Puslapiai

2021 m. gruodžio 28 d., antradienis

Sidro ir uogų želė



Jau tapusi mano Naujametinio vaišių stalo žanro klasika - želė. Aš ir vėl atsilikusi metų metais nuo tendencijų ir tik dabar (2020-ųjų išvakarėse, taip, čia - pernykštis desertas) pasigaminau alkoholinę želė. Jų būna visokių - ir su putojančiu vynu, ir su tiesiog vynu, su degtine, viskiu, tekila ir t.t. ir pan. Manoji žele - su sidru. Turiu pasakyti, kad desertas nenuvylė, veikiau atvirkščiai - labai patiko. Indą gausiai užpildžiau uogomis, tad buvo ir gaivu, ir labai skanu.

Na ir, žinoma, sveikinu su artėjančiais 2022-aisiais ir linkiu, kad jie būtų sūkmingi, laimingi, kupini atradimų ir gerų įspūdžių!



Taigi, mums reikės (~5 porcijoms):
0,33 l sidro (naudojau obuolių)
1 VŠ cukraus
želatinos, skirtos 300 ml skysčio (skaitykite instrukciją ant pakelio, jos labai skirtingos)
200 g braškių
saujos aviečių
saujos šilauogių
1 mandarino 

Paruošimas:
  1. Želatiną paruošiame pagal instrukciją ant pakelio. Dažniausiai tai būna užmerkti vandenyje tam tikram laikui, ištirpinti (bet ne užvirti!). 
  2. Sidrą pilame į puodą, beriame cukrų ir ant nedidelės kaitros pakaitiname, kol ištirps cukrus. Neperkaitiname, nes išgaruos visas alkoholis (čia jei svarbu, kad jie kažkiek liktų). 
  3. Į sidrą supilme tirpintą želatiną ir paliekame pravėsti.
  4. Į indą (-us), kuriuose ruošime želė, supjaustome pasirinktas uogas ir vaisius.
  5. Užpilame pasiruoštu sidru ir dedame į šaldytuvą sustingti. 
  6. Tiekiame tiesiog taip arba su plakta grietinėle.
Skanaus!




2021 m. gruodžio 10 d., penktadienis

Schichttorte - šakočio pusbrolis


Šakočio pusbroliu vadinamas pyragas mano akyse vaidenosi jau seniai (labai seniai. Labai!). Ir kartą, bežiūrėdama Great British bake off, pažiūrėjau visą jo istoriją: Zalcvėdelio miestelio pasididžiavimas baumkuchenas yra mūsų šakočio tikras brolis. Wikipedia netgi daro prielaidą, kad mūsų šakotis yra senesnis už baumkucheną. Beja, mūsų šakotis man yra daug gražesnis už vokiškąjį baumkuchen'ą, kuris yra arba lygus arba gumbuotas, o ne raguotas, kaip mūsiškis.  Mano minėtos laidos dalyviai kepė Schichttorte, kuris ir yra lietuviškuose internetuose pasklidęs šakočio pusbrolis, t.y. tas pats bankuchenas, tik sluoksniuotas horizontaliai, o ne vertikaliai, ar dar kitaip tariant, keptas orkaitėje kepimo formoje, o ne krosnyje ant besisukančio iešmo. Čia laidos teisėjo Paul Hollywood receptas. Jis nuo lietuviškuose bloguose paplitusio recepto (visur keliauja tas pats receptas, net Beatos laidoje filmuotas receptas yra būtent šis) skiriasi gerokai mažesniu sviesto kiekiu. 
Tai tiek istorijos. Dabar mano įspūdžiai. Pyragas tikrai skanus, o įjungus vaizduotę, tikrai primena tą senovišką minkštą šakotį. Na, o jei ragauja nieko nežinantis apie jo prašmatnią kilmę, tai vertina kaip keksą. Pagaminti jį taip pat nėra sudėtinga. Jau ragaudama rezultatą supratau, kad mano įsivaizduojami ploni tešlos sluoksniai vis dėlto nebuvo tokie ir ploni. Dėl tos pačios priežasties man vienas sluoksnis kepdavo ne 1-2 minutes, o kone - penkias. Bet pats procesas neprailgo, tad tikrai neatmetu galimybės jį išsikepti dar kartą. Beja, 9,5 kartus iš 10 aš pyragams/keksams/keksiukams ir pan. jokių glaistų, kepurių ir kepurėlių negaminu, bet šiam aš labai norėjau užtupdyti balto šokolado glajų. Oi, kaip jis ten tiko! Beja, šio pyrago didelis pliusas, kad jis nuo laiko (aišku, proto ribose) tik skanėja. Ragavome mes jį gal trečią dieną po iškepimo, ir visas dienas kiek valgėme, buvo labai skanu. Susiruošusi kepti, turėjau tik 5 kiaušinius, tad perskaičiavau visus kiekius ir pateikiu abu variantus, bet kepkit pilną normą, tikrai neprapuls :)


Taigi, mums reikės (visi produktai turi būti kambario temperatūros):
Pyragui:
350 g  (250 g) sviesto
350 g (250 g) cukraus
7 (5) didelių kiaušinių
200 g (143 g) miltų
150 g (107 g) krakmolo
3 VŠ (2 VŠ) riebios grietinės
žiupsnio druskos
1 AŠ vanilės ekstrakto (naudojau vanilinį cukrų)

Glajui:
70 g balto šokolado
1/4 puodelio riebaus pieno ar grietinėlės

Papuošimui (pasirinktinai):
kokoso drožlės
migdolų plokštelės
spanguolės, džiovintos ar šviežios
rozmarinai
ir t.t.

Paruošimas:
  1. Miltus ir krakmolą išmaišome atskirame dubenyje ir atidedame trumpam į šalį.
  2. Atskiriame kiaušinių baltymus nuo trynių.
  3. Išplakame baltymus iki tvirtų putų, kad nebūtų baisu apversti dubenį virš galvos ir atidedame trumpam į šalį.
  4. Kitame dubenyje, sviestą su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska išplakame iki purumo.
  5. Į sviesto plakinį po vieną įplakame trynius, po kiekvieno paplakant, kad neliktų pėdsako.
  6. Įplakame grietinę.
  7. Įsijojame miltus su krakmolu ir išmaišome.
  8. Galiausiai įmaišome plaktus baltymus.
  9. 26 cm skersmens kepimo formą išklojame kepimo popieriumi. Jei naudojame kekso formą, ją patepame sviestu, pabarstome miltais, miltų perteklių iškratome.
  10. Orkaitę įkaitiname grilio rėžimu iki 220 laipsnių temperatūros. 
  11. Ant kepimo formos dugno plonai paskirstome tešlą. Geriausia tai padaryti konditeriniu teptuku. Skaniau ir gražiau, jei tas sluoksnis būtų kuo plonesnis.
  12. Kepame kol gražiai paruduoja. Trukmė labai priklauso nuo orkaitės, sluoksnio storio ir pan., bet po kelių sluoksnių atsiranda taisyklė.
  13. Traukiame kepimo formą iš orkaitės, tepame naują sluoksnį ir vėl dedame į orkaitę.
  14. Taip žaidžiame, kol baigiasi tešla.
  15. Iškepusį pyragą šiek tiek atvėsiname formoje, tada iškrečiame iš jos ant grotelių ir paliekame visiškai atvėsti.
  16. Glajui skirtus produktus ištirpiname vandens vonelėje ir apliejame keksą. Pabarstome norimais pabarstukais, glajui sustingus dedame į maišelį bent vienai dienai, kad subręstų.
Skanaus!




Šaltinis: 15min.lt

P.S. Benaršydama po receptus, atradau marcipaninę šio pyrago versiją, kurią būtinai reikės išbandyti, tik dar neišsirinkau pagal Jamie Oliver ar pagal Aušros iš Vaikai ir Vanilė receptą.




2021 m. spalio 25 d., pirmadienis

Lazanijos sriuba

 


Mano mėgiamiausias patiekalas nuo 2011-ųjų - lazanija. Negaliu jai atsispirti, suvalgiusi dvigubą porciją, vis tiek paslapčiomis vis prasuku pro indą dar vienam kąsneliui. Tad užmačius lazanijos sriubos receptą, būtų buvę keista, jei būčiau jos neišbandžiusi. Lazanijos, žinoma, ši sriuba/troškinys neatstos, tačiau bus gardu. 



Taigi, mums reikės:
500 g maltos jautienos
2 vidutinių svogūnų
3 skiltelių česnako
2 skardinių po 400 g konservuotų pomidorų (naudojau naminius)
2 AŠ rudojo cukraus
1 AŠ džiovintų itališkų prieskonių žolelių (bazilikai, raudonėliai, rozmarinai, mairūnai)
2 lauro lapų
druskos, pipirų
2-3 puodelių sultinio (naudojau kubelį+vandenį)
200 g lazanijos (sulaužytų) arba kitokių makaronų

Patiekimui:
200 g ricotta sūrio
1/2 puodelio tarkuoto kietojo sūrio

Paruošimas:
  1. Keptuvėje (aš viską dariau emaliuotame ketaus puode) įkaitiname šlakelį aliejaus ir apkepiname jautieną.
  2. Į keptuvę pas mėsą beriame smulkintus svogūnus ir pakepiname, kol nuskaidrės.
  3. beriame česnaką ir pakepiname pusę minutės.
  4. Jei kepinome viską keptuvėje, perpilame keptuvės turinį į puodą. 
  5. Pilame į puodą pomidorus, prieskonius ir cukrų, sultinį, dedame lauro lapus, pagardiname druska ir pipirais ir paliekame troškintis 20-30 minučių, dar sodresniam skoniui - valandą.
  6. Suberiame makaronus ir dar troškiname 20 minučių.
  7. Rikotą sumaišome su kietuoju sūriu.
  8. Išpilstome sriubą į dubenėlius, ant viršaus dedame po pora šaukštų rikotos ir tiekiame.
Skanaus!


Šaltinis: Cooking classy

P.S. Dar vienas variantas lazanijos sriubos, kuomet ricotta įmaišoma į sriubą ir troškinama kartu, o pabaigoje, išpilsčius į dubenis, ant viršaus užbarstoma mozzarella ir orkaitėje užkepma: oh sweet basil







2021 m. rugsėjo 22 d., trečiadienis

Jaučio uodegos troškinys

 


Esu (o gal buvau - paskutiniai sezonai nebepasirodė patrauklūs) didžiulė australų MKR laidos gerbėja. Ne vienoje laidoje mačiau gaminamą ir giriamą jaučio uodegos troškinį, tad kai tik man į rankas pateko pagrindinis šio patiekalo ingredientas, neabejojau.

Uodega sudaryta iš raumenų, riebalų ir geležimi turtingų kaulų čiulpų. Jaučio uodegą geriausia troškinti ilgai ir dieną prieš valgymą, kad išsilydę riebalai sustingtų paviršiuje ir juos būtų galima nugriebti.

Man labai patiko, na o vyras nesugebėjo nugalėti psichologinio barjero dėl uodegos.
O viską dariau aš paprastai, paskaičiusi Jamie Oliver receptą ir prisimindama jautienos troškinį su alumi.



Taigi, mums reikės:
1,5 kg jaučio uodegų (manosios buvo veršiuko)
2 svogūnų
2 morkų
(tiktų 1 saliero stiebas, bet neturėjau)
2 VŠ miltų
1 kubelio sultinio
2-3 šakelių rozmarino
pluoštelio čiobrelių
2 lauro lapų
druskos, pipirų
600 ml konservuotų pomidorų (naudojau naminius)
500 ml tamsaus alaus

Paruošimas:
  1. Uodegą (-as) supjaustome/sukapojame mažesniais gabalėliais, nuplauname, nusausiname.
  2. Įkaitiname keptuvę (aš visame procese naudojau ketaus puodą) su šlakeliu aliejaus.
  3. Porcijomis, kad uodegos gabalėliai nesusigrūstų vienas šalia kito, apskrudiname iš visų pusių ir išėmus iš keptuvės atidedame.
  4. Svogūnus supjaustome plunksnelėmis ir beriame į tą patį puodą, kur kepė uodegos. Pakepiname kol nuskaidrės.
  5. Suberiame smulkintus česnakus ir pakepiname pusę minutės.
  6. Beriame kubeliais pjaustytas morkas, išmaišome ir šiek tiek pakepiname.
  7. Galiausiai beriame pora šaukštų miltų, išmaišome, kiek pakepiname.
  8. Beriame kubeliais supjaustytas bulves, suverčiame atgal uodegas, pilame konservuotus pomidorus, dedame prieskonius, sultinio kubelį, pagardiname druska, pipirais, pilame alų. Užverdame.
  9. Šauname į iki 170 laipsnių įkaitintą orkaitę 5 valandoms. Aš viską pasiruošiau vakare, kepiau iki 150 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 5 valandas, nustačiau, kad po to orkaitė pati išsijungtų, o troškinys toliau šutinosi per naktį.
Skanaus!   


Šaltinis: Jamie Oliver







2021 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

Baklažanų ir pomidorų troškinys su avinžirniais

 


Šis patiekalas dar vienas įrodymas man, kad labai mėgstu baklažanus - sukau ratus aplink keptuvę visą vakarą. Dar begamindama, kalbėjausi su mama ir pasiūliau kitos dienos pietums valgyti šį troškinį, bet paragavusi, pradėjau galvoti, kaip čia padarius, kad nereikėtų dalintis likučiais su niekuo... 
Tai puikus pasirinkimas bemėsei vakarienei ar pietums, paruošiamas greitai ir lengvai. beja, labai skanus ir atvėsęs.



Taigi, mums reikės (4 valgytojams):
1 didelio baklažano
1 VŠ druskos
1-2 VŠ aliejaus

1 VŠ aliejaus arba ghee sviesto
1 didelio svogūno
1 čili pipiro (aš įpjausčiau 3 mažiukus ir galiausiai man vis tiek pritrūko aštrumo, tad bėriau džiovintų čili dribsnių)
3 skiltelių česnako
1/2 AŠ malto kumino
1/2 AŠ maltų kmynų (neturėjau, dėjau nemaltus)
1/2 AŠ maltų kalendros grūdelių
1 skardinės (400 g) avinžirnių
1 skardinės (400 g) konservuotų pomidorų arba atitinkamai šviežių. Aš naudojau naminius konservuotus
1 VŠ rudojo cukraus
1 puodelio sultinio (nedėjau, pakako skysčio iš konservuotų pomidorų)
1 VŠ citrinos sulčių (nedėjau)

Paruošimas:

  1. Baklažaną supjaustome 1 - 1,5 cm kubeliais, pabarstome šaukštu druskos ir paliekame bent pusvalandžiui, kad išsiskirtų sultys ir kepamas baklažanas neprisigertų aliejaus.
  2. Smulkiai supjaustome svogūną ir čili pipirą ir pakepame įkaitintame ghee svieste, kol svogūnas pradės skaidrėti. 
  3. Į keptuvę beriame smulkintą česnaką ir prieskonius: kuminą, kmynus, kalendrą ir pakepiname 1 minutę.
  4. Nupilame konservuotus avinžirnius ir beriame į keptuvę, išmaišome, kad pasidengtų prieskoniais.
  5. Pilame pomidorus ir sultinį į keptuvę, įberiame cukraus, užverdame ir leidžiame pavirti neu-dengus ir nuolat pamaišant apie 10 minučių. 
  6. Suberiame keptus baklažano gabalėlius, išmaišome, dar kartą užverdame ir nuimame nuo kaitros.
  7. Įmaišome citrinos sultis ir smulkintas petražoles.
  8. Tiekiame su ryžiais, soromis, kuskusu ar indiška plokščia duona, kurią taip pat kažkada  būtinai išbandysiu.

Skanaus!




Šaltinis: The first mess




2021 m. rugpjūčio 12 d., ketvirtadienis

Focaccia su karamelizuotais svogūnais, kriaušėmis ir mėlynuoju pelėsiniu sūriu


Ši fokačia buvo tikra šventė gomuriui. Tokia gera, kad kepiau jau ne kartą. Kriaušės, mėlynasis pelėsinis sūris yra tobula kombinacija. Jei tik mėgstate pelėsinį sūrį, būtinai bandykite!


Taigi, mums reikės (22x33 cm kepimo formai):
Tešlai:
1 puodelio kambario temperatūros vandens
1 AŠ druskos
1/2 AŠ medaus
1/4 puodelio alyvuogių aliejaus
300 g (2 1/2 puodelio) miltų, naudojau 550 D tipo
1 AŠ sausų mielių (pgl receptą 7 g, bet tikrai tiek nereikia)

Užbaigimui:
2 didelių svogūnų
1 AŠ rudojo cukraus
1 kriaušės
1/2 puodelio į trupinius susmulkinto mėlynojo pelėsio sūrio
3-4 VŠ alyvuogių aliejaus

Paruošimas (aš tešlą ruošiau duonkepėje):
  1. Dubenyje sumaišome vandenį, medų ir mieles bei paliekame mieles aktyvuotis 5 minutėms.
  2. Įsijojame miltus, lengvai išmaišome; įpilame aliejų ir vėl išmaišome. Pagal tešlos skystumą aš maišymu ir apsiribočiau.
  3. Tešlą dar apglostome aliejuotomis rankomis ir paliekame pakilti 1 valandai kambario temperatūroje arba šaldytuve nuo 8 iki 24 val.
  4. Kol tešla kyla, pasiruošiame įdarą. Svogūnus supjaustome plonais griežinėliais ir pakepiname su šaukštu aliejaus ant vidutinės kaitros 10 minučių kol suminkštės. Užberiame cukraus, išmaišome, uždengiame ir vis pamaišant pakepiname dar 10 minučių, kol gražiai parus.
  5. Įpilame į kepimo formą šiek tiek aliejaus, supilame tešlą ir aliejuotomis rankomis paskirstome po kepimo formą. Paliekame pakilti. Jei kildinome šiltai, užteks 20 min., jei šaltai - galima palikti ir valandai.
  6. Ant pakilusios tešlos išdėliojame labai plonai pjaustytas kriaušes (geriausia tai daryti mandolina, tik saugokite pirštus), ant viršaus tolygiai paskirstome karamelizuotus svogūnus, pabarstome trupintą pelėsinį sūrį.
  7. Kepame iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėj 20 minučių, kol skaniai paruduos.
Skanaus!


Šaltinis: food&wine




2021 m. liepos 19 d., pirmadienis

Vištienos ir bulvių paketėliai, kepti orkaitėje


Man be proto patinka patiekalai, kuriuos lengva pagaminti ir tam nereikia praleisti pusės dienos virtuvėje, o po to plauti kalnus indų, todėl kai pamatau "vienos skardos" (lietuviškai kažkaip neskamba) patiekalą, iš karto išsisaugau. Kažką panašaus į šį patieklą aš jau esu kepusi. Tai ir vištienos ir bulvių bomba, ir vištiena, kepta orkaitėje su ryžiais ir daržovėmis. Dabar, kai pati pradžia šviežių bulvyčių, man labai knietėjo išbandyti šį patiekalą. 
Rezultatas: teoriškai geras, praktiškai - reikia šiek tiek pasitreniruoti. Rezultate gavosi kiek sausoka vištiena, dėl ko apkaltinau pačią vištieną, mat ji buvo naminė. Bet paskui supratau, kad pati padariau klaidą: originaliame recepte kepama visa krūtinėlė, o aš ją padalinau į keturias dalis, ko pasėkoje ji iškepė greičiau nei bulvės ir per daug išsausėjo. 


Taigi, mums reikės (2-4 porcijoms (mums pakako 4 porcijoms)):
1 vištos krūtinėlės puselės

Vištienai:
1 AŠ Dižono garstyčių
1 AŠ grūdėtų garstyčių
1/2 AŠ džiovintų česnako granulių
1/2 AŠ Provanso žolelių mišinio (aktualiausi rozmarinas ir čiobrelis)
druskos ir pipirų pagal skonį
2 VŠ aliejaus

Bulvėms:
~8 mažų bulvyčių
3 VŠ aliejaus
1 VŠ balzamiko acto
1 AŠ provanso žolelių mišinio
1 AŠ česnako granulių
druskos pagal skonį

4 plonų citrinos griežinėlių

Paruošimas:
  1. Visus vištienos marinatui skirtus produktus sumaišome ir juo patepame krūtinėlę. Paliekame pasimarinuoti, geriausia per naktį.
  2. Bulvytes nuplauname, perpjauname per pusę, didesnes - į 4 dalis ir išmaišome su likusiais bulvėms skirtais produktais.
  3. Atplėšiame folijos lapą, į vidurį paskleidžiame bulvytes, ant viršaus patupdome vištos krūtinėlę, apdėliojame ją citrinos griežinėliais ir sandariai užlankstome foliją. Dedame ant kepimo skardos.
  4. Kepame iki 190 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių, kol bulvės iškeps.
  5. Jei norima, galima atlanksčius foliją įdėti patiekalą kelioms minutėms į orkaitę po griliu.
Skanaus!

Šaltinis: Damn delicious


2021 m. gegužės 10 d., pirmadienis

Kombucha (kombučia) - kas, kodėl, kaip

 


Arbatos grybą (šitą tai tikrai, bet rodos augino ir ryžių grybą) turbūt prieš 25 metus augino mano mama. Jei atmintis manęs neapgauna, aš tos bjaurasties, kurioje jis mirko burnon neėmiau. Kai prasidėjo hipsteriška kombučios mada, šypsojaus į ūsą (perkeltine prasme, žinoma). Ir staiga, perkanti antibiotikus ir vaistininkei pasakius, kad po jų reikės atstatyti gerąsias bakterijas organizme, mintį apie jogurtą per sekundę pakeitė mintis apie kombučią. Kadangi ta mintis mane tieisog apsėdo, neilgai trukus prasidėjo visi su tuo susiję procesai. Pradžioje perskaičiau begalę šaltinių (kurie iš esmės buvo apie tą patį) ir pažiūrėjau tikrai ne vieną ir ne du video youtube, kuriuos žiūrėdama įsitikinau, kad sunkiausia kombučios gamyboje yra laukimas ir pastangos nepamiršti, kad kažką raugini. Kombučia taip mane apsėdo, kad jai nusprendžiau paskirti ne vieną įrašą. 

Kadangi, kaip minėjau aukščiau, pradėjusi domėtis kombučios gamyba perskaičiau visai nemažai, nors nepavadinčiau to rimtu tyrimu, noriu pasidalinti keletu įdomių faktų apie šį gėrimą.


Kombučia
Fermentuotas arbatos gėrimas iš vandens, cukraus ir arbatžolių,, kurį pagamina arbatos grybas per 5–10 dienų, ir kuriame yra vitaminų C, D, PP ir B, fermentų katalazės, amilazės, proteazės. Gėrime, kuriame augo arbatos grybas, pasigamina organinių rūgščių (acto, obuolių, citrinų, rūgštynių ir kitų), atsiranda ypatingo antibiotiko – meduzino, neturinčio žalingo poveikio ir nesilpninančio imuniteto kaip sintetiniai antibiotikai. Skamba gana įspūdingai, ar ne?

Arbatos grybas
Pirmiausia reikia pradėti nuo to, kad tai ką mes vadiname grybu yra visai ne grybas. Iš tikrųjų tai acto rūgšties bakterijų ir mielių simbiozinė kolonija (angl. SCOBY - symbiotic culture of bacteria and yeast). Bet aš įpratau šitą koloniją vadinti grybu (be to, bakterijos tikrai neskamba skaniai), tai dažniausiai ir vartosių grybo pavadinimą. 

Privalumai
Aš į šį gėrimą žiūriu paprastai, kaip ir, pavyzdžiui, į raugintus kopūstus (o taip pat jogurtą, kefyrą, kimchi (šitą tai tik teoriškai, kol kas) - tai fermentuotas gėrimas, gausus probiotikų ir naudingas mūsų organizmui. Jei paskaitytume daugiau internete, rastume visą sąrašą liaupsių, kad šis gėrimas:
  1. Gerina virškinimą
  2. Atstato gerųjų bakterijų pusiausvyrą organizme
  3. Stiprina imuninę sistemą
  4. Normalizuoja kraujospūdį
  5. Jame gausu antioksidantų, galinčių stiprinti imunitetą ir suteikti energijos.
  6. Turtingas gliukoze ir hialurono rūgštimi, todėl labai tinka žmonėms turintiems problemų su sąnariais ir sportininkams (gliukozė – suteikia energijos).
  7. Turi detoksikuojančų, organizmą valančų savybių.
  8. Užsienio šaltiniuose minima, kad gali pakeisti gazuotus saldžius gėrimus, bet mano šeimyna neužskatė šio gėrimo, nes jiems jis per rūgštus (o man kiek per saldus).

Trūkumai
Šis gėrimas turi ne tik privalumų, bet ir trūkumų:
  1. Cukrus yra mielių maistas, jo šiame gėrime tikrai yra, tik sąlyginai nedidelis kiekis, nes mielės jį perdirba ir suvartoja net 90 proc. įdėto cukraus. Puslitryje kombučios lieka maždaug 2 g cukraus.
  2. Kofeinas. Kaip bebūtų, kombučia gaminama iš arbatos, kurioje yra kofeino. Jei ti aktualu, turėkite omenyje.
  3. Alkoholis, kad ir nedidelis jo kiekis, yra fermentacijos proceso rezultatas. Fermentuojant gėrimus namie, labai sunku suvaldyti šį procesą ir susidarantį alkoholio kiekį. Pamenu, kai gėriau savo gamybos girą, labai jau ji man "mušė" į galvą. Su kombucha to nepastebėjau :)
  4. Mielės. Jos yra potencialus alergenas (aš joms alergiška).
  5. Rūgštingumas. Dėl fermentacijos procese susidarančių natūralių rūgščių, žmonėms besiskundžiantiems opomis ar padidėjusiu rūgštingumu, kombučia nerekomenduojame, nes gali paaštrinti problemas.

Taigi, jei paskaitę apie visas kombučios naudas, taip pat panorote ją pasigaminti, netrukus pasirodys daugiau mano įrašų apie šį gėrimą:
  1. Receptas, kaip "pasigaminti" arbatos grybą pačiam. Užtruksite 2-4 savaites.
  2. Kombučia: pirma fermentacija. Užtruksite 6-10 dienų.
  3. Kombučia: antra fermentacija. Užtruksite 3-10 dienų.






2021 m. balandžio 17 d., šeštadienis

Varškės ir rūkytos lašišos užtepėlė su pavasarinėmis gėrybėmis

 


Kai tik pavasarį mano pakeltose lysvėse pradeda žaliuoti laiškiniai svogūnai, laiškiniai česnakai ir narcizalapiai česnakai, šviežių žalumynų ilgesį sunku suvaldyti. Tada juos naudoju visur ir visaip. na gal tik į desertus nededu. 
Šis receptas net ne receptas, o idėja, bet - labai skani idėja! Tinka bet kuriuo dienos metu ir kaip patiekalas, ir kaip užkandis. 
O recepto beveik ir nėra, viskas matosi nuotraukoje, ir visi kiekiai, kaip mano mama sako - "iš akies".



Taigi, mums reikės:
Varškės (tiktų ir grūdėta varškė, tuomet jogurto nebereikia)
Natūralaus jogurto
svogūnų laiškų (aš naudojau laiškiunius česnakus  ir svogūnus, bei narcizalapius svogūnus)
česnako skiltelės, jei naudojate tik svogūnų laiškus
Ridikėlių
šalto rūkymo lašišos
druskos, pipirų

Paruošimas:
Visus ingredintus susmulkiname, sumaišome, pagardiname druska ir pipirais ir valgome su juoda duona.

Skanaus!





2021 m. kovo 31 d., trečiadienis

Orkaitėje kepta kiaulienos nugarinė su česnakais, rozmarinais ir balzamiku

 



Kartais pagalvoju, kad man reikėtų persivadinti savo tinklaraštį į "Tinginės virtuvė"... Nes beveik kiekvienam receptui galiu pritaikyti apibūdinimą - "lengvai pagaminamas". Kas nėr blogai manau? Šis patiekalas ne išimtis. Tikrai labai lengvai ir greitai pagaminamas, pasangų nereikalaujantis patiekalas. Su tikrai nedidelėmis pastangomis iš orkaitės trauksime skanų, šventišką patiekalą. 


Taigi, mums reikės:
~1 kg nugarinės 

Marinatui:
1/4 puodelio alyvuogių aliejaus
3 VŠ balzamiko acto
10 skiltelių česnako
1/2 puodelio šviežių rozmarino lapelių
druskos, pipirų pagal skonį

1 kg bulvių (skaniausia ir gražiausia su jaunomis bulvytėmis)

Paruošimas:
  1. Marinatui skirtus produktus sutriname blenderio ar virtuvinio kombaino pagalba, kol gauname tiršto padažo konsistenciją.
  2. 3/4 gauto marinato ištepame išpjovą ir dedame į kepimo indą.
  3. Orkaitę įkaitiname iki 230 laipsnių, pašauname išpjovą ir kepame 10 minučių. Įpusėjus laikui, mėsą apverčiame.
  4. Bulves supjaustome, mažas bulvytes užteks tik perpjauti ir sumaišome su likusia marinato dalimi.
  5. Kepimo indą su išpjova išimame iš orkaitės.
  6. Orkaitės temperatūrą sumažiname iki 175 laipsnių.
  7. Bulves tolygiu sluoksniu paskirstome aplink mėsą ir šauname į orkaitę 30-40 min. Jei turite termometrą, kepti reikėtų kol mėsa pasieks 65-70 laipsnių vidinę temperatūrą.
  8. Viskam iškepus, traukiame iš orkaitės, uždengiame mėsą folijos lapu ir leidžiame pailsėti ir pasiskirstyti sultims apie 10-15 min. Vėliau supjaustome ir tiekiame. 
Skanaus!



Šaltinis: Diethood






2021 m. vasario 4 d., ketvirtadienis

Ketaus puode kepta mielinė duona su razinomis ir cinamonu (be minkymo)

 


Aš, kaip ir dažniausiai, stipriai atsilieku su kulinarinėmis tendecijomis. Neminkoma mielinė duona, kepama ketaus puode, internete "prasinešė" jau prieš kelis metus. Populiarumu vėliau nenusileido tokia pat duona, tik praturtinta džiovintomis spanguolėmis ir graikiškais riešutais. Razinų ir cinamono versija man pasirodė skanesnė, tad jos ir ėmiausi. 
OMG! Kur aš buvau anksčiau?! Man patiko be galo be krašto. Gal dėl to, kad lietuviškoji duona su džiovintais vaisiais, užtepta sviestu man atstoja prašmatniausią tortą. Tad ir šį duona atrado kelią į mano skrandį. Vidus minkštas, ne purus, kaip baltas pyragas, bet ir ne guminis. Plutelė traški, tačiau ne kieta. Saldumo duona turi tik tiek, kiek jos suteikia džiovinti vaisiai, nes tuos varganus 3 šaukštus cukraus per naktį supuotavo mielės. 
Tikrai bandysiu kepti šią duoną ir su spanguolėmis ir su "be nieko". Tinginio variantas ir labai skanus!


Taigi mums reikės (1 kepaliukui):
3 puodelių miltų (naudojau 550 D tipo)
1 puodelio razinų (pritrūkau, maišiau su dž.spanguolėmis)
1/2 AŠ sausų mielių
1 1/2 AŠ druskos (skaitydama receptą praleidau "1", tad įdėjau tik pusę šaukštelio)*
3 AŠ cinamono
1/2 AŠ malto imbiero
1/4 AŠ maltų gvazdikėlių (neturėjau, nedėjau)
3 VŠ rudo cukraus
1 1/2 puodelio vandens, kambario temperatūros

Paruošimas:
  1. Didesniame dubenyje sumaišome visus ingredientus, išskyrus vandenį.
  2. Pilame vandenį, išmaišome šaukštu, uždengiame rankšluosčiu ir paliekame 12-18 valandų (ne mažiau 12 val.!). Jei tešla pasirodys per skysta, įdedame papildomai miltų.
  3. Atėjus laikui kepti, atplėšiame nemažą lapą kepimo popieriaus, pabarstome miltais ir išverčiame tešlą iš dubens. Miltuotomis rankomis suformuojame apvalų kepaliuką, uždengiame švariu rankšluosčiu ir paliekame 30 min. pakilti. Manoji tešla labai gražiai suburbuliavo, bet tuo pačiu pasirodė skystoka ir į jokį kepaliuką nenorėjo formuotis, tad aš ją su kepimo popieriumi įleidau į apvalų dubenį ir uždengusi palikau pakilti.
  4. Kol duona kyla, jungiame orkaitę 230 laipsnių ir dedame į dar šaltą ketaus puodą su visu dangčiu. Orkaitei įkaitus dar paliekame puodą pasikaitinti bent 10 min. 
  5. Išimame ketaus puodą iš orkaitės, įleidžiame pakilusią duoną su visu kepimo popieriumi į puodą, aštriu peiliu įpjauname paviršių, uždengiame dangčiu ir šauname į orkaitę. 
  6. Kepame 30 minučių, tada nudengiame ir kepame dar 10 minučių. Jei duona neapskrunda per tą laiką, pridedame dar kelias minutes.
  7. Duonai iškepus, kepimo popieriau spagalba perkeliame duoną ant grotelių ir paliekame visiškai atvėsti.
Skanaus!

*druska reguliuoja mielių veiklą. Manoji tešla labai pakilo ir suburbuliavo (kas nėra blogai). 









2021 m. sausio 23 d., šeštadienis

Protingi pyragaičiai - stebuklingas pyragas

 


Šis pyragas prieš keletą metų buvo populiarus ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio maisto tinklaraščiuose.  Ir skonių jis gali buvo pačių įvairiausių: šokoladinisapelsininiskalėdiniskavos skonio. Per tą populiarumo bumą išsisaugojau 20 įvairiausių šio pyrago receptų, bet kai vieną sekmadienį sugalvojau, kad laikas jį išsikepti, įvedžiau į google "magic cake" ir pasirinkau patį pirmą parodytą įrašą...
Jei kas negirdėjote apie šį pyragą ir jo stebuklus, tai trumpai tariant, visas fokusas yra toks, kad paruošus vieną tešlą iškepa trijų sluoksnių pyragas: pirmasis - biskvitinis, antrasis - plikyto kremo, trečiasis - hmm, net nežinau kaip įvardinti.
Tik paragavus tik atvėsusio, iš karto pagalvojau, kad skonis kažkur "girdėtas". Šiek tiek priminė saldų omletą, šiek tiek "blyną kaip kepurę". Apie pastarąjį tai pat prasitarė ir pyrago paragavęs sūnus. Pabuvęs šaldytuve pyragas buvo labiau pyragiškesnis ir, bent jau man, kiek priminė supaprastintą creme brulee skonį. Galiausiai atmintyje atkapsčiau dar 2011 metais keptą apelsininį pudingą, kuris, neabejotinai yra kažkas panašaus. Aš dėl savęs gal ir nebekepčiau daugiau, bet sūnui patiko be galo be krašto - gyrė kiekvieną kartą valgydamas. 



Taigi, mums reikės (15x25 cm pyragui):
4 kaiušinių, kambario temperatūros, tryniai atskirti nuo baltymų
150 g (3/4 puodelio) cukraus
1 AŠ vanilinio cukraus
žiupsnio druskos
115 g sviesto, tirpinto ir atvėsinto
100 g (3/4 puodelio) miltų
2 puodelių pieno, kambario temperatūros

Paruošimas:

  1. Baltymus išplakame iki tvirtų putų ir kol kas atidedame į šalį.
  2. Kiaušinių trynius išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi, druska iki purumo.
  3. Pilame tirpintą sviestą ir plakame dar 1-2 minutes.
  4. Įsijojame miltus ir išplakame.
  5. Po truputį pilame pieną ir išplakame. Šiame etape aš padėjau mikserį, kuris taškė tešlą į visas puses, į šoną ir ėmiausi plakimo šluotelės.
  6. Galiausiai įmaišome baltymus. Tešla bus labai skysta.
  7. Pilame tešlą į kepimo popieriumi išklotą kepimo formą.
  8. Kepame iki 165 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-70 minučių, kol pyrago paviršius taps skaniai auksinės spalvos. Kepimo laikas priklauso nuo orkaitės specifikos. Aš saviškį traukiau po ~50 minučių. Nuo kepimo laiko taip pat priklauso ir sluoksniavimasis. Ilgiau kepant vidurinis - kreminis- sluoksnis bus plonesnis. 
  9. Pyragą atvėsiname, pabarstome cukraus pudra ir tiekiame.

Skanaus!



Šaltinis: Jo cooks



Prieš 1 metus: Varškės keksas
Prieš 3 metus: Bandelės su dešrele
Prieš 4 metus: Tortas "Napoleonas"
Prieš 10 metų: Keksas su kriaušėmis