Naminė duonos gira

Na štai, karšti orai sugrįžo, tagi reikia kažko atsigaivinimui. Šiam bandymui ruošiausi ir kaupiausi jau nuo seno - neišmesdavau jokių savo keptos duonos kriaukšliukų, kaupiau juos ir saugojau popieriniame maišelyje, kol išmušė jų valanda. Jau senokai norėjau pati pasigaminti girą, nes ją labai mėgstame, o pirktinės deja toli gražu nuo tos tikrosios giros. Pernai vasarą neprisiruošiau, o žiemą kažkaip rankos nekilo. Ir štai! Rezultatu likau labai patenkinta. Daug skaičiau apie giros gamybos technologijas internete, prisirankiojau idėjų ir bandžiau su jomis eksperimentuoti.  

Taigi, mums reikės:
350 g sužiedėjusios juodos duonos (galima, žinoma, naudoti ir šviežią)
250 g cukraus (vėliau įdėjau daugiau, nes mielės suvalgė pradinį kiekį)
~5 g (ar mažiau) šlapių mielių
žiupsnis mėtų (šį kartą nedėjau)
3 l vandens
nedidelės saujelės razinų

Paruošimas:

1. Duoną, nepriklausomai nuo to, ar ji šviežia ar sužiedėjusi, pakepiname karštoje orkaitėje (jei šviežia - apie pusvalandį 200 laipsnių temperatūroje), eigoje gerai būtų riekeles apversti. Taip duona išdžius ir apskrus. Jei duona sužiedėjusi, pakaktų įkišti į karštą orkaitę kelioms minutėms įjungus grilio funkciją. Paskrudinus duoną, joje esantis cukrus karamelizuojasi ir pagerina giros spalvą ir skonį. Jei atvirai, tai kai įkišau duoną į orkaitę, tą pačią akimirką ją pamiršau ir užsiėmiau bandelių gamyba. Neprisiminiau jos net tada, kai virtuvėje pradėjo kauptis juodi dūmai, nusistebėjau ir tiek. Taigi, pirmą partiją duonos teko išmesti, nes labai svarbu duonos nesudeginti - gira bus karti! Po tokio fiasko atsigavau tik kitą dieną. Kad nieko nepražiopsočiau duoną pakaitinau sausoje keptuvėje.
2. Paskrudintą duoną dedame į puodą, ar kibirą, jei darote didelį kiekį ir užpilame verdančiu vandeniu. Įdedame mėtų.
3. Internete toliau minimi du keliai. Laikyti duoną 3-4 val. kol atvės iki kūno temperatūros, arba laikyti 24 val.  Aš rinkausi pirmą variantą.
4. Išbrinkus duonai ir atvėsus ant duonos užpiltam vandeniui iki kūno temperatūros, vandenį nukošiame į švarų puodą.
5. Šviežias mieles ištriname su trupučiu cukraus ir paliekame, kad aktyvuotųsi. Visuose receptuose minima, kad 10 l vandens ir 1 kg duonos reikia 40-50 g mielių.  Tačiau vienoje vietoje radau, kad tokiam kiekiui  užtenka 1-2 g mielių. Tada gira mažiau surūgsta, būna mažiau laipsnių ir būna ilgesnio galiojimo :) Tai aš taip ir padariau, įdėjau labai nedaug mielių, nesvėriau, jei atvirai.
6. Supilame mieles ir cukrų į vandenį. Išmaišome ir paliekame ~12 val. 
7. Rūgimo metu susidariusias putas nugraibome.
8. Parūgusią girą paragaujame ar užtenka saldumo. Mielės suvartoja daug cukraus, taigi gali būti, kad jo pritruks. Įdedame kiek reikia  (jei reikia) cukraus, supilstome girą į butelius, įmetame po kelias razinas ir dedame į šaldytuvą.
9. Karts nuo karto iš butelių išleidžiame orą. 
10. Kai pakyla razinos (po ~8-12 val.) girą galima gerti. 

Skanaus!

P.S. Ar žinojote, kad yra pieno gira? O kad yra burokėlių gira? :)