Avietinis kremas (raspberry curd)

Turiu "problemą"... Šiais metais avietės pas mamą dera taip, kad nebespėjam valgyti. Uogienių jau privirta, košės, jogurtas gardinamas šviežiomis, bet uogų mažėja nepastebimai. Netyčia užtikau šį receptą ir prisiminusi, kaip man patiko citrinų kremas, nusprendžiau pabandyti su avietėmis. Aviečių mėgėjams tikrai patiks!  Avietės atsiskleidžia visu gražumu, o šlakelis citrinos sulčių jų skonį dar labiau paryškina. 

Taigi, mums reikės (~250 ml stiklainiui):

50 g sviesto

170 g aviečių (tinka ir šaldytos)

1 VŠ citrinos sulčių

80 g  puodelio cukraus

3 trynių

žiupsnio druskos

Paruošimas:

1. Ant nedidelės ugnies ištirpiname sviestą.
2. Į puodą su sviestu beriame uogas (jei jos šaldytos, atšildome, ir supilame kartu su susidariusiomis sultimis), cukrų, citrinos sultis, trynius ir druską.
3. Nuolat maišant kaitiname, vis patrinant uogas, kol masė sutirštės - apie 5-10 minučių. Jei atvirai, man ji tikrai pastebimai nesutirštėjo, bet atvėsęs kremas sutvirtėjo ir nebuvo skystas.
4. Gautą masę petriname per sietelį, kad nebeliktų aviečių sėklyčių, supilame į pasiruoštą indelį, uždengiame maistine plėvele, taip, kad prisiliestų prie paviršiaus (vėstant ant kremo nesusidarys plėvelė). Visiškai atvėsusį dedame į šaldytuvą. 
5. Pagal daugelį šaltinių, tokį kremą, laikant šaldytuve, reikia suvatoti per dvi savaites. Pas mus jis tiek neišbuvo :)

Skanaus!

Šaltinis: Good life eats

Pica pusryčiams

Kai dienos darosi vis vėsesnės, jau norisi tokio maisto, kuris sušildytų ir/arba užtikrintų termoizoliacijos sluoksnio padidėjimą žiemai :D Šie mūsų pusryčiai dar iš praėjusio gūdaus pavasario, bet tikrai verti pakartoti ir rudenį. 

Mums tokie pusryčiai labai patiko - mano šeimyna picas mėgsta, tad tas kiaušinis ant viršaus buvo geras pasiteisinimas picą valgyti dar ir pusryčiams. 

Taigi, mums reikės (3 valgytojams):

Picos tešlai:

80 ml šilto pieno

20 ml aliejaus

1/2 AŠ druskos

1 VŠ cukraus

140 g miltų

1/2 AŠ mielių

1 VŠ pomidorų padažo 

1 VŠ majonezo

skiltelės česnako

karšto rūkymo šoninės

trupučio svogūno

vieno pomidoro

gumulėlio mozzarelos

3 kiaušinių

Paruošimas:

Picos tešlos paruošimas duonkepėje: 

1. sudedame visus ingredientus išvardinta tvarka, pasirenkame tešlos minkymo programą ir laukiame kol supypsės ir išsiimsime tešlą, kurią reikia tik iškočioti.

Picos tešlos paruošimas įprastai:

1. Mieles užpilame šiltu pienu, įpilame cukraus ir paliekame 10-čiai minučių.
2. Į pieną su mielėmis supilame aliejų, druską, česnako granules. Lengvai išmaišome.
3. Supilame gautą mišinį nuolat maišant į persijotus miltus. Kau jau nebesimaišys, minkome rankomis. Minkome apie 10 min. kol tešla pasidarys elastinga. 
4. Paliekame tešlą 1 -1,5 val. kol padvigubės. Nemaykite, kad aš tiek laiko savo šeimyną laikau nevalgiusią, ar pati savaitgalį keliuosi 6 ryto. Tešlą paruošiu iš vakaro ir dedu šaldytuvan. Ryte palaikau kambario temperatūroje apie pusvalandį ir kepu.

Picos paruošimas:

1. Iškočiojame pakilusią tešlą į 0,5 cm storio paplotį. Perkeliame ant kepimo popieriaus
2. Patepame picos pagrindą padažu (majonezas+pomidorų padažas+pora išspaustų česnako skiltelių). Jei toks variantas nepatinka, galima tiesiog patepti alyvuogių aliejumi.
3. Pšdėliojame plonai pjaustytus pomidorus, plunksnelėmis (t.y. psužiedžiais) pjaustytą svogūną, šoninę. Padėliojame plėšytos mozzarellos. Ant viršaus mušame kiaušinius.
4. Kepame apie 8-10 min. iki 200-220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Aš dar neišbandžiau, bet kitą kartą kai kepsiu picą, skardą įkaitinsiu orkaitėje ir paruoštą picą perkelsiu su kepimo popieriumi ant karštos skardos. Apsimesiu, kad turiu kepimo akmenį.

Skanaus!

Idėja nusižiūrėta: Smitten kitchen


P.S. O štai tokią sočią picą pusryčiams, bus galima kepti kai užpuls žiemos šalčiai.

Šokoladinis sūrio pyragas (brownie cheesecake)

Šį pyragą užmačiau prieš gerus 4 metus supermamų puslapyje ir pagalvojau, kad jis vertas ypatingos progos: sūrio pyragas, kurio pagrindas ne šiaip kokie sutrinti sausainiai, o šokoladainis! 

Iškepusi patvirtinau sau savo spėjimą, jog jis tikrai vertas ypatingos progos, nesvarbu, kad aš šį kartą iškepiau jį be progos (neplanuotai užsiliko mascarponės, ir kiek gi galima gaminti tą Tiramisu su baltuoju šokoladu), bet nuo to jo skonis tikrai nesuprastėjo. Dar tik maišydama tešlą savo vyriškiui sakiau, kad jam šis pyragas patiks. Nesuklydau - valgė ir užsisakinėjo kitam kartui. Tortas labai sotus ir sunkus. Užsigardžiavimui pakanka vieno gabalėlio. Bet kad jis tikrai prabangus - faktas!

Taigi, mums reikės (24 cm skersmens atsegamai tortinei): 

(pageidautina, jog visi produktai būtų kambario temperatūros, bet aš į tai numojau ranka):

Šokoladainiui:

180 g juodojo šokolado (pageidautina su kuo daugiau kakavos, bet aš, pritrūkusi šokolado dar sudėjau ir užsilikusius velykinius zuikius)

150 g sviesto
šlakelio tamsaus romo (nebūtina, aš neatsispyriau savo senai meilei)

3 kiaušinių

150 g (3/4 puodelio) cukraus

110 g (3/4 puodelio) miltų

3/4 VŠ kakavos 

3/4 VŠ tirpios kavos

3/4 AŠ vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

Sūrio sluoksniui:

500 g mascarponės sūrio

300 g varškės (naudojau 9%) (žr.pastabas apačioje)

110 g (~1/2 su uodegyte puodelio) cukraus

3 kiaušinių

1 Aš vanilinio cukraus

žiupsnio druskos

Šokoladinis glajus:
~ 80 g juodojo šokolado
~ 0,5 - 1 cm storio sviesto riekelė
~2 VŠ pieno

Paruošimas:

Šokoladainiui:

1. Vandens vonelėje ištirpiname šokoladainiui skirtus sviestą ir šokoladą. 
2. Įmaišome cukrų, vanilę, druską ir gerai išmaišome.
3. Įpilame šlakelį romo.
4. Po vieną įplakame kiaušinius.
5. Miltus sumaišome su kakava ir kava ir įsijojame į plakinį. Išmaišome.
6. Tešlą pilame į kepimo popieriumi ištiestą kepimo formą. Padaužome kepimo formą į stalą, kad susprogtų oro burbuliukai ir mūsų šokoladainis būtų vientisas. 
7. Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 15-20 minučių. Aš kepiau iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 15 min. Ar iškepė tikriname su mediniu pagaliuku. Jis neturi būti visiškai švarus - tai būtų ženklas kad braunis perkepė. Svarbu, kad nebūtų apsivėlęs neiškepusia tešla.
8. Atvėsiname.

Sūrio masei:

1. Ištriname varškę, kad neliktų gumuliukų ir išplakame ją su maskarponės sūriu, cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska. 
2. Mažiausiu mikserio greičiu ar netgi ranka, po vieną įplakame kiaušinius. Šiame etape - sudėjus kiaušinius - reikia stengtis, kad masė būtų kuo mažiau plakama ir į ją nepatektų oro, tuomet mūsų sūrpyragus kepdamas neišsikilnos ir nesutruks.
3. Supilame sūrio masę ant atvėsusio šokoladainio. dabar yra du keliai: 1. Originalus: kepimo formos dugną labai sandariai apgaubti folija, įstatyti į didesnį indą ir pripilti jį karšto vandens iki mūsų kepimo formos vidurio. 2. Viktorijos, kuriuo ir vadovavausi: kepimo formą apgaubiame folija, dedame ant grotelių orkaitėje, o po juo įdedame kepimo skardą su karštu vandeniu. Aš dar gaubdama tortinę su folija pagalvojau, kad reikia nesumaišyti folijos pusių (viena pusė atspindi karštį)...ir kai foliją nudengiau, mano sūrpyragis buvo toks pat kaip ir prieš įdedant... tad nuėmiau foliją ir kepiau dar gal 30 minučių. (žr. pastabas apačioje)
4. Kepame iki 160 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 40-50 minučių. Svarbu neperkepti - pajudinus pyrago viduriukas  dar turėtų truputį linguoti.
5. Apipjauname pyragą pagal kepimo formos kraštus, kad pyragas vėsdamas nesutrūkinėtų, atvėsiname kambario temperatūroje ir dedame į šaldytuvą mažiausiai 6 valandoms subręsti.

Puošiame pagal fantaziją ir pomėgius. Originaliame recepte šokoladainio iškepama atskiroje formoje daugiau ir su sausainių formelėmis išpjaustomi papuošimai. Labai gražu! Per vėlai prisiminiau kitą matytą sūrio pyragą - su avietėmis. Avietės čia nuostabiai tiktų - ir skonio, ir grožio prasme.

Glajui šokoladą ištirpiname vandens vonelėje, įdedame sviestą ir įmaišome į šokoladą. Galiausiai supilame pieną, gerai išmaišome. Teoriškai glajus mums bemaišant pravėsta ir juo galima padengti pyragą. Tokio kiekio pakanka padengti viršui. Norint padengti ir šonus, reikėtų kiekį didinti.

Skanaus!

Šaltinis: SM ir Receptų medis

Papildyta (2016 01 28): kepiau šį pyragą antrą kartą ir turiu kelis pastebėjimus:

1. Nepamenu kokio tipo varškę (pakeliuose ar birią) naudojau jį kepdama pirmą kartą, bet antrąjį kartą naudojau birią. Buvo labai sunku ją sutrinti iki vientisos masės, mano blenderis maištavo ir galiausiai iškepusi sūrio pyrago dalis nebuvo tokia glotni, kokios tikėjausi - jautėsi lengvas grūdėtumas.
2. Antrąjį kartą kepiau pyragą kaip numato originalus receptas - apgaubiau tortinę folijos lapu (tiksliau trimis) ir kepiau vandens vonioje. Po 50 minučių sūrio masė sau samgiai teliūskavo net neprimindama iškpusios. Vis pridėdavau po 10 minučių ir tikrindavau. Galiausiai, kai visas paviršius pakilo, kas reiškia, kad tikrai visus gavo karščio, orkaitę išjungiau. Spėju, kad nuo recepte numatyto laiko papildomai kepiau apie 30-40 minučių. 

Orkaitėje keptas moliūgas su šalaviju ir riešutais

Šį rudenį turiu naują meilę - moliūgus. Tuo įsitikinau galutinai po šios vakarienės. Tad pasinaudojusi proga, kad pietauti reikės vienai, pasigaminau patiekalą, kuris, buvau tikra, šeimoje patiktų tik man.

Pamačiusi šį receptą iš karto užsimaniau taip paruošto moliūgo. Galiausiai iš originalaus recepto liko tik vaizdinys, viską gaminau pagal save, ir kaip visada tokiais atvejais, nieko nematavau ir nesvėriau. Tad veikiau čia idėja nei tikslus receptas, nors ir pats patiekalas tikslumo tikrai nereikalauja :)

Klausiate, o kaip rezultatas? Iš karto pasakau, kad būsiu visiškai subjektyvi, tačiau man šis paprastas patiekalas buvo tiesiog fantastiško skonio - lengvai salsvas minkštas moliūgas, jau pats savaime tikras gardumėlis, o kur dar karamelizavęsi saldūs česnakai (nepamenu - pernykštė ar užpernykštė mano meilė), riešutai, kad būtų ką kramtyti, o ir puikiai papildantys savo skoniu, traškūs šalavijų lapeliai, kuriuos įsimylėjau ragaudama varškės ir moliūgų virtinukus bei pikantiškumo suteikiantis sūris.

Taigi, mums reikės (1 valgytojui):

moliūgo (aš ėmiau apie 200-300 g gabalėlį)

5 nedidelių česnako skiltelių, neluptų, tik uodegytė nupjauta

aliejaus

šalavijo lapelių

1-2 VŠ kedrinių pinijų riešutų (manau, puikiai tiktų ir moliūgų sėklos)

druskos, pipirų

ghee sviesto (nebūtina, galima išsiversti ir tik su aliejumi)

marinuoto varškės sūrio, fetos ar tarkuoto kietojo sūrio. 

Paruošimas:

1. Moliūgą supjaustome 1-2 cm dydžio gabalėliais.
2. Ištiesiame kepimo skardą kepimo popieriumi, suberiame pjaustytus moliūgus ir česnako skilteles. Pašlakstome aliejumi, išmaišome, pabarstome druska ir pipirais.
3. Kepame iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20-30 min. (Originaliame recepte buvo kepama iki 230 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 35-45 minutes). Mano moliūgas iki vsiškai minkštos konsistensijos iškepė per 25 minutes.
4. Sausoje keptuvėje pakepiname pinijų riešutus. Kai apskrunda - išpilame į lėkštutę.
5. Į keptuvę pilame aliejų ar ghee sviestą (aš naudojau pastarąjį) - nedaug - apie šaukštą. Aliejui įkaitus, sudedame šalavijų lapelius (galima pjaustytus, galima nepjaustytus - aš nepjausčiau) ir apkepame juos iki traškumo. Papildomai galima įspausti kelias česnako skilteles, bet aš apsiribojau tomis, kurios kepė kartu su moliūgu. Viena mažulytė skiltelytė gal būtų ir nepamaišius - česnakus aš mėgstu.
6. Ant iškepto moliūgo, perkelto į lėkštę, pabarstome kepintais riešutais, pilame aliejų su šalavijais ir iš karto tiekiame. 
7. Aš nesusilaikiau ir dar pridėjau marinuoto varškės sūrio. Vietoje jo puikiai tiktų fetos sūris. Manau, reikalo nepagadintų ir tarkuotas kietasis sūris.

Skanaus!

Įkvėpimas: Farmgirl gourmet

Makaronai su moliūgu ir šalavijais

Kai pamačiau pas Aušrą šį patiekalą dar 2013 metais, supratau, kad būtinai darysiu. Vaizdinys ir žinojimas, kad man tai bus labai skanu, neišblėso kone pusantrų metų. Ir kai parsiridenau namo pirmąjį šį sezoną moliūgą, jau žinojau kad bent dalelė jo bus panaudota būtent šiam receptui. Ruošdama šį patiekalą aš iš anksto žinojau, kad jis patiks tik man, bet nusprendžiau, kad gana! Kiek galima pataikauti kitiems?! Vaikui net nesiūliau, vyras vakarienę įvertino maždaug 5 balais iš 10. Bet man tai buvo skonio šventė - moliūgus apskritai galėjau suvalgyti vienus, jų skonis buvo fantastiškas! Štai dar vienas įrodymas, jog skonis yra subjektyvus reikalas - mano vyrui moliūgai tinkamiausi tik kaip Halloween'o puošmenos...

Taigi, mums reikės (2 porcijoms):

makaronų

300 g moliūgo (svoris išvalyto)

2-3 VŠ ghee sviesto

~1 AŠ rudojo cukraus

šlakelio baltojo vyno (~1/3 - 1/2 taurės)

žiupsnio tarkuoto muskato

1 svogūno

3 skiltelių česnako

1 VŠ smulkintų šviežių šalavijų

1 VŠ smulkintų šviežių petražolių

~1/2 VŠ citrinos sulčių

druskos, pipirų

Pateikimui:

tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą)

Paruošimas:

1. Makaronus išverdame al dente pagal rekomendacijas ant pakelio. Nupilant nuo makaronų vandenį, ketvirtadalį puodelio skysčio pasiliekame padažui.
2. Moliūgą supjaustome stambiais gabalėliais (1-2 cm).
3. Keptuvėje ištirpiname pusę sviesto, suberiame moliūgus ir kepiname nemaišant ant vidutinės ugnies, kol vienas šonas apskrus (apie 6 min.).
4. Pamaišant pabaigiame skrudinti iš visų pusių moliūgus - tai užtruks dar kelias minutes.
5. Į keptuvę pas moliūgus beriame cukrų, vyną, pagardiname druska bei pipirais ir uždengus dangčiu kepame apie 1-2 minutes, kol moliūgas suminkštės.
6. Nudengus, jei dar yra skysčio, minutę kitą pakaitiname, kad nugaruotų skystis. Išberiame viską į dubenį.
7. Toje pačioje keptuvėje ištirpiname likusį sveistą. Jei naudojate ne ghee - pakaitinkite, kad sviestas po truputį pradėtų ruduoti ir išgautumėte tą nuostabų riešutinį aromatą. 
8. Suberiame smulkintus svogūnus, česnaką, petražoles, šalavijus ir muskatą ir kepiame nuolat maišant, kol svogūnai suminkštės. 
9. Nukeliame nuo ugnies, supilame citrinos sultis, išmaišome ir į keptuvę suberiame moliūgus bei makaronus. Įpilame truputį makaronų nuoviro ir atsargiai išmaišome.
10. Patiekiant užbarstyti tarkuoto kietojo sūrio.

Skanaus!

Šaltinis: Vaikai ir vanilė

P.S. Esu tikra, kad taip paruošti moliūgai puikiai tiktų ir su kuskusu.

Kalafiorų kepsneliai su mozzarella

Kai vasarą parsivežiau iš mamos kelias gražuoles kalafiorų galvas, teko galvoti, ką iš jų sumeistrauti. Man laimėtojas visomis prasmėmis - orkaitėje keptas kalafioras su sūriu. Pamenu, kai vyrui sakiau, jog vakarienei bus kalafioras - jis raukėsi, neva čia ne maistas ir reikės po vakarienės varstyti šaldytuvo duris. Cha! Po šitos vakarienės jis dar ir per pusryčius buvo sotus! Kepsneliai buvo labai skanūs ir tikrai sotūs. Gal net gi pernelyg sotūs, bet čia todėl, kad aš nieko nematavau ir persistengiau su mocarela - jos atseikėjau per dosniai. Tikrai kartotinas patiekalas.

Taigi, mums reikės (2-3 valgytojams):

500 g kalafioro

1 svogūno

4 mažų česnako skiltelių

70 g mocarelos sūrio (pjaustyto kubeliais)
2 kiaušinių

80 g (3,5 labai kupinų VŠ) miltų

20 g tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą)

mėgiamų prieskonių, druskos

aliejus kepimui

Paruošimas:

1. Kalafiorą išverdame ir atvėsusį išskirstome žiedynais.
2. Svogūną pakepiname, bebaigiant kepti įspaudžiame česnako.
3. Kalafiorą sumaišome su  kepintu svogūnu, mocarelos sūriu.
4. Kiaušinius išplakame su druska ir prieskoniais, įmaišome miltus ir tarkuotą kietąjį sūrį. Išmaišome.
5. gautą tešlą pilame ant kalafiorų ir išmaišome, kad viskas apsiveltų ir "susirištų".
6. Kepame įkaitintame aliejuje.
7. Aš kepsnelius tiekiau su garstyčių, jogurto ir majonezo padažu.

Skanaus!

Šaltinis: Forelles receptai

Plakta kiaušinienė su rūkyta lašiša

Sumuštiniai su kiaušiniu ir lašiša man priminė seną meilę rūkytai lašišai. Vienas iš mano mėgstamiausių patiekalų apskritai yra makaronai su rūkytos lašišos ir cukinijų padažu. Tad prisiminusi senas meiles, susikonstravau sau pusryčius, kurie man buvo labai labai! Nieko įmantraus, bet skonio receptoriai tikrai nenusivils (jei tik mėgstate rūkytą lašišą).

Taigi, mums reikės (1 porcijai):

2 kiaušinių

~50 g šaltai rūkytos lašišos (aš naudojau lašišos gabalėlius salotoms)

2 VŠ pieno (tinka ir grietinėlė ir vanduo)

pipirų, krapų

Paruošimas:

1. Lašišos gabalėlius lengvai pakepiname šlakelyje įkaitinto aliejaus.
2. Kiaušinius gerai išplakame iki putų, įpilame pieno ir dar paplakame. papildomai druskos dėti nerekomenduoju - lašiša pati yra gana sūri.
3. Išplaktus kiaušinius pilame ant apkepusios lašišos į keptuvę. Kepti reikia ant mažesnės temperatūros, kuo lėčiau kiaušiniai kepa, tuo mūsų kiaušinienė bus minkštesnė. O taip pat - kuo dažniau ir intensyviau maišysime plakinį keptuvėje, tuo kiaušinienė bus puresnė ir minkštesnė. Svarbui neperkepti, nes perkepus iš kiaušinių išsiskiria skystis. Pamenu, savo pirmuosius bandymus iškepti tokią kiaušinienę dar vaikystėje. Dabar suprantu, kodėl ji būdavo tokia pavadenijusi :)
4. Iškepusią kiaušinienę pagardiname šviežiai maltais pipirais.

Skanaus!