Skanaus!

Šaltinis: Food Network

P.S. Kai grįžusiam vyrui prisuokiau apie savo nerealiai skanius pietus, mano didžiam nustebimui jis užsiprašė to pačio vakarienei. Ir dar didesniam nustebimui - neišpeikė :)

Tiramisu su baltu šokoladu

Prisipažinsiu - aš buvau lengvai skeptiška rezultatui. Ne, nemanykite, jog maniau, jog bus neskanu. Ar gali tiramisu būti neskanus?! Ne, tiesiog galvojau - ar gali būti skaniau nei yra. Ir turiu pripažinti, jog baltasis šokoladas tikrai įneša nemažai žavesio. Na gerai, daug žavesio! Nesakau, jog dabar gaminsiu tik tokį tiramisu, bet jei lentynoje bus balto šokolado - jį būtinai panaudosiu! O pirkdama maskarponę, pasistengsiu nepamiršti nusipirkti ir baltojo šokolado. :) Nors ne, tikriausiai, kad nuo šiol gaminsiu būtent tokį tiramisu...

Beja, mėlynės, avietės ar kitokios uogos labai tinka ne tik kaip papuošimas - jos puikiai subalansuoja skonį. maniškės, deja, buvo iš šaldiklio, tad matosi, kad pavandinijo. Skoniui tai įtakos nepadarė.

Taigi, mums reikės (~10 porcijų): 

200-300 g "Damų pirštelių" sausainių

Kremui:

500 g mascarponės sūrio
100 g baltojo šokolado (naudojau Schogetten)

2 kiaušinių (originale naudojami tik tryniai, bet man gaunasi per tiršta masė, baltymai suteikia kremui lengvumo)

2 VŠ romo

70 g cukraus

Sausainių mirkymui:

1 puodelio stiprios kavos

2 VŠ romo

Pateikimui:

nesaldintos kakavos

uogų

Paruošimas:

1. Šokoladą ištirpiname garų vonelėje, t.y. dedame į karščiui atsparų indą, kurį įtaisome ant puodo su vandeniu. Mūsų indas su šokoladu enturi liestis su vandeniu. Kaitiname, kol šokoladas ištirps.
2. Trynius išplakame su cukrumi. 
3. Į trynius įmaišome ištirptintą ir pravėsusį šokoladą ir romą.
4. Įmaišome maskarponę.
5. Baltymus išplakame iki standžių putų ir įmaišome į kremą.
6. Į indą, kuriame tilptų visas sausainis, supilame kavą ir romą.
7. Trumpam pamerkiame sausainį į kavą. Aš darau taip - dedu sausainį ir mikliai jį pora kartų apverčiu.
8. Pamirkytus sausainius išdėliojame ant indo, kuriame tieksime tiramisu, dugno, tada paskleidžiame pusę kremo. Vėl dėliojame sausainius ir sudedame likusį kremą.
9. Pasiruoštą tiramisu dedame bent porai valandų, geriausiai 4-6 ar per naktį, į šaldytuvą. Tai būtina, kad susimaišytų skoniai. Pirmas porcijas mes valgėme tiramisu pastovėjus gal pusvalandį. Štai tada ir pasireiškė mano skepticizmas. Bet kai ragavome šiek tiek pabrendusį - tada buvo skonio šventė!
10. Prieš patiekiant pabarstome kakava ir papuošiame norimomis uogomis. Nebarstykite kakava tik pagaminę, kakava sudrėks ir nebus gražu.

Skanaus!

Šaltinis: Aguonėlės blog'as

P.S. Šalia ankstečiau įdėtų receptų su maskarpone (Tiramisu ir karamelinis šokoladinis tortas) esu gavusi ne vieną komentarą, jog masė su maskarpone gaunasi labai skysta. Tiek skysta, kad pvz. darant tiramisu sausainiai išplaukia į paviršių. Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl taip nutinka.

Maskarponė+cukrus+tryniai+baltas šokoladas

Aš, kad kremas nebūtų toks tirštas, visada įmaišau ir standžiai išplaktus kiaušinių baltymus, bet jei jums kremas gaunasi skystokas, baltymų nebedėkite. Tuo pačiu parodau koks kremas rezultate gaunasi man. 

Ankstesnės nuotraukos turinys, papildytas standžiai išplaktais baltymais

Orkaitėje keptas varškės blynas su trešnėmis

Orkaitėje kepti blynai, mano silpnybė: ne vieną, ir net ne du kartus keptas vokiškas blynas, ir jo analogas, tik kitu pavadinimu, yra puikus sprendimas, kai nesinori stovėti prie viryklės, o blynų norisi. Kadangi moano šeimyna labai mėgsta blynus su varške, pagalvojau, jog reikėtų rasti jiems alternatyvą, kepamą orkaitėje. Pasikuitusi savo 'reikia išbandyti' sąraše, pas Aušrą atradau labai viliojantį receptą. 

Gamindama šiek tiek nukrypau nuo recepto - varškės įdėjau beveik dvigubai daugiau, nes originalus kekis buvo labai jau menkas. 

Kai paragavau, pagalvojau, kad daugiau nekartosiu - skonis geras, bet niekuo neįpatingas: kepinys purus, minkštas, drėgnas, varškės beveik nejuntama, o vėstant jis tampa kiek guminis. Bet kai mano atžala dar neįpusėjęs savo gabalėlio pareiškė, kad kai tik jį suvalgys, turėsiu dar tiek pat įdėti (patikėkite, taip nutinka labai retai), o mano vyras jo taip pat neišpeikė, manau, kad tai bus ne paskutinis kartas. Visai šeimai vienbalsiai trūko saldumo, tad kitą kartą įdėsiu daugiau cukraus. 

Taigi, mums reikės:

2 kiaušinių

1 VŠ cukraus (mėgstantys saldžiai dėkite daugiau)

1 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

100 g varškės (aš dėjau 180 g)

50 g tirpinto sviesto

300 ml pieno

200 g miltų 

1 AŠ (nubraukto) kepimo miltelių

vyšnių (šviežių, šaldytų, iš uogienės), trešnių, aviečių, mėlynių ar kitų mėgiamų uogų. Manau, kad puikiai tiktų slyvos.

Paruošimas:

1. Miltus persijojame (nebūtina, bet aš visada taip darau, kad patektų daugiau oro ir kepinia būtų puresni) ir sumaišome su kepimo milteliais.
2. Kiaušinius išplakame su cukrumi, druska ir vaniliniu cukrumi.
3. Į plakinį įmaišome varškę ir tirpintą sviestą. Išmaišome. Aš, kad masė būtų glotnesnė į pagalbą pasitelkiau blenderį. Labai gali būti, kad dėl to mano blynas buvo panašus į pyragą.
4. Į plakinį po truputį pilame miltus ir pieną ir nuolat maišome.
5. Gautą tešlą paliekame 20-30 minučių pailsėti ir išbrinkti miltams.
6. Kepmi formą (apie 20x30 cm dydžio) išklojame kepimo popieriumi, supilame tešlą, išdėliojame ant viršaus pasirinktas uogas.
7. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20-30 minučių. Svarbu neperkepti, kad neišsausėtų.

Skanaus!

Šaltinis: Tarp vėjo gūsių

P.S. kiek vėliau atradau Spicecoat's blog'e panašų blyną, su truputį įdomesniu ruošimo būdu, reikės išbandyti

Grietininiai vafliai

Labai sotūs vafliai. Ne veltui - grietinė savo darbą tikrai atlieka! 

Taigi, mums reikės:

2 mažų kiaušinių*

200 g grietinės

1/4 puodelio pieno

2 VŠ cukraus

žiupsnelio druskos

1/2 AŠ vanilinio cukraus

1 puodelio miltų

1/4 AŠ sodos arba kepimo miltelių

1 puodelis = 236 ml

*Dvigubinant produktų kiekį, kiaušinių pakaktų 3 vnt.

Paruošimas:

1. Miltus sumaišome su soda.
2. Visus šlapius produktus, kartu su cukrumi ir druska sumaišome iki vientisos masės.
3. Įmaišome miltus.
4. Paliekame pastovėti 20 minučių.
5. Kepame vaflinėje.

Skanaus!

Šaltinis: Cloudsmag.eu

Trijų ingredientų ledai: braškiniai grietinėlės ledai

Užsienio tinklaraščiuose labai madinga pavadinti receptus 'the best cake/ice cream/... ever'. Šiuos ledus drąsiai galėčiau taip pavadinti. Ir kodėl gi ne? Jiems pagaminti reikia mažiausiai dviejų ingredientų, trečias ar daugiau - priklauso nuo fantazijos, bet nėra būtini. Jie pagaminami per 5 minutes. Daugiausiai! Jie labai skanūs. Tiesa, turiu pripažinti, jog vieną riebū minusą jie turi - apie milijoną kalorijų porcijoj :D Bet kartais galima :) 

Tiesa, šie ledai blogosferoje pasirodė mažų mažiausiai prieš 3 metus. Aš truputį vėluoju, bet kai išbandžiau, per savaitę gaminau tris kartus. Geriau vėliau, nei niekada!

Šie ledai - grietinėlė+kondensuotas pienas - žavūs tuo, jog skonius galima išgauti kokius tik nori. Aš kol kas bandžiau su braškėmis - jų rūgštelė ir aromatas yra puiki atsvara ledų pagrindo saldumui. Taip pat, nemažas privalumas tai, jog grietinėlė ir kondensuotas pienas, būdami riebūs ir gerai išplakti, nesušąla į ledo gabalą, tad juos lengva kabinti šaukštu. Papildomi priedai, tokie kaip trintos braškės, kiek keičia situaciją, nes sušala į kietą ragą. Todėl aš trintas braškes ne maišiau į ledų masę, o kur-nEkur padrabsčiau.

Taigi, mums reikės:

500 ml riebios grietinėlės

~300 g kondensuoto pieno (plakant tiesiog ragaukite, koks saldumas jums tinka)

~puodelio trintų braškių (naudojau be cukraus, jei naudosite su cukrumi - mažinkite kondensuoto pieno kiekį)

Paruošimas:

1. Išplakame grietinėlę iki standžių putų.
2. Po truputį įplakame kondensuotą pieną. Plakame, kol gerai išsimaišys.
3. Į šaldymui skirtą indą pilame dalį išplaktos grietinėlės, padrabstome trintų braškių, užpilame likusią dalį grietinėlės. Pagaliuku ar šakute pamaišome, kad viduryje esančios braškės pasiskirstytų.
4. Dedame į šaldiklį ~6 valandoms.
5. Viskas!

Skanaus!

Braškiniai grietinėlės ledai

Dar vienas dar praėjusiais metais išbandytas, bet pasimetęs braškinių ledų receptas šalia braškių šerbeto (jo receptas dar užstrigęs eilėje) ir šaldyto braškinių jogurto ledų. Super paprastas! Bet labai skanus - mano šeima juos labai skaniai sunaikino.

Taigi, mums reikės:

200 g plakamosios grietinėlės

200 g trintų su cukrumi braškių (arba šviežių braškių ir cukraus pagal skonį)

1/2 nedidelės citrinos sulčių

Paruošimas:

1. Jei braškės netrintos, jas sutriname blenderiu kartu su cukrumi bei citrinos sultimis. Jei nesibaidote leduose braškių gabalėlių (mano šeimynykščiai baidosi), braškes pirmiausia galite sutrinti su bulvių trintuve, pusę atsidėti ir įmaišyti pabaigoje, o kitą pusę - sutrinti su blenderiu.
2. Išplakame grietinėlę iki standžių putų, supilame braškes ir plakame, kol viskas tolygiai išsimaišys.
3. Dedame į šaldiklį kol visiškai sustings (apie 4 val.)

Skanaus!

Braškiniai jogurtiniai ledai

Pastaraisiais metais jogurtiniai ledai tapo bais madingi. Aš dažniausiai atsilieku nuo mados per kelis metus, bet ne šiuo atveju - pirmuosius jogurtinius ledus pagaminau dar 2011 metais su vyšniomis. Šių braškinių ledų receptas ir nuotraukos iš praėjusių metų eksperimentų.... Kol prisiruošiau sutvarkyti nuotraukas, pasibaigė braškių sezionas - teko laukti naujo. Jogurtiniams ledams tą kartą nusprendžiau naudoti graikišką jogurtą. Išmąsčiau, kad jis turėtų būti geriau nei papastas, nes iš jo jau yra pašalinta nemaža dalis drėgmės, tad ir sušokti į vientisą ledo luitą šansų bus mažiau. Dar kažkur perskaičiau, kad medus neva neleidžia jogurtui kristalizuotis. Man abi šios teorijos praktikoje pasirodė labai jau abejotinos, nes šaldami ledai man visai neblogai kristalizavosi, bent kai juos išsitraukiau pirmam pamaišymui, o šaldant ilgiau sušalo į labai mielą ledo luitą...

Kaip ten bebūtų, šie ledai tikrai labai greitai ir lengvai pagaminami ir mažiau nuodėmingi nei klasikiniu būdu gaminti ledai (kad darbo mažiau, tai tikrai faktas) ar taip pat paprastai pagaminami braškiniai ledai su grietinėle.

Taigi, mums reikės:

~300 g graikiško jogurto

~360 g su cukrumi trintų braškių

medaus (pagal skonį. Vien tik medų dėti, jei braškės nesaldintos, rekomenduoju tik tikriems medaus gerbėjams - jis duoda savo gan stiprų prieskonį)

1/2 citrinos sulčių (šio ingrediento siūlau nepraleisti - citrinos sultys labai pabrėžia ir atgaivina braškių skonį)

Paruošimas:

1. Jei braškės netrintos, jas blenderio pagalba sutriname, įpilame cukraus, citrinos sulčių ir medaus. Viską išsukame iki vientisos masės.
2. Supilame jogurtą ir dar kartą išplakame.
3. Pilame į indą, pirmaisuai dedame į šaldytuvą, kad atšaltų, o paskui į šaldiklį. Pagal pomėgius ir užimtumą, galima kas kelias valandas išsiimti ir pamaišyti, ledų struktūra bus švelnesnė ir bus maženi ledo kristalai. Po 3-4 valandų stingimo, ledus dar ne visai sustingusius galima patalpinti į plaktuvą ir gerai "prasukti", tekstūra bus daug švelnesnė.
4. Prieš patiekiant rekomenduotina palaikyti ledus kambario temperatūroje, kad būtų minkštesni.

Skanaus!

P.S. šie ledai neabejotinai sveikesnė alternatyva parduotuviniams ar grietinėlės ledams. Mano vaikas ragaudamas net prisimerkia nuo rūgštelės (spėju pagailėjau saldumo), bet nepaisant to, sulaižo visą porciją ir vėl laužiasi į šaldiklį.

Sumuštinis su vištiena ir obuoliu

Su šiuo įrašu (net nedrįstu pavadinti receptu) susiję dvi istorijos:

Kartą renginyje, organizuotame tinklaraštininkams, apie kurį taip ir nesugebėjau parašyti, nes apskritai lengvai pamiršau kelią į savo tinklaraštį, buvo klausiama: "Ar gaminate tik sau, t.y. kai būnate vieni namie?". Mano atsakymas vienareikšmis - Taip! Tada išmuša mano valanda, nes galiu pagaminti kokią nors "nesąmonę", kurios mano konservatyvieji valgytojai nei už ką nevalgytų.

O labiausiai šis sumuštinis man primena vaikystę, kuomet būdama maža, gulėjau ligoninėje, o mano rūpestingoji, nuostabioji, mylinti mama, man kasdien atveždavo sumuštinių su kepta vištiena ir pomidoru (jie buvo mano mėgstamiausias maistas tuo metu).

Tad kartą, kai buvau namie viena ir užsimaniau valgyti, mano gomurys užsimanė nesąmonės (jei atvirai,net man pačiai tai nepasirodė labai įprasta) - mamos sumuštinio, bet ne su pomidoru, o su obuoliu. Kaip buvo skanu! Taip skanu, kad nusprendžiau, jog būtina tai įamžinti.

Iš karto pripažįstu, kad šokiruojančio ir pasaulį drebinančio atradimo aš tikrai nepadariau - jau seniai žmonės valgo keptą vištą su obuoliais, bet vat tąkart, man tai buvo skonio šventė ir puikus atradimas.

Viskas labai paparasta:

1. Ant juodos duonos tepme sviesto.
2. Išdėliojame kiek pasmulkintą keptą vištieną.
3. Kompoziciją užbaigiame keliomis obuolio skiltelėmis.

Skanaus :)