Švediškas sumuštinių tortas

Antrus metus darbe turime tradiciją - penktadienio pusryčius, kuomet keletas kolegų paruošia pusryčius likusiems. Šie pusryčiai daugelio laukiami ir yra puiki proga susitikti visiems kartu, pabendrauti bei stiprinti tarpusavio ryšius. Pusryčiai evoliucionavo tiek, kad kiekvieną kartą apsiėmus ruošti pusryčius tenka pasukti galvą kuo nustebinti. Ir nebūtinai tai turi būti įmantrųs valgiai, kartais pakanka idėjos. Nors pagrindinis tikslas - pabūti kartu, o ne priblokšti, bet kolektyvas toks kūrybingas, kad visiems sugužėjus į virtuvėlę pasigirsta "och" ir "ach". 

Čia dalinuosi vienu iš penktadieninių pusryčių patiekalų. Man norėjosi kažko paparasto, bet tuo pačiu nepaprasto :) Ir manau man pavyko - kas gali būti paprasčiau už sumuštinį? Antra vertus - sumuštinių tortas iš pirmo žvilgsnio panašus į tiesiog tortą, o įsižiūrėjus ir pamačius papuošimuose ridikėlius ir gražgarstes jau yra vertas "och" ir "ach" :) Idėją nusižiūrėjau ir išsisaugojau labai seniai čia. Smörgåstårta arba švediškas sumuštinių tortas yra puiki išeitis, kai norisi torto ir kažko nesaldaus vienu metu :D 
Galiu pasakyti, kad mano kolektyvas šį tortą "užskaitė" vienbalsiai, vos spėjau į visas puses pasakoti kaip gaminau. Man pačiai, gal dėl to, kad savo patiekalą vertinu visada kritiškai, užkliuvo tai, jog tortas nors ir efektingas, tačiau valgyti jį gana sudėtinga - dėl kremo į ranką nepaimsi, su šaukšteliu jį įveikti taip pat sudėtinga, kas apsiginklavo šakutėmis - susidorojo lengviau. Iš patirties žinau, kad juos tikrai nėra lengva valgyti, nes jau ne kartą esu gaminusi kažką panašaus - užkandinį tortą su tunu ir pikantišką tortą.

Sumuštinių tortai tuo ir žavūs, kad visiškai neriboja fantazijos - kas skaniausia ir mieliausia gomuriui, tą ir naudojame. Aš pusiau improvizavau ir tortą nutariau gaminti, pasinaudodama man labai skanių sumuštinių su kiaušiniais ir lašiša, produktų sąrašu: jis ne tik skanus, bet ir vegetariškas, kas aktualu mūsų kolektyve.

Pakeitimų ateičiai turėčiau du - lašišą supjaustyčiau mažais gabalėliais (dabar naudojau pjaustytą "paklodėmis" lašišą), kad valgyti būtų lengviau ir puoščiau prieš pateikiant, nes papuošimai per naktį šaldytuve apvyto. 

Iš anksto atsiprašau, tikslaus recepto nebus, nes gamindama improvizavau ir ragavau. Bet čia, manau, svarbiau idėja, nei tikslūs kiekiai.

Taigi, aš naudojau (2x3 forminės duonos riekių dydžio tortui ):

18 riekelių sumuštinių duonos

8 kietai virtų kiaušinių (4 - I pertepimui, 4 - pyrago viršui)

2 pakuočių pjaustytos šalto rūkymo lašišos po 100 g

majonezo

grietinės arba jogurto (naudojau jogurtą)

pusės ilgavaisio agurko

krienų

tarkuoto Džiugo sūrio

poro

krapų

sviesto

druskos, pipirų

Papuošimui:

2 pakuočių Rama Creme Bonjour aptepimui

jogurto

krevečių

pomidoriukų,

porų

gražgarsčių

ridikėlių

Paruošimas:

1. Nupjaustome duonos pluteles ir paskrudiname įkaitintoje iki 200 laipsnių orkaitėje. Tai užtruks apie 5-10 min, svarbu nepražiopsoti momento bepjaustant likusius produktus :)
2. I pertepimui sutarkuojame kiaušinius, įdedame pora šaukštų majonezo ir dar šaukštą kitą jogurto (čia kad būtų ne taip riebu), įmaišome gausiai krapų, dosniai porų, dėl skonio įverčiame šaukštą tarkuoto Džiugo, pagardiname druska ir pipirais. Paragaujame ar nieko netrūksta. Masė turi būti kaip tiršta grietinė - lengvai tepama, bet ne per skysta, kad neišbėgtų.
3. Rama kremą sumaišome su jogurtu, kad pasiektume tepamą kreminę konsistenciją - ja aptepsime savo tortą. 
4. Dalį pasiruošto Rama kremo atskiriame II pertepimui, kad užtektų aptepti nestorai vieną sluoksnį duonos riekelių, ir papildomai įmaišome krapų, porų, krienų ir Džiugo. 

Torto surinkimas:

1. Išklojame pasiruoštą lėkštę paskrudintomis duonos riekelėmis. Aš išdėliojau 2x3.
2. Aptepame duoną pasiruošta kiaušinių mišraine.
3. Ant viršaus išdėliojame plonai pjaustytą agurką.
4. Antram sluoksniui skirtas duonos riekeles iš vienos pusės plonai aptepame sviestu ir sviestuota puse dedame ant agurko. Aš pabijojau, kad nuo agurko duona visiškai ištęš, tad sviestą panaudojau kaip apsauginį skydą.
5. Antrą duonos riekelių sluoksnį aptepame su II pertepimui pasiruoštu Rama kremu. 
6. Ant viršaus tolygiai išdėliojame rūkytos lašišos gabalėlius.
7. Kad nebūtų per sausa, trečiam sluoksniui skirtą duoną iš vienos pusės plonai aptepiau torto aptepimui skirtu pasiruoštu kremu. Bet dėl šio mano veiksmo kremo neužteko kremo viršaus patepimui. Nors gal ir taip būtų neužtekę, nes tepiau gana plonai.
8. Tortą aptepame pasiruoštu Ramos kremu. Betepant paaiškėjo, kad kremo užteks tik šonams, o kadangi Ramos daugiau neturėjau, torto viršutinį sluoksnį aptepiau kiaušinių+majonezo+jogurto+džiugo mase. 
9. Paruoštą tortą dedame šaldytuvan nakčiai, kad skoniai susimaišytų ir sudrėktų duona.
10. Puošiame pagal fantaziją. Aš už savo torto papuošimą esu dėkinga savo vyriškiui :) kaip minėjau aukščiau, puošti patarčiau prieš patiekiant, nes per naktį papuošimai praranda savo grožį.

Skanaus!

Įkvėpimas ir idėjos ateičiai: pirmas neišdildomas įspūdis, paprasta, bet labai gražiai atrodanti alternatyva su tunu, prašmatniai atrodantys individualūs pyragiukai su kumpiu, Tikiu, kad labai gardus sumuštinių tortas su avokadais, vištiena ir saulėje džiovintais pomidorais. Dar tortiškiau atrodantis - apvalus sumuštinių tortas, kuriam naudojamas pačių iškeptas duonos kepalėlis.

Burokėlių ir mozzarellos salotos

Pristatau jums patiekalą, jei galima taip pavadinti, kurį paskutiniu metu darbe valgau pietums dažniausiai. Šios salotos evoliucionavo laike, kai pamėgau pietums gamintis salotas su burokėliais. Pirmasis egzempliorius - salotos su avokadu ir burokėliais. Dar buvo variantai su grikiais. Labai sėkmingi, bet nenufotografuoti. Gal kada nors. 

Grįžtant prie šių salotų, kaip matosi nuotraukose - jos labai paprastos, bet burokėlių mylėtojams jos tikrai patiks. Aš esu išbandžiusi burokėlių kombinacijas su feta, su marinuotu varškės sūriu, su pelėsiniais sūriais - visais atvejais labai skanu. Su mozzarella salotų skonis gana švelnus, bet man labai tinka. Aš savosioms salotoms naudoju aliejų, atlikusį nuo marinuoto varškės sūrio, ir kuris kupinas nuostabių skonių ir aromatų: rozmarino, čiobrelio, česnako. Neabejotinai jis mano salotoms suteikia daug papildomo skonio.

Taigi, mums reikės (1 porcijai):

1 virto ar kepto burokėlio (aš naudoju keptą*)

1 guzo mozzarelos (~100 g)**

2 AŠ kaparėlių

1 VŠ alyvuogių aliejaus

saujos gražgarsčių (ne visada jų turiu, skanu ir be jų)

druskos, pipirų

Paruošimas:

1. Burokėlius ir mozzarellą supjaustome griežinėliais ar kaip kam skaniau.
2. Pabarstome kaparėlių, apšlakstome aliejumi, pagardiname druska ir pipirais.

Skanaus!

* burokėlius aš išsikepu, kai ką nors kepu orkaitėje. Burokėlius nuplaunu, suvynioju į foliją ir dedu orkaitėn. Priklausomai nuo burokėlio dydžio, kepti reikėtų nuo 1 val. iki 2 val. Šaldytuve išstovi ir savaitę. Ar išsilaikytų ilgiau - sunku pasakyti - tiek laiko jie pas mane neužsibūna.

** aš su burokėliais esu derinusi ir pelėsinius sūrius (tiek brie, tiek su mėlynuoju pelėsiu), tiek fetą (jos sūrumas labai tinka su burokėlių saldumu!).

Čili sriuba (chilli con carne)

Po šių savaitgalio pietų aš buvau patenkinta "kaip livaras". Jau seniai norėjau pagaminti čili sriubą ir vis neprisiruošdavau. Šį kartą užsispyriau. Pavalgėme toookius skanius pietus, kad sunku ir apsakyti! Tiesa, aš iš pradžių gaminau neaštrią versiją ir į troškinį visiškai nedėjau aštriųjų pipirų. Jau patiekus troškinį, kiekvienas jį pasiaštrino pagal savo aštriamėgiškumo lygį su aštriu Zakk Wylde's Original padažu, kurį gavau dovanų iš aštriavalgių. Nors, pasak jų, šis padažas yra pats švelniausias toje padažų grupėje, bet įsidėjus į lėkštę šaukštą šio padažo, maža nepasirodė. 

Taigi, mums reikės:

500 g maltos jautienos

3 vidutinio dydžio svogūnų

1 česnako (visos galvos, ne skiltelės)

1 didelės morkos

1 saliero stiebo

2 saldžiųjų paprikų (šį kartą nedėjau, bet pasižymiu kitam kartui, nes tikiu, kad labai tiktų)

2-3 aitriųjų paprikų, jei naudojate (kiekį geriau rinktis pagal skonį)

1 AŠ kumino

2 AŠ paprikos miltelių

1/2 AŠ maltos kalendros

2 AŠ cukraus (aš dėjau rudąjį)

druskos, pipirų

800 g konservuotų pomidorų

2-3 VŠ pomidorų pastos (aš dėjau naminį pomidorų padažą)

1 1/2 VŠ tamsios kakavos

400 g konsevuotų raudonųjų pupelių

150 g (mažos skardinės) konservuotų kukurūzų

aliejaus kepimui

Pateikimui:

tarkuoto kietojo sūrio (aš naudojau Džiugą)

Paruošimas:

1. Keptuvėje įkaitiname kelis šaukštus aliejaus ir apkepiname maltą jautieną. Kepame kol išsiskirs sultys, o mėsa parus. Apkeptą mėsą perkeliame į puodą, kuriame troškinsime.
2. Toje pačioje keptuvėje apkepiname smulkintus svogūnus. Jiems suminkštėjus, beriame smulkintą česnaką.
3. Kai česnakas paskleidžia savo aromatą, į keptuvę suberiame tarkuotą morką, smulkintas paprikas, salierą bei aštriuosius pipirus, prieskonius bei pagardiname druska. Pakepiname, kol suminkštės, ir pilame į bendrą puodą pas jautieną.
4. Į puodą suverčiame konservuotus pomidorus ir pomidorų padažą. Išmaišome, užverdame ir paliekame troškntis ant nedidelės ugnies ne mažiau kaip vienai valandai.
5. Paragaujame ar nieko netrūksta, dedame kakavą, beriame prieš tai nusunktas pupeles ir kukurūzus. Trokinti jų jau nebereikia, pakanka tik tiek, kad sušiltų.
6. Tiekiant pabarstome tarkuotu kietuoju sūriu. Čili sriubą labai skanu užkąsti šviežiu prancūzišku batonu.

Skanaus!

Prieš gamindama apie čili sriubas pasiskaičiau knygose "Beatos virtuvė" bei "Didžioji troškinių, sriubų ir kitų šildančių patiekalų knyga"

Kepta avižinė košė su obuoliais

Kai pirmą kartą pamačiau keptos avižinės košės receptą nustebau, susidomėjau, nusprendžiau, kad būtinai kepsiu ir...pradėjau kaupti receptus. Tokio pobūdžio pusryčiai labai rizikingi mūsų namuose, nes yra nemaža tikimybė, kad man juos teks valgyti vienai.  Taigi, sulaukiau ryto, kuris priklausė tik man ir išsikepiau avižinę košę orkaitėje. Man labai patiko! Sumaišiau viską per 5 minutes, pašoviau į orkaitę ir nuėjau po dušu.

Koks skonis? Nepasakyčiau, kad nurovė stogą ar būtų milžiniškas skirtumas palyginus su virta koše. Bijojau, kad dribsniai nespės išbrinkti, tačiau viskas buvo gerai - košė buvo minkšta, tiesa, kur ne kur, tikriausiai pakraščiuose, atsirasdavo grūdelis, kurį reikėjo pakramtyti, bet nuo to tik skaniau. Išbandžiusi "ant savęs", manau, kad bandysiu tokius pusryčius pateikti ir savo vyrukams.

Nors sukaupiau net 12 keptos avižinės košės receptų, juos paskaičiau ir ėjau virtuvėn vadovaudamasi tik principu ir galimų produktų sąrašu. Manau, kad viskas pavyko puikiai. Tad nepykit, jei kiekiai bus labai apytiksliai. Tai tik įrodo, kad didelio tikslumo čia tikrai nereikia.

Taigi, mums reikės (1 porcijai):

saujos avižinių dribsnių (aš naudojau 5 grūdų)

1/4 AŠ kepimo miltelių

1/2 AŠ cinamono

cukraus pagal skonį, aš dėjau gal pusę šaukšto

žiupsnio druskos

1 kiaušinio

~1/2 puodelio pieno

1 VŠ obuolių košės

sviesto, kepimo indo patepimui

1 nedidelio obuolio. Maniškis nors ir nedidelis, bet viską sumaišius atrodė, kad čia ne košė su obuoliu o obuolys su avižiniais dribsniais. Bet iškepus viskas buvo gerai, obuolys suteikė lengvumo ir gaivumo.
Jei norisi - razinų, džiovintų spanguolių, riešutų - šį kartą nedėjau

Paruošimas:

1. Sausus produktus sumaišome.
2. Kiaušinį paplakame ir įpylus pieno bei įdėjus obuolių košės išmaišome.
3. Plakinį sumaišome su sausais produktais ir įmaišome nuluptą ir spujaustytą obuolį.
4. Indą, kuriame kepsime košę ištepame sviestu, supelame pasiruoštą mišinį.
5. Kepame iki 180 laipsnių temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 35 minutes.

Skanaus!

Šokoladinis lazdyno riešutų kremas aka naminė nutella

Paprastai, jei pavėluoju paskelbti kokį įrašą (pvz. baigiasi sezonas ar šventės), laukiu visus metus (kartais dvejus ir daugiau, nes būna pražiopsau ir dar kartą). Bet šį kartą prisižadėjau brangiausiai draugei, kad ilgai netempsiu ir kai tik galėsiu - pasidalinsiu jais skirtos Kalėdinės dovanos, kuri kaip supratau, pataikė į dešimtuką, receptu. Tad nesvarbu, kad visos šventės jau praėjo ir tikriausiai pasimiršo, visus sveikinu su Naujų metų pradžia! 

Yra trys populiariausios naminės nutellos versijos. 1-moji: lazdyno riešutai+kakava+cukraus pudra (arba medus)+aliejus. 2-oji: viskas tas pats kaip pirmojoje versijoje, tik vietoje kakavos naudojamas tirpintas šokoladas. Ir 3-ioji, ne tokia populiari - kurią aš dabar išbandžiau, nes jautė širdis, kad būtent su tokia sudėtimi aš kai ką nudžiuginsiu. Šį riešutinį kremą gaminau kaip Kalėdinę dovaną, slapčia tikėdamasi, kad ir man liks nors truputėlis... Deja (o tikrai deja, nes rezultatas man be galo be krašto patiko), iš pateiktų produktų kiekių gavosi tik du stiklainiukai (po 500 ml).  Šis kremas tikrai vertas pakartojimo, tik nesu tikra ar manoji virtuvės įranga atlaikys, nes sumalti riešutus iki kremo yra kas veikti - man ir nepavyko - apsiribojau sumalti iki miltų, nes maniškė įranga grėsmingai paleido tepalų kvapą ir pradėjo keistai džergžti :) 

Taigi, mums reikės (gausis ~750 ml kremo):

200 g lazdyno riešutų

1 skardinės (398 g) kondensuoto pieno

250 g juodojo šokolado

1/2 puodelio (128 ml) pieno

žiupsnelio druskos

Paruošimas:

1. Lazdyno riešutus pakepiname 190 laipsnių orkaitėje 10-15 min.  Kartais galima ir pamaišyti, kad tolygiau apskrustų.
2. Pakepintus riešutis beriame ant švaraus rankšluosčio ir patriname, kad atšoktų luobelė.
3. Švarius riešutus blenderio, kokteilinės, o geriausia kokio galingesnio aparato pagalba malame tol, kol jie pavirsta į kremą. Šį etapą aš dariau ilgai - pamalu, palieku aparatą atvėsti. bet vis tiek sutryniau tik iki šlapių miltų pavidalo.
4. Vandens vonelėje ištirpdome šokoladą, įberiame žiupsnį druskos.
5. Šokoladą sumaišome su kondensuotu pienu, bei riešutų kremu (mano atveju riešutiniais miltais). Gausis gana tiršta masė, kurios tirštumą galima reguliuoti pieno pagalba (dabar kai žiūriu nuotraukas, pagalvojau, kad galėjau padaryti ir skystesnį kremą). Jei blenderis dar gyvas, tolygesnei konsistencijai galima su juo pasidarbuoti dar.

Skanaus!

Šaltinis: I adore food