2019 m. gruodžio 27 d., penktadienis

Dryžuota aviečių ir apelsinų žele


Pernykštis desertas, bet labai geras! Jau ne vienerius metus Naujųjų metų sutiktuvių saldumynų stalui renkuosi nekeptus desertus. Po visų švenčių man nei norisi kepti tortus, nei juos valgyti. 2019 metų sutiktuvės buvo ne išimtis. Mano šeimai pats pačiausias iš desertų ir tortų yra Tiramisu arba Tiramisu su baltuoju šokoladu (pastarasis ir puikavosi ant stalo). Tiramisu palikau kitiems, o man norėjosi lengvesnio deserto, tad pasirinkau žele ir neapsišoviau - gaivu, neapsunkina skrandžio ir labai skanu!




Taigi, mums reikės (1 litro žele formai):
Apelsininė žele:
500 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių
1-2 VŠ cukraus
10 g želatinos (būtinai skaitykite instrukciją ant savo naudojamos želatinos pakelio)

Avietinė žele:
300 ml aviečių sulčių (arba galima naudoti šviežas ar šaldytas avietes)
mano sults buvo naminės ir jau saldintos, tad nieko papildomai nebedėjau
6 g želatinos

Pieno žele:
300 ml pieno
2-3 VŠ cukraus
1/2 AŠ vanilinio cukraus
6 g. želatinos

Paruošimas:
  1. Želatiną pasiruošiame pagal instrukcijas ant pakelio. Manąją reikėjo užpilti keliais šaukštais vandens, kad pilnai apsemtų ir palikti išbrinkti pusvalandžiui. 
  2. Išbrinkusią želatiną ištirpdomevandens vonelėje (dubenėlį su išbrinkusia želatina dedame virš puodo su verdančiu vandeniu). Jokiu būdu želatinos neužverdame.
  3. Želatiną šiek tiek atvėsiname.
  4. Pasiruoštą želatiną išmaišome su kiekvieno sluoksnio likusiais produktais.
  5. Sluoksniuojame pagal norus. Prieš pilant naują sluoksnį reikia, kad ankstesnis būtų sutvirtėjęs, bet ne visiškai sustingęs, taip sluoksniai nesusimaišys, ir sukibs tvirčiau, nes esu pastebėjusi, jei sustingsta visiškai - gali sluoksniai ir atšokti.
Skanaus!


Šaltinis: Žaidžiame virtuvę





Prieš 1 metus: Tortas "Snickers"
Prieš 2 metus: Tortas "Tiramisu"
Prieš 3 metus: Imbieriniai sausainiai
Prieš 5 metus: Naminė Nutella
Prieš 6 metus: Aguoninis tortas su baltojo šokolado kremu ir avietėmis
Prieš 7 metus: Apelsininis aguonų keksas
Prieš 8 metus: Aguonų pyragas
Prieš 9 metus: Kokosiniai sausainiai

2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienis

Olandiški kalėdiniai sausainiai


Išbandžiusi skaniuosius minkštus kalėdinius migdolinius meduolius neatsilaikiau ir prieš šiuos. Pernykščiai metai buvo Migdolinių sausainių metai :)
Šie sausainiai mane tiesiog sužavėjo savo apelsininiu aromatu. tiesiog fantastiški! Tiesa, be nedidelių nesklandumų šį kartą neapsiėjau, ir net nežinau kodėl - sausainių raštui išgauti specialiai parsivežiau iš mamos krištolinių taurių, bet sausainiai man taip puikiai iškilo, kad mano rašto neliko nei ženklo. Darau prielaidą, jog taip nutiko man pakeitus smulkintus migdolus į migdolų miltus. Visa laimė, skoniui tai įtakos visai neturėjo.




Taigi, mums reikės (1 skardai sausainių):
1/2 puodelio smulkintų migdolių (naudojau migdolų miltus)
1 puodelio šviesių speltų miltų (naudojau paprastus kvietinius)
2 AŠ meduolių prieskonių (neturėjau, dėjau cinamoną, kardamoną ir imbierą)
1/2 AŠ kepimo miltelių
žiupsnio druskos
75 g sviesto, kambario temperatūros
1/2 puodelio rudojo cukraus
1 kiaušinio
1 apelsino nutarkuotos žievelės

Paruošimas:
  1. Atskirame inde sumaišome sausuosius ingredientus: migdolus, miltus, prieskonius, druską ir kepimo miltelius.
  2. Sviestą išplakame su cukrumi, įplakame kiaušinį ir apelsino žievelę.
  3. Į plakinį beriame sausąjį mišinį ir užmaišome/užminkome tešlą.
  4. Tešlą vyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldytuvą per naktį ar bent jau kelioms valandoms.
  5. Tešlą kočiojame ant miltais pabarstyto stalviršio iki ~1 cm storio. Manoji tešla buvo įtartinai minkšta. Stiklinės pagalba išpjausčiau apvaliu sausainius, be reikalo įspaudžiau gražius raštus ir išdėliaujau ant kepimo popieriumi ištiestos kepimo formos.
  6. Kepame sausainius iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 10-12 minučių.
Skanaus!


2019 m. gruodžio 7 d., šeštadienis

Minkšti kalėdiniai migdoliniai meduoliai


Pernai, beieškant ko nors naujo kalėdinio sezono sausanių kolekcijon, netyčia, o gal ir tyčia, pakliuvus po akimis šiam receptui, nedėjau jo į bedugnes bandytinų receptų atsargas, o ėmiau  ir neilgai trukus juos išsikepiau. Mano šeimyna juos labai gerai įvertino. Man jie taip pat buvo labai skanūs. Dėl migdolų ir avižinių miltų sausainių tekstūra kitokia, nei įprastinių sausainių - biresnė, ir dėl tų pačių migdolų miltų sausainiai ilgai išliko minkšti. Su stikline šalto pieno - tiesiog pasaka. Bet puikiai tinka ir prie juodos kavos.



Taigi, mums reikės (13-ai didelių sausainių):
110 g sviesto (kambario temperatūros)
120 g medaus
100 g rudojo cukraus
žiupsnio druskos
1 didelio kiaušinio
100 g maltų migdolų (tinka ir lazdyno riešutai)
100 g avižinių miltų
100 g kvietinių miltų
1 1/2 AŠ prieskonių meduoliams (aš neturėjau, tad dėjau po 1/2 AŠ cinamono, kardamono ir imbiero)
1/4 AŠ sodos

Paruošimas:
  1. Minkštą sviestą išplakti su medumi (jei medus susicukravęs - pašildyti, kol ištirps), cukrumi ir druska.
  2. Įmušti kiaušinį ir išplakti iki vientisos masės.
  3. Visų rūšių miltus sumaišyti su soda ir prieskoniais ir berti į plakinį. Išmaišyti. Tešla gausis gana tiršta, bet šaukštu įveikiama.
  4. Ledų šaukštu ar tiesiog šaukštu išdėlioti tešlą ant kepimo popieriumi ištiestos kepimo skardos.
  5. Kepti iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min. 
Skanaus!



2019 m. spalio 9 d., trečiadienis

Bulvių plokštainis (mamos kugelis)


Nesu didelė bulvių fanė, bet mamos kugelis, cepelinai ir bulviniai blynai man yra patys pačiausi ir labai mėgstami. Šis bulvių plokštainis, ar kitaip - kugelis, pirmasis mano iškeptas (pagal mamos receptą, be abejo), nes net ir gerai pagalvojusi nesugalvoju bjauresnio darbo virtuvėje, nei tarkuoti bulves. Todėl dar nesu virusi cepelinų, o mano bulviniai blynai visada būna pusiau su cukinija ar moliūgu (labai skanu, beja). 
Netyčia namie užsikaupė bulvių ir nusprendžiau, kad reikia pagaliau pačiai išsikepti kugelį, su sąlyga, kad kaimynė paskolins elektrinę bulvių tarką. Nerealus dalykas - viską susiruošiau kol įkaito orkaitė. Jei turėčiau vietos spintelėse, pirkčiau ir aš tokį agregatą. O kugelis pavyko labai skanus. Teisybės dėlei turiu pripažinti, mamos skanesnis. Gal todėl, kad ji pašauna jį kepti anksti, vėliau sumažina orkaitės karštį iki žemos temperatūros ir laiko, kad neatvėstų, kol atvažiuos valgytojai, o tas kugelis sau skaniai šutinasi toliau. Ir dar - mano mamos kugelis visada būna labai purus, minkštas ir toks skystesnis. Manasis gavosi minkštas, bet ne toks skystas kaip mamos, kaip matosi nuotraukose - puikiai laiko formą, bet tikrai nėra kietas. Kitą kartą pilsiu dar daugiau pieno. 




Taigi, mums reikės (6-8 valgytojams):
~1,5 kg (7 didelių) bulvių
4 nedidelių svogūnų
4 nedidelių kiaušinių
~500-600 ml pieno
druskos, pipirų
sviesto kepimo formai patepti

Galimi priedai:
vištos sparneliai ar kiaulienos šonkauliukai (prieš tai paprieskoninti, bent 1 val. pamarinuoti ir apkepti keptuvėje)
lašinukai (supjaustyti ir paspirginti su puse kiekio smulkintų svogūnų)

Paruošimas:
  1. Visus ingredientus, išskyrus bulves, geriausia pasiruošti iš anskto arba taip, kad jie būtų paruošti sutarkavus bulves, nes jos stovėdamos greitai patamsėja.
  2. Kepimo formą gausiai patepame sviestu. Jei kugelį kepame su sparneliais ar šonkauliukais, juos išdėliojame ant kepimo formos dugno.
  3. Į sutarkuotas bulves įmušame kiaušinius, pagardiname druska, pipirais, kiaušinius lengvai paplakame ir įmaišome į tarkius.
  4. Jei naudojame spirgučius, pilame juos į tarkius ir išmaišome. 
  5. Pieną užviriname ir pilame į tarkius, išmaišome. Gautą masę pilame į kepimo formą.
  6. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30 minučių, vėliau sumažiname karštį iki 175-180 laipsnių ir kepame dar 45-60 minučių, kol kugelio viršus apskrus, o tarkiai iškeps (čia jau reikės tikrinti ir ragauti). 

Skanaus!

Šaltinis: Mano Mama






Prieš 9 metus: Pievagrybių salotos

2019 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Grikiais ir kukurūzais įdaryta cukinija


Mano atveju gavosi labiau kukurūzais ir mažiau grikiais įdaryta cukinija, bet kad ir kaip bebūtų, aš valgiau labai labai skanius pietus. Aš šį patiekalą padariau mėsišku, nes nusibodo visą savaitę vienokios ar kitokios salotos su kepta vištienos krūtinėle, tad likusį jos galiuką įpjausčiau į įdarą. Bet net neabejoju, kad būtų kuo puikiausias patiekalo skonis ir be jos. Teisybės dėlei, tai visas šis patiekalas man buvo "likučių balius" - šaldytuve besistumdantys: galiukas vištos krūtinėlės, pusė cukinijos, kukurūzo burbuolė. Aš viską dariau "iš akies", o čia pateikiu originalius kiekius.



Taigi, mums reikės  (4 valgytojams):
2 didesnių cukinijų, dar minkšta odele
1 svogūno
2 skiltelių česnako
1 pomidoro (drąsiai dėčiau - 3)
100 g konservuotų kukurūzų (naudojau šviežius)
200 g virtų grikių
100 g fetos
1 kiaušinio
druskos, pipirų
čili dribsnių (pridėjau nuo savęs)
alyvuogių aliejaus

Paruošimas:
  1. Cukinijas supjaustome bokšteliais ir išskobiame vidų, paliekant sieneles ir dugnelį. Išskobtą vidų susmulkiname ir kol kas atidedame.
  2. Pakepiname įkaitintoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus ar sviesto ghee smulkintą svogūną. 
  3. Jam pradėjus skaidrėti, beriame česnaką ir pakepiname minutę. 
  4. Į keptuvę beriame smulkintą pomidorą, išskobtą cukinijos vidų ir kukurūzus, jei naudojate šviežius, ne konservuotus.
  5. Kepintas daržoves beriame į indą, gardiname druska, pipirais ir čili dribsniais bei šiek tiek atvėsiname (čia pridėjau nuo savęs).
  6. Į daržoves įmaišome trupintą fetą, grikius, įmušame kiaušinį ir gerai išmaišome.
  7. Cukinijų bokštelius lengvai pasūdomeir pagardiname pipirais (čia irgi mano pasiūlymas) ir prikrauname paruošto įdaro.
  8. Sudedame į kepimo formą, pašlakstome aliejumi (šito nepadariau, tai viršus truputį apskrudo ir pasausėjo).
  9. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių, kol cukinija suminkštės.
Skanaus!








Šaltinis: A. Jagelavičiūtė, A. Ivanauskas "Gal pavalgom?"






Prieš 4 metus: Ledai sausainyje
Prieš 5 metus: Ryžių košė-pudingas
Prieš 6 metus: Prancūziški skrebučiai su medumi 
Prieš 7 metus: Sūdyta lašiša
Prieš 8 metus: Naminė latte kava


2019 m. rugpjūčio 1 d., ketvirtadienis

Pikantiškas varškės apkepas su daržovėmis


Šis apkepas labai greitai ir paprastai paruošiamas. Man jis puikiai tiko lengvai, neapsunkinančiai  vakarienei. Valgiau aš jį ir dar norėjosi.
Ketinau beruošdama šį apkepą pasukčiauti ir daržovių neapkepti, bet apsigalvojau ir gerai padariau - jos nebūtų spėję iškepti.



Taigi, mums reikės (18 cm skersmens kepimo formai):
1 raudonosios paprikos
400 g (1/2) vidutinės cukinijos
2 didelių skiltelių česnako
400 g varškės, naudojau 9% riebumo
2 kiaušinių
2-3 VŠ tarkuoto kietojo sūrio
pluoštelio petražolių, krapų, svogūnų laiškų
1/2 AŠ rūkytos paprikos miltelių
didelio žiupsnio čili dribsnių
druskos, pipirų,

2 VŠ tarkuoto kietojo sūrio pabarstyti ant viršaus

Paruošimas:

  1. Česnakus susmulkiname, cukinijas ir paprikas supjaustome pusės centimetro dydžio kubeliais ir pakepiname keptuvėje, kol daržovės suminkštės.
  2. Varškę ištriname su likusiais ingredientais.
  3. Varškę sumaišome su pakepintomis daržovėmis ir gautą masę verčiame sviestu pateptą kepimo formą.
  4. Išlyginame paviršių ir dar plonai pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu.
  5. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių, kol gražiai paskrus ir lengvai pakils.

Skanaus!


Šaltinis: Forellės receptai



2019 m. liepos 24 d., trečiadienis

Kalafiorų ryžiai su rytietiška gaidele


Tikriausiai jau nėra nei vieno, kuris nebūtų girdėjęs kelerių metų senumo tikro mados klyksmo - kalafiorų ryžių. Iš tiesų, galimybė ryžius nepastebimai pakeisti į daržoves daug kam yra puiki proga palengvinti ir praturtinti savo mitybą, o organizmas dėl to tik padėkos. 
Ryžių pakaitalui kalafioras tiesiog susmulkinamas ir apkepas keptuvėje su šlakeliu aliejaus. Aš patiekalą šiek tiek paturbinau ir rezultate valgiau labai skanų vegetarišką pagrindinį patiekalą su kinietiškais akcentais. 
Na, o dėl panašumo į ryžius - jei nebūčiau žinojusi ką valgau, būčiau balsą atidavusi už kuskusą, bet ne ryžius. Gal dėl to, kad neturėdama kombaino, kalafiorą tarkavau, tad kruopelės gavosi smulkesnės nei ryžiai. Bet kuriuo atveju, tikrai kartotinas patiekalas. Smalsu būtų atlikti eksperimentą ir su šeimos vyriškiais.



Taigi, mums reikės (1 porcija, kaip pagrindinio patiekalo):
1 nedidelės kalafioro galvos
1 svogūno
2 nedidelių morkų
1/2 paprikos
2 skiltelių česnako
1 saujos žaliųjų žirnelių
ghee sviesto ar aliejaus kepimui

Padažui:
2 VŠ sojų padažo
1 VŠ medaus
šlakelio balzamiko acto (teoriškai reiktų ryžių acto, bet aš jo neturiu)
1/2 AŠ čili dribsnių
1/3 AŠ malto imbiero
1 VŠ sezamo sėklų

1 kiaušinio

Paruošimas:
  1. Jei turite kombainą - viskas paprasta: kalafioro žiedynus nupjauname nuo koto, dedame į kombainą ir smulkiname iki norimo smulkumo. Jei kombaino, kaip aš, neturite, tiesiog sutarkuojate tarka arba mandolina.
  2. Padažui skirtus produktus sumaišome dubenėlyje ir kol kas atidedame.
  3. Keptuvėje įkaitiname ghee sviestą, suberiame smulkintą svogūną ir pakepiname, kol suminkštės.
  4. Apkepus svogūnams, į keptuvę beriame smulkintus česnakus. Jiems pakvipus beriame šiaudeliais ar nedideliais kubeliais smulkintą morką ir papriką bei dar pakepiname apie 3-4 minutes. 
  5. Į keptuvę suberiame kalafioro trupinius ir žirnelius ir nuolat maišant kepiname, kol kalafiorai suminkštės iki norimo lygio. 
  6. Pabaigoje, visą keptuvės turinį sužeriame į vieną pusę ir į atlaisvintą vietą įmušame kiaušinį ir nuolat maišant iškepame. 
  7. Išmaišome visą keptuvės turinį, užpilame padažą, išmaišome, pakaitiname pora minučių ir tiekiame.
Skanaus!

2019 m. liepos 3 d., trečiadienis

Trupininis vyšnių pyragas


Kažkada, seniai seniai, mėgiamiausias mano desertas buvo Maximos vyšnių trupininis pyragas. Praėjo daug laiko, mano šeimynykščiai jokių kepinių ir desertų su uogomis nepripažįsta, tad šis skanėstas nugrimzdo užmarštin. Ir kai po torto "Juodasis miškas" kepimo liko nemažas kiekis atitirpintų vyšnių, nusprendžiau jas panaudoti skaniai, juolab, kad ant šaldytuvo durelių gal du metus kabėjo iš tos pačios Maximos reklaminio žurnalo išsiplėštas trupininio vyšnių pyrago receptas. 
Pyragas gavosi nuostabiai, tiesiog nežmoniškai skanus, pyrago pagrindas truputį minkštesnis, viršus- traškesnis. Saldžiarūgštės vyšnios puikiai atsvėrė tešlos saldumą. Pagaminti irgi visai nesudėtinga. O jei dar turite kombainą - net nėra ką ir be kalbėti - pyragą pagaminsite beveik be pastangų.
Aš dėl vienokių ar kitokių priežasčių šiek tiek nukrypau nuo recepto. Originalūs produktų kiekiai nurodyti skliausteliuose. Eigos pokyčius paminėjau pačiame recepte. 



Taigi, mums reikės (kepiau 26 cm skersmens atsegamoje torto formoje):
Tešlai:
280 g, 2 puodelių (2,5 puodelių) miltų
140g, 3/5 puodelio (3/4 puodelio) cukraus
1 AŠ kepimo miltelių
žiupsnio druskos
200 g (250 g) sviesto
1 kiaušinio

Įdarui:
500 g vyšnių džemo. Aš vietoje džemo naudojau:

480 g atšildytų vyšnių (nesaldintų)
2 1/2 VŠ cukraus
1/2 VŠ kukurūzų krakmolo

Paruošimas:
  1. Ruošiame įdarą, jei naudojame šviežas ar šaldytas vyšnias: vyšnias pilame nedidelį prikaistuvį, beriame cukrų ir kaitiname kol užvirs. 
  2. Stiklinėje, nedideliame kiekyje šalto vandens, ištirpiname krakmolą. 
  3. Plona srovele pilame ištirpintą krakmolą į vyšnias, maišome kol sutirštės ir nukėlus nuo viryklės, paliekame atvėsti.
  4. Ruošiame tešlą: nemažame dubenyje sumaišome persijotus miltus, cukrų, druską, kepimo miltelius.
  5. Šaltą sviestą (aš saviškį traukiau iš šaldymo kameros) įtarkuojame į miltus ir pirštais triname, kol gausime trupinius, panašius į šlapią smėlį.
  6. Trešdalį tešlos suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldymo kamerą. Aš, įvertinusi, kad mažinau sausų produktų kiekį, atskyriau ir į plėvelę suvyniojau ketvirtadalį gautų trupinių.
  7. Į likusius trupinius įmušame kiaušinį ir užminkome tešlą. 
  8. Kad būtų lengviau kočioti, aš savo tešlą pašaldžiau šaldytuve apie 10 min., bet tai nėra būtina.
  9. Tešlą iškočiojame į apskritimą. Aš rekomenduočiau iškočioti iki 0,5 cm storio. 
  10. Iškočiota tešla išklojame kepimo formą. Originaliame recepte nebuvo nurodytas kepimo formos dydis. Aš saviškį kepiau 26 cm skersmens kepimo formoje ir man dar atliko šiek tiek tešlos. Suformuojame bent 2 cm aukščio kraštelius. 
  11. Kepimo formą su tešla ir likučiu tešlos dedame į šaldytuvą 15 minučių. Aš turėjau vietos šaldiklyje, tad kišau į šaldiklį.
  12. Ant atvėsusio pyrago pagrindo paskirstome atvėsusį vyšnių įdarą, ant viršaus užtarkuojame atidėtą trečdalį/ketvirtadalį tešlos ir pagrindo tešlos likutį.
  13. Būtina turėti omenyje, kad tešloje daugybė sviesto, kuris kepdamas tirps. Tad jei naudojate atsegamą kepimo formą, kuri neturi nubėgimo apsaugos, apgaupkite formą folija.
  14. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-45 minutes, kol paviršius taps gražios auksinės spalvos.
  15. Iškepusį pyragą paliekame šiek tiek atvėsti ir sutvirtėti.
Skanaus!




Šaltinis: PC Maxima reklamos leidinys

2019 m. birželio 11 d., antradienis

Aviečių šerbetas


Šių ledų, kartu su šokoladiniais, receptą pamačiau savo mėgiamoje laidoje My Kitchen Rules, visi juos taip išgyrė, kad iš karto susiradau receptą. Ledų receptų prikaupusi jau turiu nemažai, bet gaminant juos be ledų gaminimo aparato - reikalas truputį užknisantis - ledus kas pusvalandį reikia traukti iš šaldiklio ir permaišyti, kad tekstūra būtų kuo švelnesnė ir be ledo kristalų. Taip jau sutapo, kad neilgai trukus po šio recepto išsisaugojimo, mane pakvietė sudalyvauti viename projekte, kuriame reikėjo gaminti šerbetą. Ėmiau ir parašiau visam mūsų kvartalui: "gal kas turi ledų gaminimo mašiną ir galėtų ją paskolinti?" Geri kaimynai yra vertybė! Tad, namuose atsiradus ledų gaminimo aparatui, būtų kvaila apsiriboti vienu receptu, ar ne?
Dar avietinio šerbeto gamybos proceso viduryje jau žinojau, kad man reikia ledų gaminimo aparato! Super! Jokio makalavimo, išimam/įdedam. Šerbetas gimsta tiesiog akyse, o tekstūra švelni ir tolygi! O skonis!!!...




Taigi, mums reikės:
110 g cukraus
400 ml aviečių
1/3 AŠ vanilės ekstrakto
1/3 VŠ citrinos sulčių
Aš šerbetui naudojau šaldytas trintas su cukrumi avietes, kurios per žiemą nesulaukė populiarumo ir užsistovėjo šaldiklyje

Paruošimas:
  1. Šerbetui skirtus produktus beriame į nedidelį puodą ir kaitiname, kol ištirps cukrus.
  2. Pertriname per sietelį ir atvėsiname.
  3. Supilame į ledų gaminimo aparatą ir paliekame suktis pagal aparato instrukciją.
Skanaus!





2019 m. gegužės 16 d., ketvirtadienis

Šeivamedžio žiedų šerbetas


Su šiuo receptu pernai smagiai sudalyvavau viename projekte. Be smagios patirties ir ledų, kuriuos, savaime suprantama, suvalgėme, dar puikiau buvo atrasti, jog turime nuostabius kaimynus. Gaminau ledus ne kartą. Kadangi neturiu ledų gaminimo aparato, žinau, kad norint švelnios tekstūros ledų, visas procesas yra, švelniai tariant, užknisantis: ledus reikia kas pusvalandį ištraukti iš šaldiklio ir permaišyti, kad nesušaltų į vieną ledo gabalą. Šį kartą ėmiau ir parašiau visam kvartalui, gal kas turi ledų gaminimo aparatą ir galėtų paskolinti. Per mažiau nei valandą namie jau buvo ledų gaminimo aparatas. 




Grįžtant prie projekto - gavau knygą - Ollie Dabbous knygą The Cookbook, kurią pirmiausia varčiau kaip nuosabų nuotraukų albumą, o ne receptų knygą. Iš šios knygos išbandytas šeivamedžio žiedų šerbetas iš pradžių pasirodė labai paprastai įgyvendinamas - juk šerbetą pagaminti yra lengviau nei lengva. Įsigilinus į receptą, gamybai reikalingų produktų sąrašas iš pirmo žvilgsnio pasirodė truputį gąsdinantis, tačiau virtuvėje svarbu prisiminti vieną taisyklę - gaminti reikia atsipalaidavus ir geros nuotaikos! Keleto produktų Lietuvoje nesitikėjau lengvai rasti (aš virtuvėje nelinkusi pervargti) ir juos lengva širdimi elimanvau: ledų stabilizatorius (jo dėka ledų struktūra būna švelnesnė, tolygesnė, be ledo kristalų ir visiškai sušalus nepavirsta į veną ledo luitą), pieno miltelių Lietuvoje tikrai galima rasti, tačiau aš nusprendžiau receptą supaprastinti iki eilinės virtuvės spintelių turinio, tad nenaudojau ir jų (jie kaip ir stabilizatorius - pagerina ledų struktūrą). Visa kita labai paprasta - receptas išsamus ir informatyvus, tad beliko juo vadovautis.  Šeivamedžio žiedų sirupo, tikiu, ne kiekvienoje spintelėje atrastum, tad jį galima keisti bet kuriuo kitu mėgstamo skonio sirupu.
Patys ledai labai skanūs ir puikiai tinkantys atsigavinimui, man labiau išryškėjęs graikiško jogurto, nei šeivamedžio žiedų skonis. Taip nutiko ir braškių bei graikiško jogurto ledų atveju, tad šie ledai labiausiai patiks graikiško jogurto mėgėjams.




Taigi, mums reikės (4-5 poricijoms):
200 ml pieno
12 g skystos gliukozės
2 g ledų stabilizatoriaus (nenaudojau)
10 g pieno miltelių (nenaudojau)
150 ml šeivamedžio žiedų sirupo (galima keisti bet kuriuo kitu mėgstamu 
200 ml obuolių sulčių
100 g graikiško jogurto
1 g vitamino C (nenaudojau)
10 ml citrinos sulčių

Paruošimas:
  1. Pieną pašildome iki 84 laipsnių (aš temperatūrą vertinau "iš akies"), supilame gliukozę, suberiame (jei naudojame) stabilizatorių, pieno miltelius ir išmaišome, kol viskas ištirpsta.
  2. Įmaišome sirupą, obuolių sultis, tuomet jogurtą, vitaminą C ir citrinos sultis. Neišsigąstam - pieną sutrauks. Taip ir turi būti, įpylus tiek rūgščių produktų.
  3. Atvėsiname ir dedame į šaldytuvą 8-12 valndų subręsti.
  4. Imame iš šaldytuvo, išplakame, kad suputotų ir perkošiame.
  5. Supilame į ledų gaminimo aparatą, paliekame gamintis, ir galiausiai skanaujame.
Skanaus!



2019 m. balandžio 25 d., ketvirtadienis

Šokoladinis pyragas su kokosiniu varškės įdaru


Šis pyragas per blogus pradėjo keliauti gal 2010 metais. Aš kaip visada atsilieku. Kai pamačiau  (prieš metus) FB vėl šį pyragą, užsidėjau jam prioritetą, nes visur ir visi jį gyrė be galo be krašto (receptas absoliučiai visur tas pats), tiesiog nuodėmė neišsikepti. Gal dėl iki padangių užkeltų lūkesčių, aš šiuo pyragu šiek tiek nusivyliau ir net neketinau jo čia parodyti, bet vyras perkalbėjo, kad visgi pyragas skanus, tik esu iškepusi ir skanesnių :) Galiausiai pagalvojau, kad gal tas mano įrašas bus visai naudingas tarp visų giriančių įrašų kituose tinklaraščiuose. 
Idėjiškai, šis pyragas turėjo būti tikrai super! Kas gali būti neskanaus šokoladiniame pyrage ir kokosinėje varškėje? Nieko! Bet pasirodo - gali. Pyragas man nelabai patiko, nes man šokoladinis pyragas turi būti sodrus, sunkus, o šiame pyrage jis tikrai labai šokoladinis, bet tuo pačiu gana lengvos ir purios tekstūros, dėl plaktų baltymų (gali būti dar ir dėl to, kad 2 atlikusius baltymus aš taip pat išplakiau ir įmaišiau į tešlą... gal nereikėjo?). Varškės rutuliukų man norėjosi kaip tik minkštesnių ir puresnių. Aš naudojau birią varškę, bet šiam reikalui visgi rinkčiausi šlapią - stačiakampiuose pakeliuose.



Taigi, mums reikės (24 cm skersmens atsegamai torto formai):
Kokosiniams varškės rutuliukams:
250g varškės arba ricotta sūrio (varškę rekomenduoju naudoti šlapesnę)
2 trynių
50 g cukraus
50 g kokoso drožlių 
3 VŠ krakmolo (naudojau kukurūzų)

Šokoladinei tešlai:
50 g juodojo šokolado
2 VŠ miltų
3 VŠ kakavos
1 AŠ kepimo miltelių
4 kiaušinių, baltymai atskirti nuo trynių (aš dar pridėjau baltymus atlikusius nuo varškės rutuliukų, kitą kartą nedėčiau)
60g cukraus
2 AŠ vanilinio cukraus
žiupsnio druskos

Paruošimas:
  1. Pasiruošiame kokosinius varškės rutuliukus: jei naudojame varškę, pilame į ją trynius ir su blenderiu sutriname iki vientisos švelnios masės ir išmaišome su likusiais produktais. Jei naudojame ricotta sūrį, sumaišome viską iš karto.
  2. Torto formos dugną išklojame kepimo popieriumi, iš varškės šlapiomis rankomis formuojame rutuliukus ir išdėliojame ant kepimo formos dugno.
  3. Šokoladą ištirpiname ant vandens vonelės (puodas užkaistas su vandeniu ir ant jo uždėtas dubuo su šokoladu) ir paliekame atvėsti.
  4. Išmaišome sausus produktus: miltus, kakavą ir kepimo miltelius.
  5. Baltymus išplakame iki standžių putų ir atidedame į šalį.
  6. Tešlai skirtus trynius išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska iki purios šviesios masės.
  7. Į plaktus trynius įsijojame sausus produktus ir išmaišome. Tešla gausis labai tiršta.
  8. Į tešlą įmaišome baltymus.
  9. Gautą tešlą užpilame ant varškės kamuoliukų.
  10. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 30-40 minučių.
  11. Ragaujame visiškai atvėsusį.
Skanaus!


2019 m. balandžio 2 d., antradienis

Pernaktinė avižinė košė su žemės riešutų sviestu


Ne viename šaltinyje galima rasti, jog avižinių dribsnių košė - geriausias patiekalas pusryčiams. Avižiniuose dribsniuose yra daug skaidulų – vertingų medžiagų, gerinančių virškinamojo trakto veiklą. Be to, jie ilgam aprūpins organizmą energija, padės kontroliuoti apetitą ir paskatins medžiagų apykaitą. Toks pats gėris yra ir žemės riešutų sviestas. Jame esantys baltymai padės išvengti alkio priepuolių ir visą dieną leis jaustis energingiau. Trumpai, tariant ši košė kone stebuklas :) 
Dar vienas jos gėris - ji puikiai tinka tinginiams - sumakalavus vakare, ryte jau galima skanauti košę nežvanginant puodais. 
Nesu aš didelė riešutų sviesto valgytoja, tad man jis košę šiek tiek apsunkino, bet valgydama užsibėriau uogų ir jos labai "atgaivino" skonį, jau nekalbant apie vitaminus. Patys pusryčiai buvo išties skanūs, šiek tiek priminė desertą :)
O dėl sotumo jausmo.... jos užvalgiusi soti buvau ir atėjus kavos pertraukėlės metui, ir pietų metui... Savo funkciją tikrai atliko! :) 

Taigi, mums reikės (vienam valgytojui):
1 geros saujos avižinių dribsnių
1 VŠ žemės riešutų sviesto
1/2 VŠ nesaldintos kakavos
1/4 AŠ cinamono (originale siūlo dėti 1 AŠ, bet man pasirodė per daug)
žiupsnio druskos
1 VŠ graikiško jogurto (neturėjau, nedėjau)
pieno dribsniams užpilti (naudojau vandenį)
klevų sirupo ar medaus pagal skonį

Paruošimas:
  1. Dribsnius užpilame pienu ar vandeniu, tiek, kad jie būtų nepilnai apsemti. 
  2. Sudedame likusius ingredientus ir viską labai gerai išmaišome.
  3. Paliekame šaldytuve mažiausiai valandai, o geriausia - per naktį.
  4. Prieš valgant galima papuošti šviežiomis uogomis.
Skanaus!


2019 m. kovo 19 d., antradienis

Omletas su lašiša


Šis omletas yra gana universalus patiekalas: jis puikiai tinka tiek pusryčiams, tiek pietums, tiek vakarienei. Kepiau aš jį savaitgalio pusryčiams, bet dviese įveikėme tik pusę jo. Likusią pusę nusinešiau pietums į darbą ir labai skaniai pavalgiau. Tiesą sakant, manau, jog šis omletas būtų labai skanus ir šaltas, tad puikiai tiktų ir kaip užkandis kokioje nors iškyloje. Jis, beja, man taip patikęs, jog jau ne kartą kepiau ir pietų dėžutei darban.




Taigi, mums reikės (1-3 porcijoms):
150 g šviežios lašišos file (naudoju kokią tuomkart turiu: šviežią, sūdytą, šalto rūkymo)
1/2 poro
3 kiaušinių
2 VŠ grietinės
1/2 VŠ adžikos
druskos, pipirų
sviesto ghee kepimui

Pateikimui:
citrinos
50 g krevečių sūryme (nenaudojau)
saujos žalumynų - mėtų, bazilikų (nenaudojau)
gražgarsčių, sultenių, pomidoro, agurko

Paruošimas:
  1. Porą supjaustome griežinėliais, lašišą kubeliais ir kelias minutes pakepiname svieste.
  2. Kiaušinius išplakame su grietine, adžika, druska ir pipirais. Manoji lašiša buvo sūdyta, tad aš druskos nenaudojau.
  3. Plakinį pilame į keptuvę ir ant nedidelės kaitros kepame, kol sutvirtės. Aš dar uždengiau dangčiu.
  4. Iškepusį omletą perkeliame į lėkštę, pabarstome žalumynais, krevetėmis, pašlakstome citrinos sultimis.
Skanaus!


Šaltinis: A. Jagelavičiūtė, A. Ivanauskas Gal pavalgom?






Prieš 1 metus: Moliūgų vafliai
Prieš 5 metus: Vaniliniai sausainiai
Prieš 6 metus: Skrebučiai su mocarela ir pomidorais
Prieš 7 metus: Daržovių sriuba su kukuliais
Prieš 8 metus: Bananų duona
Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...