Puslapiai

2013 m. spalio 31 d., ketvirtadienis

Cukinijų duona su riešutais ir citrininiu glajumi


Puikus keksas! Puikiai tinka su kava, arbata ar pienu. Pastaruoju metu vis dažniau renkuosi kepinius su aliejumi - nereikia sukti galvos dėl sviesto - laiku išimti, kad būtų kambario temperatūros ir pan. O ir kepiniai būna lengvesnės ir puresnės struktūros (tiesa, labai su savim ginčytis nesiimčiau, nes reikėtų atlikti nuodugnesnius tyrimus - mažų mažiausiai aklą testą, bet su sviestu kepiniai man skanesni). Taigi, šis keksas taip pat labai aromatingas, purus, minkštas, nuo cukinijų drėgnas, bet ne per daug.  Džiaugiuosi, kad šį kartą nepatingėjau paruošti glajaus (devynis kartus iš dešimties - tingiu) - jis keksui suteikė labai smagios ir patrauklios rūgštelės. Tiesa, aš tikriausiai pagailėjau cukraus pudros, nes man visas glajus gražiai susigėrė į keksą, nepavirto baltu kiautu, kaip įprasta. Riešutus aš naudojau konditerinius - jau smulkintus ir pakepintus žemės riešutus. Bevalgant keksą, man norėjosi, kad tie riešutai jaustųsi mažiau, tad kitą kartą juos ar bent dalį jų sumalčiau iki rupių miltų, mat man labiau patinka vientisesnė kepinio struktūra. 

Taigi, mums reikės:
Duonai:
70 g (1/2 puodelio) pakepintų ir susmulkintų riešutų
140 g (1 puodelio) miltų
1/2 AŠ kepimo miltelių
1/4 AŠ sodos
1/2 druskos
1 AŠ cinamono
1/2 AŠ imbiero
1/4 AŠ tarkuoto muskato
2 mažų kiaušinių (kambario temperatūros)
175 g (7/8 puodelio = nepilno puodelio) cukraus
125 ml (1/2 puodelio) aliejaus
1 AŠ vanilinio cukraus
150 g (1 1/4 puodelio) smulkiai tarkuotos cukinijos

Glajui:
30 ml (1/8 puodelio) citrinos sulčių
30 g (1/6 puodelio) cukraus
70 g (1/2 puodelio) cukraus pudros

1 puodelis = 250 ml

Paruošimas:

  1. Viename dubenyje sumaišome miltus, druską, kepimo miltelius ir sodą bei prieskonius: cinamoną, imbierą ir muskato riešutą.
  2. Kitame dubenyje gerai išplakame kiaušinius su cukrumi ir vaniliniu cukrumi.
  3. Supilame aliejų ir plakame kelias m inutes, kol masė pasidarys puri.
  4. Į plakinį supilame sausą mišinį ir palakame lėčiausiu greičiu apie pusę minutės, kol viskas susimaišys. 
  5. Įmaišome riešutus ir cukiniją.
  6. Supilame tešlą į kepimo formą. Jei tai silikoninė - niekuo tepti nereikia, preišingu atveju formą patepame aliejumi ar sviestu ir pabarstome miltais. Neprilipusius miltus iškratome.
  7. Kepame iki 180 laipnsių įkaitintoje orkaitėje apie 45 min., kol įkišts ir ištrauktas medinis pagaliuskas bus švarus. Svarbu stebėti, nes kiekviena orkaitė individuali.
  8. Baigiant pyragui kepti pasiruošiame glajų - sumaišome visus ingredientus.
  9. Iškepusį pyragą išimame iš orkaitės, leidžiame 10 minučių atvėsti, aptepame pasiruoštu glajumi ir leidžiame visiškai atvėsti.


Skanaus!



Šaltinis: David Lebovitz


2013 m. spalio 21 d., pirmadienis

Keptų pomidorų, baklažano ir fetos salotos


Originale šios salotos turėjo būti patiekiamos su orkaitėje paskrudinta arabiška duona. Aš keičiau tuo, ką turėjau - duonos skrebučiais. Salotos mums patiko, tiesa, vienbalsiai jas norėjome papildyti česnako aromatu, mums jo labai trūko. Manau tobulybių tobulybė būtų buvusi, kartu su baklažanais keptos česnakų skiltelės. Aš jas atradau šiais metais ir man tai dievų maistas!
Kas man buvo tikras atradimas - tai mėtos. Jos čia puikiai tiko ir mane įtikino nebebijoti jų nesaldžiuose patiekaluose. Nors jau seniai mačiau, kad jas dažnai naudoja padažuose, salotose, bet žiūrėjau įtariai į šį reikalą...

Tagi, mums reikės:
500 g vyšninių pomidoriukų
1 baklažano
1 lavašo ar pitos duonos (aš keičiau duonos skrebučiais)
50 g fetos
kelios saujaus gražgarsčių (neturėjau, nedėjau)
(česnako skiltelių, neluptų)

Padažui:
3 VŠ alyvuogių aliejaus
2 VŠ balzaminio acto
sauja mėtų lapelių (aš tiek neturėjau), kapotų
1 mėlynojo svogūno, smulkiai pjaustyto
druskos, pipirų

Paruošimas:
  1. Baklažanus plonai supjaustome, pabarstome druska ir pipirais, patepame/pašlakstome aliejumi ir išdėliojame vienu sluoksniu kepimo formoje išklotoje kepimo popieriumi. Kaip jau minėjau, kitą kartą paberčiau ir neluptų česnako skiltelių.
  2. Kepame paruoštus baklažanus iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje 20 min. 
  3. Kai iki kepimo laiko pabaigos lieka 5 minutės, pas baklažanus beriame per pusę perpjautus pomidoriukus, o ant kitos skardos, ištiestos kepimo popieriumi paskleidžiame plėšytą pitos duoną ar lavašą ir kepame kol taps traški.
  4. Padažui skirtus produktus sumaišome.
  5. Dubenyje išmaišome gražgarstes, baklažanus, pomidorus, apšlakstome paruoštu padažu. Ant viršaus sutrupiname fetą bei išdėliojame skrudintą duoną.
Skanaus!



Šaltinis: Žurnalas Virtuvė Nuo...Iki... 2013 m Nr 8(50)

2013 m. spalio 20 d., sekmadienis

Naminis pesto


Iš ankstyvo rudens užsilikęs receptas... Kai pamačiau, kad mano bazilikai pradeda skelbti rudens pradžią, supratau, kad viskas, reikia pagaliau užpildyti tą išsilavinimo spragą ir pasigaminti pesto padažą. Žinau, kad pesto gamybai galima panaudoti ką tik netingi - ir špinatus, ir gražgarstes, ir dilgėles beigi kiaulpienes., o vietoje pinijų - migdolus, graikiškus ar žemės riešutus ir dar bala žino ką.  Bet šį kartą pas mane ant stalo - klasika - su bazilikais ir pinijomis. 

Taigi, mums reikės:
1 puodelio baziliko lapelių
1 didelės česnako skiltelės
2 VŠ pinijų riešutų
1/4 puodelio tarkuoto kietojo sūrio (naudojau Džiugo sūrį)
3 VŠ gero alyvuogių aliejaus

1 puodelis  = 236 ml

Paruošimas:
  1. Pinijų riešutus pakepiname ant sausos keptuvės, kol įiwk tiwk paskrunda ir pasklinda jų aromatas. Saugojame, kad nesudegtų! Beja, kiek esu mačiusi J.Oliverio laidų, jis riešutų niekada nekepina, kad jie neužgožtų kitų ingedientų skonio. 
  2. Jei naudojate prieskonių grūstuvę, kurią ir tik ją pagal visas pesto gaminimo taisykles reikėtų naudoti, pirmiausia sugrūdame česnaką, tuomet beriame baziliką ir galiausiai riešutus. Įpilame aliejaus,  beriame tarkuotą sūrį išmaišome ir pagardiname druska, pipirais.
  3. Aš nusidėjau ir viską ruošiau blenderio pagalba. Susmulkinau viską, ką reikia smulkinti ir tada jau sumaišiau su likusiais produktais.
  4. Jei, kaip ir aš, nežinote daug būdų, kur panaudoti pesto, gerų idėjų galite rasti čia
  5. Pagamintą pesto supilame į stiklainėlį ir išlyginus paviršių, užpilame alyvuogių aliejumi. Čia iš patirties - aš to nepadariau, ir paviršius pradėjo keisti spalvą.
  6. Laikant pesto šaldytuve ilgiausias rastas galiojimo laikotarpis - 3 mėnesiai. Aš dalį pesto užšaldžiau ledo kubelių formelėse. 
Skanaus!



2013 m. spalio 13 d., sekmadienis

Kreminė cukinijų sriuba su ryžiais (ir vištiena)


Prasidėjo laikas, kai reikia mąstyti kaip realizuoti (mamos) darže kaip ant mielių augančias cukinijas. mano receptų kolekcija su cukinijomis dar nėra itin gausi, tad šį kartą papildysiu dar vienu "eksponatu". Beja, labai vykusiu. Turint omenyje, kad mano kritiškasis vyriškis ją taip pat įvertino labai teigiamai, galiu teigti, kad sriuba tikrai puiki. Subtili citrinos gaidelė ją paverčia tikrai išskirtine ir nekasdienine (bent jau mano virtuvėje). Sriubos skonis labai lengvas ir gaivus. Pagaminti ją labai paprasta ir nesudėtinga. 
Aš sultinį viriau pati, kas tikrai nėra būtina. Tad tuo pačiu sriubytėn pateko ir vištiena, kuri sriubą padarė kiek "stipresne". Patiekdama sriubą nuo savęs ją pagardinau grietinėle ir tarkuotu Džiugo sūriu, kas tikrai nepagadino reikalo.

Taigi, mums reikės:
800 g cukinijos
1 didelio svogūno (pridėjau nuo savęs)
2 česnako skiltelių
stiklinės virtų ryžių
vienos citrinos nutarkuotos žievelės
2 VŠ citrinos sulčių (patariu ragauti ir pilti palaipsniui)
1 AŠ ciberžolės miltelių (nedėjau)
1 l sultinio. Jei verdatės patys sultinį iš mėsytės, į sriubą galite sudėti ir išvirusią mėsą - reikalo tikrai neapgadins.
druskos, pipirų

Patiekimui:
krapų, petražolių
grietinėlės, tarkuoto Džiugo sūrio (nebūtinai)

Paruošimas:
  1. Jei yra pageidavimas, išsiverdame sultinį.
  2. Pakepiname smulkintą svogūną, kol nuskaidrės. 
  3. Pas svogūną beriame kubeliais pjaustytą cukiniją (prieš tai nulupta žieve ir išimtomis sėklomis, jei naudojame peraugusią, šviežias pjaustome su viskuo). Kepiname kol iš cukinijų pradės skirtis sultys. Aš pabaigoje sumečiau ir smulkintą česnaką ir pakepiau, kol jis paleido savo atromatą. Pagal orginalų receptą, česnako skilteles į sriubą reikia sudėti prieš pat sutrynimą.
  4. Pakepintas cukinijas su visais susidariusiais skysčiais, pilame į puodą, dedame tarkuotą citrinos žievelę,  pagardiname druska, užpilame sultiniu ir verdame, kol cukinija suminkštės.
  5. Sutriname viską blenderiu. Supilame citrinos sultis, paragaujame. Jei ko trūksta - įdedame.
  6. Sudedame ryžius, smulkintus žalumynus (galima juos sudėti ir prieš sriubą sutrinant, nereikės smulkinti), jei yra noras - pilame grietinėlę ir pakaitiname, kad viskas sušiltų. 
  7. Prieš patiekiant pabarstome tarkuotu Džiugo sūriu. Jei grieitnėlės nepilame, sriubą patiekti galima  su grietine. 
Skanaus!

Adaptuota pagal: Jurgittos receptai

2013 m. spalio 10 d., ketvirtadienis

Omletas su obuoliais



Jei mėgstate obuolius ir saldžius pusryčius - šis receptas kaip tik tai ko reikia! Aš valgiau šį omletą ir kaifavau, nes obuolius, saldžius pusryčius ir jų abiejų kombinaciją aš tiesiog dievinu. Jei gasdina žodis "omletas", jį drąsiai galite pakeisti žodžiu "blynas", nes rezultatas man ir buvo panašus į gardų didelį blyną su obuoliais.
Procesas, kaip priklauso pusryčiams yra labai paprastas ir nesudėtingas. Rekomenduoju!

Taigi, mums reikės (1 porcijai):
1 kiaušinio, atskirti baltymą nuo trynio
40 g (4 nubraukti VŠ arba 1/4 puodelio) miltų
1/4 puodelio pieno
1 VŠ cukraus
žiupsnio cinamono
žiupsnelio druskos
1 nedidelio obuolio
1 VŠ sviesto

Puodelis = 236 ml

Paruošimas:
  1. Trynį išplakame su pienu, miltais, cinamonu ir druska.
  2. Kitame dubenyje išplakame baltymą su cukrumi. Iki standžių putų nereikia. Užteks, kad putos būtų tvirtos, bet pati masė dar gana skysta.
  3. Sumaišome abu plakinius ir suberiame tarkuotą arba kubeliais pjaustyą obuolį.
  4. Keptuvėje ištirpiname ir gerai įkaitiname sviestą. Supilame omleto masę. Kepame ant nedidelės ugnies, kol gražiai apkepa viena pusė, tada apverčiame ir apkepame antrąją pusę. Manasis omletas buvo gana storas, tad aš apkepdama pirmąją pusę keptuvę uždengiau dangčiu.
  5. Iškeptą omletą pabarstome cukraus pudra ir tiekiame.
Skanaus!


Šaltinis: What should I eat for breakfast today

2013 m. spalio 7 d., pirmadienis

Makaronai su kumpiu ir žirneliais


Super lengvai ir greitai paruošiama vakarienė. Mano vyriškis labai protestavo prieš tokią vakarienę, bet kai viską suvalgė, paprašė pakartoti ir pripažino, kad šis paprastas padažas makaronams labai tinka ir yra tikrai skanus. Mane taip pat maloniai nustebino žirneliai, kurie puikia papildė bendrą skonių puokštę.

Taigi, mums reikės (~4 porcijoms):
makaronų 4 porcijoms

1 didelio svogūno
2 česnako skiltelių
karšto rūkymo kumpelio, aš taip pat pridėjau ir karšto rūkymo šoninės
1 1/2 VŠ miltų
~300-400 ml pieno (galima naudoti ir grietinėlę - bus labai skanu, tik kalorijų daugiau. Naudojant grietinėlę, nereikia miltų).
3/4 puodelio šviežių ar šaldytų žirnelių (aš tiesiog atseikėjau pora saujų šaldytų žirnelių)
druskos, pipirų
Džiugo sūrio patiekimui

Paruošimas:
  1. Supjaustome šoninę ir kumpį bei truputį pakepiname šlakelyje aliejaus ar sviesto.
  2. Į keptuvę beriame smulkintus svogūnus ir kepiname kol nuskaidrės. 
  3. Galiausiai į keptuvę beriame smulkintą česnaką, pakaitiname pusę minutės - kol paskleidžia savo aromatą ir beriame šaukštą miltų. Nuolat maišant pakepiname apie minutę.
  4. Pilame pieną ir, jei turite, grietinėlės. Aš šliūkštelėjau gal pora šaukštų - likutį, rastą šaldytuve.
  5. Suberiame žirnelius. 
  6. Paragaujame ar ko netrūksta, pagardiname druska, pipirais.
  7. Padažą kaitiname kol sutirštės. 
  8. Makaronus išverdame pagal rekomendacijas ant pakelio. Nupilame vandenį (puodelį vandens, kuriame virė makaronai pasiliekame, tam atvejui jei pritruktų padažo).
  9. Išvirusius makaronus pilame į keptuvę su padažu. Viską išmaišome. Jei matome, kad padažo trūksta ir makaronai sausoki, šliūkštelime pasilikto nuo makaronų krakmolingo vandens.
  10. Ant viršaus patarkuojame kietojo sūrio (pvz. Džiugo) ir tiekiame.
Skanaus!

P.S. Praėjus kuriam laikui po šios vakarienės, aptikau puikų Neringos receptą, kuris savo skoniu turėtų būti dar turtingesnis bei lygiai taip pat greitai ir nesunkiai pagaminamas. Bei gi padės sunaudoti cukinijos atsargas. Būtinai bandysiu!
P.P.S. Tokie greiti receptai man ateinantį pusmetį bus labai aktualūs, nes ant senatvės nutariau pasitobulinti ir pradėjau studijuoti. Tad mano tinklaraštis naujais įrašais tikrai kurį laiką neblizgės. Tikiuosi, kad atleisite man tai :)


2013 m. spalio 2 d., trečiadienis

Varškės keksas su kriaušėmis


Atėjus rudeniui, kai sodai ir daržai net lūžta nuo gėrybių negaliu susilaikyti neiškepusi kokio saldėsio... Nors derėtų... kai iš mamos parsivežiau krepšį kriaušių galvojau ką kepti, ar anksčiau keptą kriaušių keksą, apie kurį pagalvojus mano atmintyje iškyla nuostabiai skanūs prisiminimai, ar išbandyti ką nors naujo....
Taigi, varškės ir kriaušių keksas - puikus! Jį kepė jau ne viena tinklaraštininkė ir labai labai gyrė. Viename tinklaraštyje net radau, kad tai pats skaniausias varškės keksas. Ką tik iškeptas - nuostabios drėgnos, o jei tiksliau - šlapios, ir purios tekstūros, kvapnus nuo kriaušių. Antrą dieną keksas pasikeitė. Kadangi jame gausu sultingų kriaušių, o ir prieš tai jis nebuvo sausas, keksas dar labiau sudrėko ir man pradėjo panašėti labiau į pudingą ar apkepą, o ne į keksą. Nepaisant to, skonis išliko puikus: prie kavos - tiesiog pakylėja į padangę. O rašydama šį įrašą ir prisimindama tą skonį, vėl noriu jį išsikepti!
Manau, kad šis keksas tikrai vertas būti iškeptas. Aš norėdama daugiau drėgmės, į tešlą įmaišiau ne vieną, o pusantros kriaušės (čia gal ir be reikalo, keksas, visgi turi būti ne per drėgnas, kitą kartą į vidų pjaustyčiau tik vieną kriaušę). Ir nuo savęs pabarsčiau migdolų plokštelėmis - labai tiko! Tik gaila, kad įkvėpimo fotografijai nebuvo, tad nuotraukos tiesiog statistinės.

Taigi, mums reikės:
115 g kambario temperatūros sviesto
200 g cukraus
200 g 9 proc. varškės (aš naudojau naminę, nežinau kiek riebumo, bet spėju liesa tikrai nebuvo)
1 AŠ vanilinio cukraus
žiupsnelio druskos
3 kiaušinių
225 g miltų
0,5 AŠ kepimo miltelių
2 didesnių kriaušių
migdolų plokštelių apibarstymui
cukraus pudros apibarstymui

Paruošimas:
  1. Atskirame dubenyje sumaišome miltus su kepimo milteliais ir persijojame.
  2. Sviestą išplakame su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska iki purios masės.
  3. Įmaišome varškę. Aš sėkmingai suplakiau su mikseriu, apsėjau be blenderio, bet jei bijote, kad liks dideli varškės gabalai - galite pasinaudoti ir juo. Varškės nebūtina ištrinti iki vientisos masės.
  4. Po vieną įmušame kiaušinius ir po kiekvieno gerai išplakame, kad neliktų jo pėdsako.
  5. Suberiame miltus ir gerai išmaišome. Tešla bus labai tiršta, neišsigąskite, taip turi būti. Tešloje gausu produktų (sviestas, varškė), kurie paskleis savo drėgmę keksui ėmus kepti.
  6. Vieną kriaušę nulupame ir supjaustome kubeliais. Įmaišome į tešlą.
  7. Jei kepate silikoninėje formoje, tiesiog supilkite į ją tešlą, kitu atveju kepimo formą pirmiausia išklokite kepimo popieriumi.
  8. Antrąją kriaušą supjaustykite skiltelėmis ir susmaigstykite į tešlą.
  9. Kepame iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 50-60 minučių. Aš kepiau 1 val. ir gal dar 15-20 minučių.
  10. Iškepusį ir pravėsusį pabarstome cukraus pudra.
Skanaus!