Atrodo, kas čia tokio - išvirti kisielių. Bet kai nesi to nei kartelio daręs - tai neatrodo taip paprasta. Bent jau iš pradžių. Bet kai išviriau, be proto savimi didžiavausi, nes kisielius man pasirodė tiesiog tobulas - teisingo skonio, bei teisingo tirštumo - geriamas, o ne kabinamas šaukštu ar pjaustomas peiliu (nors vieną akimirką buvo šmėkštelėjusi mintis, kad reikės išsivirti ir tirštą tirštą kisielių. Kada nors.). Didelę dalį kisieliaus žavesio sudarė gvazdikėlių, kurių keletą įmečiau virdama, aromatas bei skonis.
Taigi, mums reikės:
~1,5 l vandens
~1 stiklinės spanguolių
~4 VŠ cukraus (iš tikro - pagal skonį)
poros gvazdikėlių
~2 VŠ krakmolo (naudojau bulvių)
Paruošimas:
- Spanguoles suberiame į verdantį vandenį, ten pat dedame gvazdikėlius ir verdame apie 15 min. Puodą būtinai uždengiame, nes spanguolės linkusios sproginėti ir taškytis.
- Gautą "kompotą" nukošiame, vandens, žinoma, neišpilame. Spanguoles pertriname per sietelį. Visą gautą spanguolių tyrę pilame į vandenį, kuriame virė uogos ir užverdame.
- Pasaldiname pagal skonį.
- Krakmolą ištirpiname nedideliame kiekyje šalto vandens.
- Plona srovele nuolat maišant į puodą supilame ištirpintą krakmolą, pakaitiname kol sutirštės ir nukeliame nuo ugnies.
- Atvėsiname. Kad ant vėstančio kisieliaus paviršiaus nesusidarytų plėvelė, pabarstome cukrumi ar cukraus pudra.
P.S. Taip kisielių verda mano mama. Mano vyriškio mama papasakojo kitą būdą, kuris man pasirodė labiau tausojantis vitaminus. Uogas ji sudeda į merliuką ir paverda pora minučių. Išspaudžia sultis. Vandenį, kuriame virė spanguolės, pasaldina, supila šaltame vandenyje tirpintą krakmolą ir galiausiai supila spanguolių sultis. Neužverda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą