2015 m. sausio 30 d., penktadienis

Švediškas sumuštinių tortas


Antrus metus darbe turime tradiciją - penktadienio pusryčius, kuomet keletas kolegų paruošia pusryčius likusiems. Šie pusryčiai daugelio laukiami ir yra puiki proga susitikti visiems kartu, pabendrauti bei stiprinti tarpusavio ryšius. Pusryčiai evoliucionavo tiek, kad kiekvieną kartą apsiėmus ruošti pusryčius tenka pasukti galvą kuo nustebinti. Ir nebūtinai tai turi būti įmantrųs valgiai, kartais pakanka idėjos. Nors pagrindinis tikslas - pabūti kartu, o ne priblokšti, bet kolektyvas toks kūrybingas, kad visiems sugužėjus į virtuvėlę pasigirsta "och" ir "ach". 
Čia dalinuosi vienu iš penktadieninių pusryčių patiekalų. Man norėjosi kažko paparasto, bet tuo pačiu nepaprasto :) Ir manau man pavyko - kas gali būti paprasčiau už sumuštinį? Antra vertus - sumuštinių tortas iš pirmo žvilgsnio panašus į tiesiog tortą, o įsižiūrėjus ir pamačius papuošimuose ridikėlius ir gražgarstes jau yra vertas "och" ir "ach" :) Idėją nusižiūrėjau ir išsisaugojau labai seniai čia. Smörgåstårta arba švediškas sumuštinių tortas yra puiki išeitis, kai norisi torto ir kažko nesaldaus vienu metu :D 
Galiu pasakyti, kad mano kolektyvas šį tortą "užskaitė" vienbalsiai, vos spėjau į visas puses pasakoti kaip gaminau. Man pačiai, gal dėl to, kad savo patiekalą vertinu visada kritiškai, užkliuvo tai, jog tortas nors ir efektingas, tačiau valgyti jį gana sudėtinga - dėl kremo į ranką nepaimsi, su šaukšteliu jį įveikti taip pat sudėtinga, kas apsiginklavo šakutėmis - susidorojo lengviau. Iš patirties žinau, kad juos tikrai nėra lengva valgyti, nes jau ne kartą esu gaminusi kažką panašaus - užkandinį tortą su tunu ir pikantišką tortą.
Sumuštinių tortai tuo ir žavūs, kad visiškai neriboja fantazijos - kas skaniausia ir mieliausia gomuriui, tą ir naudojame. Aš pusiau improvizavau ir tortą nutariau gaminti, pasinaudodama man labai skanių sumuštinių su kiaušiniais ir lašiša, produktų sąrašu: jis ne tik skanus, bet ir vegetariškas, kas aktualu mūsų kolektyve.
Pakeitimų ateičiai turėčiau du - lašišą supjaustyčiau mažais gabalėliais (dabar naudojau pjaustytą "paklodėmis" lašišą), kad valgyti būtų lengviau ir puoščiau prieš pateikiant, nes papuošimai per naktį šaldytuve apvyto. 
Iš anksto atsiprašau, tikslaus recepto nebus, nes gamindama improvizavau ir ragavau. Bet čia, manau, svarbiau idėja, nei tikslūs kiekiai.

Taigi, aš naudojau (2x3 forminės duonos riekių dydžio tortui ):
18 riekelių sumuštinių duonos
8 kietai virtų kiaušinių (4 - I pertepimui, 4 - pyrago viršui)
2 pakuočių pjaustytos šalto rūkymo lašišos po 100 g
majonezo
grietinės arba jogurto (naudojau jogurtą)
pusės ilgavaisio agurko

krienų
tarkuoto Džiugo sūrio
poro
krapų
sviesto
druskos, pipirų

Papuošimui:
2 pakuočių Rama Creme Bonjour aptepimui
jogurto
krevečių
pomidoriukų,
porų
gražgarsčių
ridikėlių

Paruošimas:
  1. Nupjaustome duonos pluteles ir paskrudiname įkaitintoje iki 200 laipsnių orkaitėje. Tai užtruks apie 5-10 min, svarbu nepražiopsoti momento bepjaustant likusius produktus :)
  2. I pertepimui sutarkuojame kiaušinius, įdedame pora šaukštų majonezo ir dar šaukštą kitą jogurto (čia kad būtų ne taip riebu), įmaišome gausiai krapų, dosniai porų, dėl skonio įverčiame šaukštą tarkuoto Džiugo, pagardiname druska ir pipirais. Paragaujame ar nieko netrūksta. Masė turi būti kaip tiršta grietinė - lengvai tepama, bet ne per skysta, kad neišbėgtų.
  3. Rama kremą sumaišome su jogurtu, kad pasiektume tepamą kreminę konsistenciją - ja aptepsime savo tortą. 
  4. Dalį pasiruošto Rama kremo atskiriame II pertepimui, kad užtektų aptepti nestorai vieną sluoksnį duonos riekelių, ir papildomai įmaišome krapų, porų, krienų ir Džiugo. 
Torto surinkimas:
  1. Išklojame pasiruoštą lėkštę paskrudintomis duonos riekelėmis. Aš išdėliojau 2x3.
  2. Aptepame duoną pasiruošta kiaušinių mišraine.
  3. Ant viršaus išdėliojame plonai pjaustytą agurką.
  4. Antram sluoksniui skirtas duonos riekeles iš vienos pusės plonai aptepame sviestu ir sviestuota puse dedame ant agurko. Aš pabijojau, kad nuo agurko duona visiškai ištęš, tad sviestą panaudojau kaip apsauginį skydą.
  5. Antrą duonos riekelių sluoksnį aptepame su II pertepimui pasiruoštu Rama kremu. 
  6. Ant viršaus tolygiai išdėliojame rūkytos lašišos gabalėlius.
  7. Kad nebūtų per sausa, trečiam sluoksniui skirtą duoną iš vienos pusės plonai aptepiau torto aptepimui skirtu pasiruoštu kremu. Bet dėl šio mano veiksmo kremo neužteko kremo viršaus patepimui. Nors gal ir taip būtų neužtekę, nes tepiau gana plonai.
  8. Tortą aptepame pasiruoštu Ramos kremu. Betepant paaiškėjo, kad kremo užteks tik šonams, o kadangi Ramos daugiau neturėjau, torto viršutinį sluoksnį aptepiau kiaušinių+majonezo+jogurto+džiugo mase. 
  9. Paruoštą tortą dedame šaldytuvan nakčiai, kad skoniai susimaišytų ir sudrėktų duona.
  10. Puošiame pagal fantaziją. Aš už savo torto papuošimą esu dėkinga savo vyriškiui :) kaip minėjau aukščiau, puošti patarčiau prieš patiekiant, nes per naktį papuošimai praranda savo grožį.
Skanaus!



Įkvėpimas ir idėjos ateičiai: pirmas neišdildomas įspūdis, paprasta, bet labai gražiai atrodanti alternatyva su tunu, prašmatniai atrodantys individualūs pyragiukai su kumpiu, Tikiu, kad labai gardus sumuštinių tortas su avokadais, vištiena ir saulėje džiovintais pomidorais. Dar tortiškiau atrodantis - apvalus sumuštinių tortas, kuriam naudojamas pačių iškeptas duonos kepalėlis.


2015 m. sausio 26 d., pirmadienis

Burokėlių ir mozzarellos salotos


Pristatau jums patiekalą, jei galima taip pavadinti, kurį paskutiniu metu darbe valgau pietums dažniausiai. Šios salotos evoliucionavo laike, kai pamėgau pietums gamintis salotas su burokėliais. Pirmasis egzempliorius - salotos su avokadu ir burokėliais. Dar buvo variantai su grikiais. Labai sėkmingi, bet nenufotografuoti. Gal kada nors. 
Grįžtant prie šių salotų, kaip matosi nuotraukose - jos labai paprastos, bet burokėlių mylėtojams jos tikrai patiks. Aš esu išbandžiusi burokėlių kombinacijas su feta, su marinuotu varškės sūriu, su pelėsiniais sūriais - visais atvejais labai skanu. Su mozzarella salotų skonis gana švelnus, bet man labai tinka. Aš savosioms salotoms naudoju aliejų, atlikusį nuo marinuoto varškės sūrio, ir kuris kupinas nuostabių skonių ir aromatų: rozmarino, čiobrelio, česnako. Neabejotinai jis mano salotoms suteikia daug papildomo skonio.

Taigi, mums reikės (1 porcijai):
1 virto ar kepto burokėlio (aš naudoju keptą*)
1 guzo mozzarelos (~100 g)**
2 AŠ kaparėlių
1 VŠ alyvuogių aliejaus
saujos gražgarsčių (ne visada jų turiu, skanu ir be jų)
druskos, pipirų

Paruošimas:
  1. Burokėlius ir mozzarellą supjaustome griežinėliais ar kaip kam skaniau.
  2. Pabarstome kaparėlių, apšlakstome aliejumi, pagardiname druska ir pipirais.
Skanaus!





* burokėlius aš išsikepu, kai ką nors kepu orkaitėje. Burokėlius nuplaunu, suvynioju į foliją ir dedu orkaitėn. Priklausomai nuo burokėlio dydžio, kepti reikėtų nuo 1 val. iki 2 val. Šaldytuve išstovi ir savaitę. Ar išsilaikytų ilgiau - sunku pasakyti - tiek laiko jie pas mane neužsibūna.

** aš su burokėliais esu derinusi ir pelėsinius sūrius (tiek brie, tiek su mėlynuoju pelėsiu), tiek fetą (jos sūrumas labai tinka su burokėlių saldumu!).

2015 m. sausio 17 d., šeštadienis

Čili sriuba (chilli con carne)


Po šių savaitgalio pietų aš buvau patenkinta "kaip livaras". Jau seniai norėjau pagaminti čili sriubą ir vis neprisiruošdavau. Šį kartą užsispyriau. Pavalgėme toookius skanius pietus, kad sunku ir apsakyti! Tiesa, aš iš pradžių gaminau neaštrią versiją ir į troškinį visiškai nedėjau aštriųjų pipirų. Jau patiekus troškinį, kiekvienas jį pasiaštrino pagal savo aštriamėgiškumo lygį su aštriu Zakk Wylde's Original padažu, kurį gavau dovanų iš aštriavalgių. Nors, pasak jų, šis padažas yra pats švelniausias toje padažų grupėje, bet įsidėjus į lėkštę šaukštą šio padažo, maža nepasirodė. 

Taigi, mums reikės:
500 g maltos jautienos
3 vidutinio dydžio svogūnų
1 česnako (visos galvos, ne skiltelės)
1 didelės morkos
1 saliero stiebo
2 saldžiųjų paprikų (šį kartą nedėjau, bet pasižymiu kitam kartui, nes tikiu, kad labai tiktų)
2-3 aitriųjų paprikų, jei naudojate (kiekį geriau rinktis pagal skonį)
1 AŠ kumino
2 AŠ paprikos miltelių
1/2 AŠ maltos kalendros
2 AŠ cukraus (aš dėjau rudąjį)
druskos, pipirų
800 g konservuotų pomidorų
2-3 VŠ pomidorų pastos (aš dėjau naminį pomidorų padažą)
1 1/2 VŠ tamsios kakavos
400 g konsevuotų raudonųjų pupelių
150 g (mažos skardinės) konservuotų kukurūzų
aliejaus kepimui

Pateikimui:
tarkuoto kietojo sūrio (aš naudojau Džiugą)

Paruošimas:
  1. Keptuvėje įkaitiname kelis šaukštus aliejaus ir apkepiname maltą jautieną. Kepame kol išsiskirs sultys, o mėsa parus. Apkeptą mėsą perkeliame į puodą, kuriame troškinsime.
  2. Toje pačioje keptuvėje apkepiname smulkintus svogūnus. Jiems suminkštėjus, beriame smulkintą česnaką.
  3. Kai česnakas paskleidžia savo aromatą, į keptuvę suberiame tarkuotą morką, smulkintas paprikas bei aštriuosius pipirus, prieskonius bei pagardiname druska. Pakepiname, kol suminkštės, ir pilame į bendrą puodą pas jautieną.
  4. Į puodą suverčiame konservuotus pomidorus ir pomidorų padažą. Išmaišome, užverdame ir paliekame troškntis ant nedidelės ugnies ne mažiau kaip vienai valandai.
  5. Paragaujame ar nieko netrūksta, dedame kakavą, beriame prieš tai nusunktas pupeles ir kukurūzus. Trokinti jų jau nebereikia, pakanka tik tiek, kad sušiltų.
  6. Tiekiant pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu. Čili sriubą labai skanu užkąsti šviežiu prancūzišku batonu.
Skanaus!



Prieš gamindama apie čili sriubas pasiskaičiau knygose "Beatos virtuvė" bei "Didžioji troškinių, sriubų ir kitų šildančių patiekalų knyga"





2015 m. sausio 13 d., antradienis

Kepta avižinė košė su obuoliais


Kai pirmą kartą pamačiau keptos avižinės košės receptą nustebau, susidomėjau, nusprendžiau, kad būtinai kepsiu ir...pradėjau kaupti receptus. Tokio pobūdžio pusryčiai labai rizikingi mūsų namuose, nes yra nemaža tikimybė, kad man juos teks valgyti vienai.  Taigi, sulaukiau ryto, kuris priklausė tik man ir išsikepiau avižinę košę orkaitėje. Man labai patiko! Sumaišiau viską per 5 minutes, pašoviau į orkaitę ir nuėjau po dušu.
Koks skonis? Nepasakyčiau, kad nurovė stogą ar būtų milžiniškas skirtumas palyginus su virta koše. Bijojau, kad dribsniai nespės išbrinkti, tačiau viskas buvo gerai - košė buvo minkšta, tiesa, kur ne kur, tikriausiai pakraščiuose, atsirasdavo grūdelis, kurį reikėjo pakramtyti, bet nuo to tik skaniau. Išbandžiusi "ant savęs", manau, kad bandysiu tokius pusryčius pateikti ir savo vyrukams.
Nors sukaupiau net 12 keptos avižinės košės receptų, juos paskaičiau ir ėjau virtuvėn vadovaudamasi tik principu ir galimų produktų sąrašu. Manau, kad viskas pavyko puikiai. Tad nepykit, jei kiekiai bus labai apytiksliai. Tai tik įrodo, kad didelio tikslumo čia tikrai nereikia.

Taigi, mums reikės (1 porcijai):
saujos avižinių dribsnių (aš naudojau 5 grūdų)
1/4 AŠ kepimo miltelių
1/2 AŠ cinamono
cukraus pagal skonį, aš dėjau gal pusę šaukšto
žiupsnio druskos
1 kiaušinio
~1/2 puodelio pieno
1 VŠ obuolių košės
sviesto, kepimo indo patepimui
1 nedidelio obuolio. Maniškis nors ir nedidelis, bet viską sumaišius atrodė, kad čia ne košė su obuoliu o obuolys su avižiniais dribsniais. Bet iškepus viskas buvo gerai, obuolys suteikė lengvumo ir gaivumo.
Jei norisi - razinų, džiovintų spanguolių, riešutų - šį kartą nedėjau

Paruošimas:

  1. Sausus produktus sumaišome.
  2. Kiaušinį paplakame ir įpylus pieno bei įdėjus obuolių košės išmaišome.
  3. Plakinį sumaišome su sausais produktais ir įmaišome nuluptą ir spujaustytą obuolį.
  4. Indą, kuriame kepsime košę ištepame sviestu, supelame pasiruoštą mišinį.
  5. Kepame iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 35 minutes.
Skanaus!



2015 m. sausio 12 d., pirmadienis

Šokoladinis lazdyno riešutų kremas aka naminė nutella


Paprastai, jei pavėluoju paskelbti kokį įrašą (pvz. baigiasi sezonas ar šventės), laukiu visus metus (kartais dvejus ir daugiau, nes būna pražiopsau ir dar kartą). Bet šį kartą prisižadėjau brangiausiai draugei, kad ilgai netempsiu ir kai tik galėsiu - pasidalinsiu jais skirtos Kalėdinės dovanos, kuri kaip supratau, pataikė į dešimtuką, receptu. Tad nesvarbu, kad visos šventės jau praėjo ir tikriausiai pasimiršo, visus sveikinu su Naujų metų pradžia! 


Yra trys populiariausios naminės nutellos versijos. 1-moji: lazdyno riešutai+kakava+cukraus pudra (arba medus)+aliejus. 2-oji: viskas tas pats kaip pirmojoje versijoje, tik vietoje kakavos naudojamas tirpintas šokoladas. Ir 3-ioji, ne tokia populiari - kurią aš dabar išbandžiau, nes jautė širdis, kad būtent su tokia sudėtimi aš kai ką nudžiuginsiu. Šį riešutinį kremą gaminau kaip Kalėdinę dovaną, slapčia tikėdamasi, kad ir man liks nors truputėlis... Deja (o tikrai deja, nes rezultatas man be galo be krašto patiko), iš pateiktų produktų kiekių gavosi tik du stiklainiukai (po 500 ml).  Šis kremas tikrai vertas pakartojimo, tik nesu tikra ar manoji virtuvės įranga atlaikys, nes sumalti riešutus iki kremo yra kas veikti - man ir nepavyko - apsiribojau sumalti iki miltų, nes maniškė įranga grėsmingai paleido tepalų kvapą ir pradėjo keistai džergžti :) 

Taigi, mums reikės (gausis ~750 ml kremo):
200 g lazdyno riešutų
1 skardinės (398 g) kondensuoto pieno
250 g juodojo šokolado
1/2 puodelio (128 ml) pieno
žiupsnelio druskos

Paruošimas:
  1. Lazdyno riešutus pakepiname 190 laipsnių orkaitėje 10-15 min.  Kartais galima ir pamaišyti, kad tolygiau apskrustų.
  2. Pakepintus riešutis beriame ant švaraus rankšluosčio ir patriname, kad atšoktų luobelė.
  3. Švarius riešutus blenderio, kokteilinės, o geriausia kokio galingesnio aparato pagalba malame tol, kol jie pavirsta į kremą. Šį etapą aš dariau ilgai - pamalu, palieku aparatą atvėsti. bet vis tiek sutryniau tik iki šlapių miltų pavidalo.
  4. Vandens vonelėje ištirpdome šokoladą, įberiame žiupsnį druskos.
  5. Šokoladą sumaišome su kondensuotu pienu, bei riešutų kremu (mano atveju riešutiniais miltais). Gausis gana tiršta masė, kurios tirštumą galima reguliuoti pieno pagalba (dabar kai žiūriu nuotraukas, pagalvojau, kad galėjau padaryti ir skystesnį kremą). Jei blenderis dar gyvas, tolygesnei konsistencijai galima su juo pasidarbuoti dar.
Skanaus!



Šaltinis: I adore food

2014 m. lapkričio 29 d., šeštadienis

Flaugnarde su obuoliais


Kas nemėgsta deserto pusryčiams? Na gerai, yra kas. Net gi, mano namuose... Taigi, kai savaitgalio pusryčius valgėme tik mudu su mažuoju, nusprendžiau pagaliau išsikepti pusryčiams pas Jurgą kažkada atrastą prancuzišką gardėsį, kurį ruošiausi pasigaminti jau ketvirti metai, bet vis kas nors sutrukdydavo. Nežinau, kaip jums, bet mane dažnai įtikina ką nors gaminti ne kas kitas, bet nuostabios nuotraukos. Taip ir šiuo atveju. Tik aplinkybės sėkmingai susiklostė ne iš karto...
Kaip šis patiekalas vadinasi lietuviškai - nepasakysiu. Versti savarankiškai - taip pat nerizikuosiu. Negaliu nesišypsoti, prisiminusi pirmą kartą, kai kepiau klafutį (clafoutis). Dar bekepdama, mintyse jį pavadinau blynu, bet paragavusi, supratau, kad nei čia blynas, nei pyragas. Taip ir 'flaugnarde' atveju. Kaip žinia, 'clafoutis', tai prancuziškas desertas, kepamas su vyšniomis. Na, o jei vietoje vyšnių naudojate kitus vaisius ar uogas, kaip pavyzdžiui aš - obuolius, tai jau 'flaugnarde'. 
Jei reikėtų apibūdinti šį kepinį, man sunkiai sektųsi, nes tai kažkas tarp pyrago, blyno ir saldaus omleto, tinkantis tiek saldiems pusryčiams, tiek popietės desertui prie kavos. Kad ir kaip keistai beskambėtų apibūdinimai - man labai patiko. Kaip kad patiko ir visi, anksčiau kepti, klafučiai.  Mano vaikiui patiko tik ta dalis, kuri be obuolių :) Galiu drąsiai teigti, kad mano savaitgalio pusryčiai buvo puikūs!
Ištraukusi iš orkaitės (kepinys buvo pasipūtęs, panašiai, kaip beveik kas savaitę kepamas vokiškas blynas) turėjau išvažiuoti ir grįžau po 20 min. Radau jį visiškai subliuškusį, bet vis tiek - labai skanų!

Ką tik iš orkaitės

Taigi, mums reikės (2 žmonėms, 20 cm skersmens forma; skliaustuose - 24 cm skersmens forma):
2 (3) kiaušinių
60 g (90 g) cukraus
50 g (70 g) miltų
230 ml (350 ml) pieno
1 1/2 VŠ (2 VŠ) aliejaus
1/2 AŠ vanilinio cukraus
žiupsnio druskos
1-2 obuolių (aš sunaudojau gal tik pusę didelio obuolio, nes pjausčiau plonai ir dėliojau tik paviršiuje)

Paruošimas:
  1. Užkaičiame pieną. Jis mums bus reikalingas karštas (bet ne verdantis). Aš truputį užsižiopsojau, tad iki virimo nedaug trūko.
  2. Kiaušinius plakame kol masė padvigubės (aš juos plakiau iš karto su cukrumi ir druska. Gal dėl to jis man taip išsipūtė?).
  3. Beplakant kiaušinius, po truputį supilame cukrų, druską, vanilinį cukrų, aliejų ir galiausiai miltus.
  4. Plona srovele, nuolat plakant supilame karštą pieną. Tešla bus skysta - taip ir turi būti.
  5. Kepimo indą ištepame sviestu, supilame tešlą ir išdėliojame nuluptus, supjaustytus obuolius. 
  6. Kepame iki 210 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 min. Į pabaigą mūsų kepinys pradės ruduoti - taip ir turi būti, bet sudegti tikrai neturėtų, tad stebėkite!
  7. Prieš pateikiant, pabarstome cukraus pudra.



Skanaus!



Bananiniai keksiukai


Originaliai, šie keksiukai turėjo būti "paturbinti" karameliniu įdaru ir grietinėlės kepure (taip ir turi būti keksiukų istorijų herojams), bet aš vakare patingėjau terliotis, o ir šiaip - mes paprasti :) Tiesa, jei visgi aš netingėčiau ir šiuos keksiukus dar įdaryčiau karamele bei puoščiau grietinėle - tikrai mažinčiau cukraus kiekį - man jie buvo ties riba, kai jau per saldu - gal dėl to, kad bananai buvau jau labai sunokę. 
O šiaip, keksiukai tikrai skanūs - drėgni, minkšti, aromatingi - ko daugiau bereikia? Tiesa, jie man tokio neišdildomo įspūdžio, kaip šie bananiniai keksiukai nepadarė. Gal mėnulio fazė ne ta :)

Taigi, mums reikės (14 nedidelių keksiukų):
 2 didelių kiaušinių
150 g cukraus
žiupsnio druskos
3 vidutinio dydžio pernokusių bananų
120 g sviesto (ištirpinto ir atvėsinto)
180 g miltų
40 g (pakelio) vanilinio pudingo miltelių arba tiek pat krakmolo (jei naudosite pastarąjį, galite papildomai įdėti truputį cukraus ir vanilinio cukraus dėl aromato)
1 1/2 AŠ kepimo miltelių

Paruošimas:
  1. Kiaušinius išplakame su cukrumi ir druska iki purumo, kol masė padvigubės.
  2. Į plakinį supilame sviestą ir trintus bananus, gerai išmaišome.
  3. Miltus, pudingo miltelius ir kepimo miltelius sumaišome, įsijojame į tešlą ir viską gerai išmaišome. Tik nepersistengiame su maišymu.
  4. Paskirstome užmaišytą tešlą į keksiukų formeles.
  5. Kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15-20 minučių. Aš kepiau 25 min. Gal kiek ir perkepiau, nes viršūnėlė jau buvo vos vos sausa, bet norėjau, kad keksiukai įgautų skanią auksinę spalvą. taigi, stebėkite keksiukus, patikrinkite su mediniu pagaliuku ar jie jau iškepę, nes kiekviena orkaitė kepa skirtingai.
Skanaus!



Šaltinis: Keksiukų istorijos

2014 m. lapkričio 25 d., antradienis

Orkaitėje kepta vištiena su grybų padažu


TO-BU-LA! Tikrai! O padažas...Padažas iš didžiosios "P"! Patiekalo skanumas neišpasakytas, o darbo - minimaliai. Aš, gamindama pirmą kartą šį patiekalą, naudojau baravykus, tad, neabejotinai, jie pridėjo nemažai, o gal net ir baisiai daug, tačiau, gaminant kitą kartą pievagrybiais, buvo taip pat labai skanu!
Taip jau nutiko, kad po vakarienės liko vienas kumpelis ir padažo, tad kitos dienos vakarienei valgėme fantastišką vakarienę - makaronus su nerealiu grybų ir vištienos padažu. Hmmm...ir man atrodo, kad ši vakarienė buvo dar fantastiškesnė nei ankstesnės dienos...

Taigi, mums reikės:
6 vištos kumpelių
druskos, pipirų
~2 VŠ miltų (kumpeliams apvolioti)
sviesto ar aliejaus kepimui (aš naudojau ghee)
3 didelių česnako skiltelių
dosni sauja baravykų (aš naudojau šaldytus). Naudodama pievagrybius, jų įdėčiau bent 300 g
1 puodelio vištienos sultinio ar balto vyno (aš pyliau vyną ir įdėjau pusę kubelio sultinio - būtų užtekę ir ketvirčio)*
1/2 AŠ džiovinto čiobrelio (aš naudojau šviežią)
1/2 AŠ džiovinto raudonėlio (aš naudojau šviežią)
1/2 AŠ džiovinto baziliko (aš naudojau šviežią)
1/4 puodelio riebios grietinėlės
1/4 puodelio tarkuoto kietojo sūrio*
1 VŠ grūdėtų garstyčių (neturėjau-nedėjau)

puodelis = 236 ml

*kadangi persistengiau su sultinio kubeliu, kietojo sūrio jau nebedėjau, nes būtų buve gerokai per sūru. 

Paruošimas:
  1. Vištos kumpelius nuplauname, nusausiname, pagardiname druska ir pipirais. 
  2. Apvoliojame miltuose, nukratome perteklių ir apkepame įkaitintame svieste. Pirmiausia mėsą dedame odele į apačią. Kiekvieną pusę apkepame po maždaug 1-2 minutes. Atidedame į šalį.
  3. Jei reikia, įdedame į tą pačią keptuvę papildomai sviesto ir suberiame smulkintus česnakus. 
  4. Česnakams paskleidus savo aromatą, suberiame smulkintus grybus ir pakepiname, kol gražiai parus ir išgaruos skysčio perteklius.
  5. Supilame sultinį ar vyną, suberiame prieskonius, išmaišome, paragaujame ar nieko netrūksta. pakaitiname, kol dalis skysčio nugaruos.
  6. Jei keptuvę galima dėti į orkaitę, sugrąžiname vištieną į keptuvę, jei ne - sudedame vištieną į kepimo indą, užpilame susidariusiu padažu ir šauname į orkaitę.
  7. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 minučių.
  8. Išimame indą iš orkaitės, įmaišome grietinėlę, paragaujame ir tada jau pagal poreikį įdedame kietąjį sūrį ir garstyčias bei vėl kišam porai minučių į orkaitę. Teoriškai reikėjo išimti vištą iš keptuvės, viską įmaišyti, pakaitinti ant viryklės ir tada jau tiekti, bet man pasirodė per daug žaidimo.
  9. Aš vištieną tiekiau su orkaitėje keptomis daržovėmis (bulvės, moliūgas, paprika, česnakas, morka). Bet antros dienos vakarienė parodė, kad prie taip paruoštos vištienos ideliai tinka makaronai. 
Skanaus!





Adaptuota pagal: Damn delicious

P.S. Taip vištieną ruošiau ne vieną  kartą. Kitus kartus vietoje baravykų naudojau pievagrybius, pyliau ne vyną, o sultinį, tad garstyčios, kurių nusipirkau, ir tarkuotas džiugas padažui labai tiko ir suteikė labai gerą "cinkelį". Tiekiau su kuskusu ir morkų/saliero/obuolio salotomis. Vakarienė buvo 10 balų! 

2014 m. lapkričio 5 d., trečiadienis

(Ne)paprastas obuolių pyragas su grietine


Šis pyragas yra naujas mano mėgstamiausias obuolių pyragas. Dėl dviejų priežasčių: 1) yra labai skanus; 2)paruošiamas lengvai, greitai ir iš paprastų produktų.
Gamybos paprastumu jis yra panašus į mano anksčiau keptą greitą obuolių pyragą. Skirtumas tarp jų man yra gal tik vienas, greitasis obuolių pyragas tik iškepęs yra labai purus, bet gana sausas ir man skanesnis antrą dieną - kai obuoliai sudrėkina visą pyragą. Tuo tarpu, šio pyrago biskvitas tik iškepus yra labai minkštas ir drėgnas. Dar vienas jo pliusas, palyginus su dauguma pyragų - tai, jog vietoje sviesto ar aliejaus naudojama grietinė (vadinasi ir kalorijų mažiau! Neva tai...).
Tad leisiu sau parekomenduoti būtinai šį pyragą šį rudenį išsikepti! Aš jį kepiau jau tris kartus: vieną kartą pagal pateiktus kiekius, kitą kartą produktų kiekius mažinau dvigubai ir kepiau 22 cm skersmens kepimo formoje.




Taigi, mums reikės (26 cm skesmens kepimo formai):
4 kiaušinių (tryniai ir baltymai atskirti)
1 puodelio cukraus
1 AŠ vanilinio cukraus
žiupsnio druskos
1 puodelio grietinės (naudojau 30 proc. riebumo)
1 puodelio miltų
2 AŠ kepimo miltelių
3-5 obuolių, nuluptų ir supjaustytų

puodelis = 236 ml

Paruošimas:
  1. Trynius išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska iki purumo.
  2. Supilame grietinė ir dar paplakame.
  3. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir įsijojame į plakinį. Išplakame iki vientisos masės.
  4. Baltymus išplakame iki standžios masės ir atsargiai įmaišome. Maišome judesiu iš apačios į viršų, kad išsaugotume baltymus purius.
  5. Atsargiai įmaišome supjaustytus obuolius. Vieną kartą obuolius pjausčiau smulkiai, kitą kartą - stambiais gabalais. Pyrago skonis tikrai skyrėsi, tad darykite kaip jums labiau patinka. 
  6. Supilame paruoštą tešlą į kepimo popieriumi išklotą formą.
  7. Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30 min. Svarbu stebėti ir patikrinti mediniu pagaliuku - jei neapsivėlęs tešla - pyragas iškepė.
  8. Prieš pateikiant, galima apibarstyti cukraus pudra - labai skanu :) O obuolių ir ledų kombinacijos tikriausiai net minėti nereikia, ar ne? :)
Skanaus!





Šaltinis: Gabrielės blogas

2014 m. spalio 10 d., penktadienis

Marinuotos alyvuogės


Jau esu rašiusi ne kartą, kad  man labai sunku prisiruošti tokiems receptams, kurių gamyba užtrunka kelias minutes. marinuotos alyvuogės yra vienas iš tokių atvejų. Aš jau net nepamenu, nuo kada ruošiausi jas užsimarinuoti, bet kad pamačiau jas prieš gerus trejus metus tai tikrai. Ir pagaliau prisiruošiau. Ir kaip visada, pasigailėjau, kad tiek laukiau, nes pastangų nereikalauja visiškai, o skanu be galo! Galimo skonio variacijų gali būti be galo - svarbu atrasti labiausiai sau tinkamą, o tai galima padaryti tik bandant ir ragaujant. 
Aš pirmąjį kartą išbandžiau gana paprastą variantą: medus+citrina+šakelė rozmarino+šakelė čiobrelio+skiltelė česnako ir, žinoma, alyvuogių aliejus. Buvo labai gerai! Nors ir nukrypusi nuo originalo (viską dariau daugmaž iš akies), idėją nusižiūrėjau pas Eglę, tad jos receptą ir pateikiu su savais papildymais.

Taigi, mums reikės:
200 g konservuotų alyvuogių
2 VŠ skysto medaus (aš kitą kartą medaus pamažinčiau, man buvo kiek per saldu)
2 VŠ balzaminio acto (aš naudojau citrinos sultis)
2 VŠ alyvuogių aliejaus
tarkuotos pusės citrinos žievelės
žiupsnio druskos
kelių česnako skiltelių
šakelės rozmarino*
kelių šakelių čiobrelio*
šakelės raudonėlio*
*naudojant džiovintus prieskonius reikėtų naudoti po 1/4 AŠ

Paruošimas:
  1. Nuo alyvuogiių nupilame skystį ir paliekame nusivarvėti.
  2. Tuo tarpu marinatui skirtus produktus sumaišome dubenėlyje (arba, kad būtų mažiau indų plovimo - tiesiai tame stiklainyje, kuriame marinuosime alyvuoges). 
  3. Supilame marinatą ir alyvuoges į viena stiklainį, gerai pakratome, kad alyvuogės tolygiai pasidengtų marinatu ir paliekame marinuotis šaldytuve bent porai valandų, o geriausiai per naktį ar visai parai.

Skanaus!



Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...