Širšių lizdas: Storapadė pica

Iki šiol kepiau ir pripažinau tik plonapades picas. Bet po kelionės į Romą, kur paragavau ne tik plonapadžių gardžių picų, susiradau receptą storapadei picai. Nors visa šeima vienbalsiai nubalsavo už mūsų įprastinę plonapadę picą, bet aš naujai išbandytosios labai nesupeikčiau ir duočiau dar vieną šansą su vienu ženkliu pataisymu: mažinti mielių kiekį! Man jis pasirodė nenormaliai didelis, bet nesu aš didelė mielinių kepinių specialistė, kad iš karto drąsiai suabejočiau. Dėl tokio mielių kiekio tešla kilo kaip pasiutusi, bet iškepus, man mielės jautėsi pernelyg intensyviai.

Taigi, mums reikės (2 didelėms picoms):

2 1/4 AŠ sausų mielių (1 AŠ būtų per akis)

1 puodelio šilto vandens

1 VŠ cukraus arba medaus

1 AŠ druskos

2 VŠ alyvuogių aliejaus

3 puodelių miltų

1 puodelis = 236 ml

Paruošimas*:

Dideliame dubenyje sumaišome vandenį, mieles, aliejų ir medų ir paliekame 10-15 minučių, kol aktyvuosis mielės ir viskas suputos.
Suberiame 2 1/2 puodelio miltų ir maišome kol tešla taps vientisa.
Supilame likusiu smiltus ir jau rankų pagalba užminkome tešlą. Priklausomai nuo miltų ir aplinkos drėgmės, miltų gali prireikti ir daugiau.
Paruoštą tešlos kamuoliuką dedame į dubenį, uždengiame ir paliekame pakilti maždaug valandai-dviems, kol tešlos kiekis padvigubės.
Pakilusią tešlą paminkome, kad išeitų oras, padaliname į dvi dalis ir paliekame dar 15 minučių.
Po 15 minučių iškočiojame tešlą. Aš tai darau tiesiai ant kepimo popieriaus, su kuriuo lengvai perkeliu paruoštą picą ant skardos.
Ant iškočioto picos papločio dedame norimus priedus. Mūsų pica dažniausiai būna tokia. Viename iš šaltinių perskaičiau, kad norint, jog picos pagrindas neprisigertų įdaro drėgmės, prieš dedant įdarą, pagrindą reikia aptepti alyvuogių aliejumi. Pabandžiau - kaip ir pasiteisino.
Orkaitę įkaitiname iki 230 laipsnių (kaitinimas iš apačios + vėjelis) kartu su kepimo skarda. Idealiu atveju naudojame picos akmenį.
Perkeliame picą nt kepimo skardos ir kepame kol tešla gražiai paskrus, o sūris ims burbuliuoti.