Puslapiai

2014 m. rugpjūčio 22 d., penktadienis

Moliūginiai virtinukai (gnocchi)


Šis receptas dar iš praėjusio sezono, kai pavasarį tuštinau šaldiklį ir naikinau likusias atsargas. Nenumaldomai artėja moliūgų sezonas, tad dalinuosi, kol nepražiopsojau tinkamo meto...
Mano didžiam nustebimui mano vaikui taip patiko šie virtinukai, kad kai kitą dieną vakarienei pagaminau kažką kito, jis puolė į ašaras, nes norėjo būtent oranžinių virtinukų :) Man jie taip pat labai patiko. Kartą valgiau juos su mėlynojo pelėsinio sūrio padažu, kitą kartą apsiribojau trupučiu sviesto ir tarkuotu Džiugo sūrio - man visaip skanu, na o vaikis visada valgo su sviesto-grietinės padažu. Manau, kad būtų labai skanu su svieste pakepintais šalavijais, kaip kad valgėme su moliūgo ir varškės virtinukais.
Paruošus visą kalną virtinukų, nebūtina visus išvirti, galima likutį užšaldyti ir turėti alternatyvą labai greitai, lengvai ir gardžiai vakarienei (ką aš ir padariau).

Taigi, mums reikės (~4-5 porcijoms): 
300 g nuvarvintos moliūgų tyrės (kupinas puodelis)
1 kiaušinio
~2 puodelių (~270 g) miltų plius  kočiojimui. Tešla turi būti vos lipni, nes kitaip virtinukai bus kieti. Miltų kiekį geriausia derinti pagal save, nes gali skirtis moliūgo tyrės tirštumas, kiaušinio dydis. Svarbu nepasimesti :)
~2 VŠ tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugą)
žiupsnio muskato riešuto
druskos

Paruošimas:
  1. Moliūgo tyrę sumaišome su kiaušiniu, priskoniais, tarkuotu sūriu ir galiausiai po truputį pilame miltus, kol tešla bus minkoma, vos vos lipni, bet pakankamai paklusni.
  2. Iš gautos tešlos formuojame "dešras", jas supjaustome mažais gabalėliais.  Na, o tada fantazijos ir kantrybės reiklas - galma palikti tokius kaip yra, galima šakutės pagalba (tik nepamirškit vis pamiltuoti, kad neliptų prie rankų, stalviršio, šakutės) suformuoti griovelius, kad virtinukai būtų plonesni ir lengvesni ir kad padažas lengviau prikibtų prie išvirusio virtinuko. 
  3. Suformuotus virtinukus dedame į verdantį pasūdytą vandenį. Virtinukams iškilus, paverdame juos dar 3-5 minutes (nors labai daug kur skaičiau, kad kai tik virtinukas iškyla - jau galima traukti, bet aš apsidraudimui dar paverdu) ir tiekiame su pasirinktu padažu. 
Skanaus!

Šaltinis: Proud Italian cook


2014 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis

Ryžių košė (pudingas, jei mandriau)


Vaikystėje man mama niekada nevirė ryžių košės. Tiesą pasakius, ryžių košės paragavau būdama gerokai virš trisdešimties :D
Kad mano vaikas neturėtų tokių spragų, išviriau šios košės jam ir netikėtai ji pavyko tokia skani, kad nieko neliko kaip tik užsirašyti receptą.
Na, o vaikas paragavęs košytės, kai aš ragavau ar nieko netrūksta, pasakė: "Mama, aš tokios skanios košės dar nevalgiau, tu man jos daug daug įdėk!", o atsigulęs miegoti "Mama, ta košė buvo labai labai skani" :)
Beja, ji savo skoniu man labai priminė prieš gerokai metų mano mėgtą pirktinę vanilinę ryžių košę -desertą ("Rytas" berods vadinasi). Deja, neturėjau progos įsitikinti koks mano jos skonis šaltos - nebeliko. 
Neabejotinai, atvėsusi ir palaikyta šaldytuve ši košė būtų puikus desertas. Dažniausiai ryžių pudingai verdami dar prabangesni - ne su vandeniu ir pienu, kaip kad manasis, bet su pienu ir grietinėle. Neabejotinai norėčiau ateityje išbandyti štai tokio Venecijos pudingo variantą.

Taigi, mums reikės:
Bendra mano atrasta taisyklė ryžių košei:
1 dalis apvaliagrūdžių ryžių
3 dalys vandens
~1-1,5 dalys pieno

O man prireikė:
1 puodelio apvaliagrūdžių ryžių
3 puodelių vandens
1-1,5 puodelio pieno (žiūrėkite pagal norimą tirštumą ir pilkite pagal poreikį. Ryžiai skysčių sugers daug, tad geriau negailėti)
~1,5 VŠ cukraus (gausis gana saldi, bent jau man, košė - dėkite pagal savo saldžiamėgiškumą, mano vyrukams toks saldumas pats tas)
1 AŠ vanilinio cukraus
žiupsnio druskos
gabalėlio sviesto

Paruošimas:
  1. Ryžius pilame į puodą, užpilame vandeniu ir užviriname. Įdedame druskos. Užvirus, sumažiname ugnį ir paliekame virti kol sutirštės apie 10-15 minučių.
  2. Supilame pieną, išmaišome ir paliekame virti dar 10-15 minučių. Dabar jau nepaliekame be priežiūros, nes košė gali prisvilti.
  3. Likus 5 minutėms iki pabaigos, košę pagardiname cukrumi ir vaniliniu cukrumi.
  4. Košei išvirus, įdedame gabalėlį sviesto, išmiašome ir paliekame truputėlį pabrinkti.
Skanaus!


P.S. Man ir keista ir liūdna tuo pat metu. Liūdna, nes visiškai dingo įkvėpimas - fotografuoti ir dalintis. Keista, nes neseniai persikrausčiau į naujutėlę virtuvę ir tai lyg turėtų mane įkvėpti. Bet neįkvepia... Visa laimė, kad turiu seniai gamintų, fotografuotų ir net aprašytų receptų. Belieka juos tik paskelbti. Nes prie tų receptų, kurie išbandyti, bet neaprašyti rankos net nesitiesia... Tikiuosi, kad tokia "kūrybinė krizė" truks neilgai...