Sumuštinis su vištiena ir obuoliu

Su šiuo įrašu (net nedrįstu pavadinti receptu) susiję dvi istorijos:

Kartą renginyje, organizuotame tinklaraštininkams, apie kurį taip ir nesugebėjau parašyti, nes apskritai lengvai pamiršau kelią į savo tinklaraštį, buvo klausiama: "Ar gaminate tik sau, t.y. kai būnate vieni namie?". Mano atsakymas vienareikšmis - Taip! Tada išmuša mano valanda, nes galiu pagaminti kokią nors "nesąmonę", kurios mano konservatyvieji valgytojai nei už ką nevalgytų.

O labiausiai šis sumuštinis man primena vaikystę, kuomet būdama maža, gulėjau ligoninėje, o mano rūpestingoji, nuostabioji, mylinti mama, man kasdien atveždavo sumuštinių su kepta vištiena ir pomidoru (jie buvo mano mėgstamiausias maistas tuo metu).

Tad kartą, kai buvau namie viena ir užsimaniau valgyti, mano gomurys užsimanė nesąmonės (jei atvirai,net man pačiai tai nepasirodė labai įprasta) - mamos sumuštinio, bet ne su pomidoru, o su obuoliu. Kaip buvo skanu! Taip skanu, kad nusprendžiau, jog būtina tai įamžinti.

Iš karto pripažįstu, kad šokiruojančio ir pasaulį drebinančio atradimo aš tikrai nepadariau - jau seniai žmonės valgo keptą vištą su obuoliais, bet vat tąkart, man tai buvo skonio šventė ir puikus atradimas.

Viskas labai paparasta:

1. Ant juodos duonos tepme sviesto.
2. Išdėliojame kiek pasmulkintą keptą vištieną.
3. Kompoziciją užbaigiame keliomis obuolio skiltelėmis.

Skanaus :)

Smidrai su kumpiu ir kiaušiniu - puikūs pusryčiai!

Taip, taip, žinau ir labai atsiprašau. Baisu: nei rašau, nei fotografuoju, nei seku, kas dedasi kaimyniniuose kulinariniuose tinklaraščiuose... Tiesa, valgyti dar darau, šeimos badu nemarinu :) Ir net gi kartais pagalvoju: "o! šitas buvo vertas įamžinti"...

Tad ateinu bent truputį prašluoti dulkes savo tinklaraštyje.... Apsileidau visai... Turiu pasiteisinimą. bet už bet kokius pasiteisinimus geriau receptas!

Kai mamai pasakiau, kad einu pasiskinti iš jos gėlyno žaliavos kitos dienos pusryčiams, tikėjausi, kad pasukios pirštą prie smilkinio. Bet ne, pasirodo ir ji puikai žino, kad 30 metų jos gėlyną puošiantis augalas yra ne tik gėlė, bet ir prašmatni daržovė (?), šiais laikais baisiai madinga. Ir ko jai nebūti madingai, jei joje gausu vitaminų, mineralų, skaidulų, o štai kalorijų - minimumas. Aišku, aš šitą spragą greitai ištaisiau su šonine :) Man šie pusryčai patiko net labai! Vienintelis sudėtingas dalykas šiame patiekale - nepervirti smidrų bei kiaušinio. Smidrų sezonas trunka iki Joninių (nors pas mano mamą jie jau pavirto į gražų krūmą), tad tikiuosi, su receptu dar nepavėlavau.

Taigi, mums reikės:

ryšelio smidrų

kiaušinio

šoninės parmezano sūrio, fetos pasirinktinai

druskos

acto (kiaušinio virimui)

Paruošimas:

1. Manieji smidrai buvo iš močiutės darželio, tad buvo šviežutėliai minkštutėlai. Parduotuviniams, esu mačiusi ir girdėjusi, reikia nulaužti sumedėjusią kotelio dalį - tiesiog lengvai laužti ir nuluš ten kur reikia.
2. Surišame smidrus į ryšelį ir dedame į verdantį pasūdytą vandenį taip, kad viršūnėlės nebūtų apsemtos ir  išsitroškintų garuose - jas gurmanai ir vertina labiausiai. Verdame apie 4 min. (kai kur mačiau, kad net 9 - priklauso nuo smidrų - virti reikia kol suminkštėja, bet neištežta).
3. Išvirusius smidrus nukošiame ir perliejame lediniu vandeniu, kad baigtųsi virimo procesas ir jie išsaugotų žalią spalvą.
4. Keptuvėje pakepiname šonininę.
5. Lygiagrečiai,  kitame puode užverdame vandenį, sumažiname kaitrą, kad energingai kunkuliuojantis vanduo nesusprogdintų kiaušinio. Pasūdome vandenį ir įpilame šlakelį acto (actas sutraukia baltymą, jo tikrai nesijaučia). Su šaukštu įsukame vandenį, padarome sūkūrį ir į jo vidurį staigiu judesiu įleidžiame kiaušinį (geriau pirmiau kiaušinį įmušti į indelį). Verdame apie 4-5 minutes, kad trynys dar būtų skystas (svarbiausia - stebėti!). O jei tingisi taip bovytis su kiaušiniais - tiesiog išsikepame paprastuoju būdu ant keptuvės. 
6. Konstruojame pusryčius: ant lėkštės išdėliojame smidrus, ant viršaus užklojame šonine, o viską karūnuoja kiaušinis. Pagardiname pipirais ir...

...skanaus!

Šaltinis: gūglė.