Su šiuo įrašu (net nedrįstu pavadinti receptu) susiję dvi istorijos:
Kartą renginyje, organizuotame tinklaraštininkams, apie kurį taip ir nesugebėjau parašyti, nes apskritai lengvai pamiršau kelią į savo tinklaraštį, buvo klausiama: "Ar gaminate tik sau, t.y. kai būnate vieni namie?". Mano atsakymas vienareikšmis - Taip! Tada išmuša mano valanda, nes galiu pagaminti kokią nors "nesąmonę", kurios mano konservatyvieji valgytojai nei už ką nevalgytų.
O labiausiai šis sumuštinis man primena vaikystę, kuomet būdama maža, gulėjau ligoninėje, o mano rūpestingoji, nuostabioji, mylinti mama, man kasdien atveždavo sumuštinių su kepta vištiena ir pomidoru (jie buvo mano mėgstamiausias maistas tuo metu).
Tad kartą, kai buvau namie viena ir užsimaniau valgyti, mano gomurys užsimanė nesąmonės (jei atvirai,net man pačiai tai nepasirodė labai įprasta) - mamos sumuštinio, bet ne su pomidoru, o su obuoliu. Kaip buvo skanu! Taip skanu, kad nusprendžiau, jog būtina tai įamžinti.
Iš karto pripažįstu, kad šokiruojančio ir pasaulį drebinančio atradimo aš tikrai nepadariau - jau seniai žmonės valgo keptą vištą su obuoliais, bet vat tąkart, man tai buvo skonio šventė ir puikus atradimas.
Viskas labai paparasta:
- Ant juodos duonos tepme sviesto.
- Išdėliojame kiek pasmulkintą keptą vištieną.
- Kompoziciją užbaigiame keliomis obuolio skiltelėmis.
Skanaus :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą