Mielinės varškinės pynutės

Ką gi, atėjo šaltasis sezonas, laikas prisiminti mielinius kepinius. Štai dar vienas nuostabaus skonio kepinys į mano kolekciją. Gaila, atmintyje jau nebeišlikęs kadais keptų Varškinių pynučių skonis, kad galėčiau palyginti su šiomis. Aš šias bandeles kepiau per du kartus - pirmą vakarą užminkiusi ir pakildinusi tešlą, padalinau ją per pusę ir iškepiau 5 bandeles, o likusią tešlą padėjau į šaldytuvą ir kitą vakarą (vadinasi po paros) radusi ją dar dvigubai padidėjusią, iškepiau dar 6 bandeles. Antrojo vakaro bandelės buvo dar skanesnės nei pirmojo - absoliučiai švelnios ir purios. Kaip žinia, šaltas kildinimas (šaldytuve) yra kiek lėtesnis, tačiau sąlygoja labai purią ir minkštą kepinio tekstūrą.

Taigi, mums reikės:

250 ml kambario temperatūros pieno

25 g šviežių mielių (7 g arba 2,5 AŠ sausų)

120 g cukraus

1 AŠ vanilinio cukraus

1 kiaušinio (pgl originalų šaltinį reikia 2, bet tada miltų rekia gerookai daugiau)

40 g sviesto, tirpinto

150 g varškės

400 g kvietinių miltų (naudojau 550D)

žiupsnelio druskos

1 kiaušinio aptepimui

2 VŠ aguonų (nenaudojau)

Paruošimas*:

1. Į šiltą pieną įmaišome mieles, cukrų, įmušame kiaušinį ir gerai išmaišme.
2. Varškę ištriname su šakute ir kartu su sviestu įmaišome į plakinį ir viską išmaišome.
3. Suberiame miltus ir išminkome. Tešla neturėtų lipti prie rankų, būti elastinga. Kuo ilgiau minkome, tuo tešla tampa elastingesnė ir iškepęs kepinys puresnis (bepigu man sakyti, kai visą darbą padaro duonkepė).
4. Tešlą pridengiame rankšluosčiu ir paliekame pakilti dvigubai.
5. Pakilusią tešlą dar kartą lengvai perminkome, padaliname į 10 dalių.
6. Kiekvieną gabalėlį padalijame į tris lygias dalis ir iš kiekvienos suvoliojame volelį. Tada iš trijų volelių supiname pynutę. 
7. Suformuotas pynutes dedame ant kepimo popieriumi ištiestos skardos.
8. Patepame pynutes kiaušinio plakiniu, apibarstome aguonomis.
9. Kepame iki 200 laipnsių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min. kol gražiai paruduos.

*aš tešlą ruošiau duonkepės pagalba

Skanaus!

Šaltinis: Žurnalas "Virtuvė Nuo...Iki..." 2014 m. Nr. 4(58)

Prieš 1 metus: Imbieriniai sausainiai

Prieš 2 metus: Orkaitėje kepta vištiena su grybų padažu

Prieš 3 metus: Purus blynas, keptas orkaiteje (dutch baby)

Prieš 4 metus: Skrebučiai su Brie sūriu ir kriaušėmis

Prieš 5 metus: Svogūnų pyragas
Prieš 6 metus: Baronkos

Bulvienė su lašiša

Šis receptas vienas iš nedaugelio, kai pamatau ir iš karto (beveik) einu gaminti. Net neabejojau, kad bus labai skanu. Ir neapsirikau! Dar kas nuostabu - jokio vargo (sudėtingiausia dalis, jei taip galima pavadinti - nuskusti bulves) ir greitai - kol išverda bulvės. Trumpai tariant - puiki sriuba!

Tiesą pasakius, aš kažkaip pagailėjau sultinio nes gaminau savo sunkiojoje keptuvėje, kurioje buvo sunkoka įvertinti proporcijas, tad mano sriuba veikiau panėšėjo į skystą košę, bet vis tiek buvo labai skanu!

Taigi, mums reikės (4 porcijoms):

1 didelio svogūno

500 g (5 vidutinių) bulvių

1 VŠ (kupino) grietinės

1 l sultinio 

400 g lašišos filė

puokštės krapų (tinka ir šaldyti)

Krienų grietinei:

4 VŠ (kupinų) grietinės

1-2 VŠ krienų (pagal skonį, bet krienai čia baisiai tinka!)

druskos, pipirų

Paruošimas:

1. Svogūną susmulkiname, bulves supjaustome kubeliais ir beriame į storadukgnį puodą su šlakeliu jau įkaitinto aliejaus. 
2. Kepiname viską ant didesnės ugnies, nuolat maišant, kad nesudegtų, o gražiai apkeptų iki skaidrumo svogūnai. 
3. Užpilame sultiniu, įkrečiame grietinės ir uždengus dangčiu verdame ant vidutinės ugnies apie 15 minučių, kol bulvės visiškai išvirs. Aš, kad sriuba būtų tirštesnė, pabaigoje kai kurias bulves dar patryniau.
4. Nupjauname lašišos odą, file supjaustome kubeliais, pagardiname druska, aš dar pagardinau citrinpipiriais.
5. Krienų grietinei grietinę sumaišome su krienais, pagardiname pagal skonį druska ir pipirais (aš vėlgi bėriau citrinpipirių).
6. Išvirus bulvėms, viryklę visiškai išjungiame, įmaišome smulkintus krapus ir lašišos gabalėlius, uždengiame dangčiu ir paliekame kelioms minutėms. Lašiša nuo sriubos karščio ir taip išvirs.
7. Tiekiame su krienų grietine.

Skanaus!

Šaltinis: Maisto tinklaraštininkų žurnalas "Debesys", Numeris 19 (23)/ Ruduo 2016

Prieš 1 metus: Imbieriniai sausainiai

Prieš 2 metus: Orkaitėje kepta vištiena su grybų padažu

Prieš 3 metus: Porų bulvių ir krapų sriuba

Prieš 4 metus: Moliūginiai blyneliai

Prieš 5 metus: Moliūgo ir grybų troškinys su vištiena
Prieš 6 metus: Keksas su obuoliais

Minkšti meduoliai (brandinama meduolių tešla)

Šiuos meduolius aš buvau pasirįžusi kepti dar prieš keturis metus, prieš tris metus pasirįžimas dar padidėjo - receptą iškėliau į receptų sąrašo viršų ir...taip ir neprisiruošiau. Užpernai aš tai pat nesuspėjau laiku, tai kakavos neturėjau, tai - ūpo. Bet pernai, vieną vakarą ėmiau ir užsimaišiau. Pats procesas - labai lengvas, svarbu turėti kantrybės išlaukti bent pora savaičių, kol bus galima kepti. Taip jau pernai nutiko, kad visus prieššventinius planus teko atšaukti, todėl sausainius kepiau prieš pat Tris karalius, po 6 savaičių tešlos brandinimo. 
Tad, jau laikas pradėti ruoštis Kalėdoms! :)

Ilgą laiką patys pačiausi ir vieninteliai pripažįstami imbieriniai sausainiai buvo ploni ir trapūs, štai šie. Bet pernai paskanavus vienos kepyklėlės minkštų meduolinių imbierinių sausainių, užsimaniau tokių ir aš. Todėl pernykščiai metai man buvo naujų imbierinių meduolių receptų kepimo ir testavimo metai: minkšti meduoliai (labai skanūs, panašūs į parduotuvinius meduolius, bet ne tas), minkšti imbieriniai sausainiai (taip pat labai skanūs, bet ir vėl - ne tai ko ieškojau). Šie meduoliai arčiausiai to ko ieškojau, nors norėjosi kiek tankesnės tekstūros, mat tik iškepti, jie man labiau priminė biskvitą, nei sausainius. Kitą dieną jie lengvai sudrėko, pasunkėjo, paskanėjo ir tapo panašūs į mano ieškomus.

Taigi, mums reikės (4-5 skardos sausainių, priklausomai nuo to, kaip plonai kočiosite tešlą):

250 g medaus

100 g rudojo cukraus

125 g sviesto

1/2 AŠ druskos

2 AŠ cinamono

2 AŠ malto imbiero

1/3 AŠ malto kardamono*

1/3 AŠ maltų gvazdikėlių

1/4 AŠ maltų kvapniųjų pipirų*

1/2 apelsino nutarkuotos žievelės (nedėjau)
2 kiaušinių
125 ml pieno

2 AŠ sodos

2 VŠ kakavos

580 g miltų

Paruošimas:

1. Sviestą, medų, cukrų ir druską ištirpinkite ant nedidelės ugnies, nepamirštant pamaišyti. Kai tik mišinys užvirs, nukeliame nuo ugnies. Aš tirpinau vandens vonelėje, tad pakaitinau, kai viskas ištirpo ir pasirodė maži burbuliukai.
2. Įmaišome visus prieskonius.
3. Pravėsus masei po vieną įmaišome kiaušinius, įpilame pieną ir išmaišome.
4. Dubenyje sumaišome persijotus miltus, sodą ir kakavą.
5. Į miltus pilame ištirpintą masę ir gerai išmaišome, kol neliks sausų miltų, o tešla pasidarys elastinga ir atšoks nuo dubens sienelių. 
6. Dubenį su tešla užklojame rankšluosčiu ir dedame į šaldytuvą 2-6 savaitėms. 
   
7. Po 2-6 savaičių padaliname tešlą į 2-3 dalis (tešla bus labai maloni, kaip plastelinas), lengvai pamiltuojame kočėlą ir paviršių ant kurio kočiojame (aš kočioju ant kepimo popieriaus lapo) ir iškočiojame tešlą iki ~0,5 cm storio. Sausainiai kepdami bent dvigubai išsipūs.
8. Patepame sausainių paviršių kiaušinio ir pieno plakiniu. Šio žingsnio patariu nepraleisti. Eksperimento vardan (o jei po teisybei - pamiršau) vieną skardą iškepiau nepateptą. Patepus plakiniu, iškepę sausainiai pasidengia tokia kaip apsaugine plėvele. 
   
9. Kepame iki 160-170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 8-10 minučių. kadangi visuose šaltiniuose kepta pagal vieną receptą, visur buvo rekomendacija kepti kol krašteliai bus kietoki, o viduriukas dar minkštas. Sausainiai iš pradžių bus kaip purus sausas biskvitas. Po paros jie pasidarė labiau meduoliniai, truputį sudrėko.
   

Skanaus!

Šaltinis: Mukatanas

Prieš 1 metus: Obuolių pyragas su švelniu grietinės kremu - Cvetajevos obuolių pyragas

Prieš 2 metus: (Ne)paprastas obuolių pyragas su grietine

Prieš 3 metus: Porų, bulvi ir krapų sriuba

Prieš 4 metus: Moliūgų ir bulvių blynai

Prieš 5 metus: Prancūziškas skrebutis pagal Beatą

Prieš 6 metus: Avokado salotos su krevetėmis

Apelsininis moliūgų džemas

Duoklė moliūgams, rudens karaliams. Šį džemą, viriau užužužpernai (!!!), bet nesuspėjau publikuoti laiku, tad teko sulaukti naujo derliaus, tada vėl patingėjau suskubti viską surašyti, ir teko laukti dar vieno rudens, o tada - dar vieno...
Džemas tikrai įdomus. "Įdomus" visomis įmanomomis tiesioginėmis ir perkeltinėmis prasmėmis. Skanu, bet tuo pačiu ir įdomu :) Nei pernai, nei užpernai šio džemo nekartojau. Gal ne todėl, kad neskanus. Gal todėl, kad "užskaitau" tik slyvienę su šokoladu, brendžiu ar be nieko, mamos bruknių ir kriaušių uogienę ir naujai atrastą braškių ir rabarbarų džemą. 

Kiek naršiau internete, radau du pagrindinius moliūgų džemo virimo būdus: virti moliūgų tyrę arba sutarkuoti/supjaustyti moliūgą, tada jį užpilti cukrumi, palaikyti ir tada virti džemą. Cukraus kiekiai mane gąsdino - moliūgo ir cukraus buvo dedama lygiomis dalimis, arba netgi cukraus daugiau. Pabijojau tokio saldumo ir įdėjau per pus mažiau. Man saldumo nepritrūko, bet cukraus kiekį galima ir padidinti iki 400-450 gramų. 

Taigi, mums reikės (deja, kiek džemo išviriau - nebepamenu):
800 g valyto moliūgo

350 g cukraus
2 apelsinų minkštimo
1 apelsino žievelės

1 citrinos sulčių

valgydama džemą pagalvojau, kad reikėjo įdėti imbiero, cinamono ryškesniam akcentui - razinkai ir receptorių pažadinimui

Paruošimas:

1. Moliūgą sutarkuojame burokine tarka (tiesiai į puodą, kuriame virsime džemą), užpilame cukrumi, išmaišome ir paliekame šaldytuve per naktį. Aš laikiau beveik parą.
2. Užkaičiame puodą ir verdame apie 30 minučių.
3. Kol moliūgienė verda, pasiruošiame apelsinus: vieną gerai nuplauname su soda, nutarkuojame žievelę (tik geltoną dalį! Balta dalis apkartins uogienę.), pasiruošiame apelsinų minkštimą, išspaudžiame citrinos sultis ir viską sudedame į puodą pas moliūgą. Ten pat beriame prieskonius ir imbierą, jei naudojame.
4. Paverdame dar apie 30 minučių, kol skystis nugaruos. Nuolat maišome, kad neprisviltų.
5. Pabaigoje aš viską sutryniau su blenderiu, kad nėra būtina. Dar kartą užverdame.
6. Išpilstome į sterilizuotus stiklainius ir užsukame dangteliais.

Skanaus!

Šaltinis: jų buvo daug, dabar neišskirčiau vieno pagrindinio.

Prieš 1 metus: Marokietiškai troškinta vištiena

Prieš 2 metus: (Ne)paprastas obuolių pyragas su grietine

Prieš 3 metus: Šokoladinis burokėlių pyrgas

Prieš 4 metus: Bulvių ir moliūgo plokštainis

Prieš 5 metus: Kepta kalakuto krutinėlė
Prieš 6 metus: Cukinijų ir bulvių blynai